Kiek lietuviai išleidžia būsto remontui?

Prasidėjus pavasariui, gerokai išauga susidomėjimas būsto remontu. Banko „Bigbank“ duomenys rodo, kad aktyviausiai lietuviai remontu domisi pirmoje metų pusėje, ypač – sausio ir gegužės mėnesiais. Nors po pandemijos būsto remontavimo bumo šiuo metu susidomėjimas yra kiek kritęs, pastebima, kad lietuviai nevengia daryti ir didesnių remontų. 

„Didžiulis susidomėjimas būsto remontu ir jo finansavimu buvo pastebėtas 2020–2021 metais, ypač gegužės mėnesiais, kuomet karantino metu iš namų dirbantiems žmonėms pasigerinti sąlygas buvo labai aktualu. Vaizdo skambučiai buvo kasdienybė, o tai reiškė, kad bendradarbius dažnai virtualiu būdu įsileisdavome į savo namus. Tai privertė daugelį susimąstyti apie atsinaujinimą. Po labai intensyvių 2021-ųjų, pastaruosius dvejus metus susidomėjimas būsto remontu mažėjo. Dabar rinkoje jau įsivyravo stabilumas: nors būsto remontų paskolų sumos kol kas toliau auga, pildančiųjų paraiškas skaičius pirmaisiais šių metų mėnesiais išlieka labai panašus, kaip ir pernai“, – komentuoja „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.

Kapitalinis remontas lietuviams dažniausiai kainuoja 15–20 tūkst. eurų

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dažnai atliekami mažesni remonto darbai ir būsto atsinaujinimas dėl to kainuoja iki 5 tūkst. eurų. Visgi, kapitalinis būsto remontas, jeigu neturite labai išskirtinių poreikių, gali kainuoti apie 170–350 eurų už kvadratinį metrą, priklausomai nuo pageidavimų.

Remontą žmonės dažniausiai stengiasi bent jau dalinai padengti iš savo lėšų. Banko duomenimis, pastarojo pusmečio būsto renovacijos paskolos sumos mediana yra 12 tūkst. eurų. Ši suma, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6 proc. Na, o vidutinė paskolos suma – kiek daugiau nei 14 tūkst. eurų. E. Arnatkevič mano, kad iš viso kapitalinis remontas žmonėms dažniausiai kainuoja tarp 15 ir 20 tūkst. eurų. Lietuviai mėgsta investuoti į kiek kokybiškesnes medžiagas ar geresnius specialistus, kadangi teoriškai net ir didesnio būsto remontas tikrai gali kainuoti pigiau.

Tam tikri būsto atnaujinimai gali net ir atsipirkti

Būsto remontą žmonės paprastai atlieka dėl savęs ir asmeninio komforto, tačiau pastebima, kad būstus kai kurie remontuoja ir siekdami pakelti būsto vertę. Pakylanti būsto vertė nėra iš piršto laužta prielaida – nacionalinė NT brokerių asociacija nustatė, kad būstų savininkai nekilnojamojo turto pardavimo atveju susigrąžina 147 proc. savo investicijų iš kietmedžio grindų atnaujinimo ir 118 proc. iš naujų medinių grindų. Tiesa, virtuvės ar tualeto kambario atnaujinimas atsiperka atitinkamai tik 75 ir 71 proc., kas reiškia, kad gali būti prarandama vidutiniškai nedidelė pinigų suma.

Jeigu vykdomas kapitalinis remontas, paprastai taip pat yra atnaujinamas ar pagerinamas apšiltinimas, o tai reiškia, kad namai tampa energetiškai efektyvesni, sumažėja šildymo išlaidos. Tokiu atveju, taip pat verta į remontą žvelgti kaip į investiciją, kuri atsiperka finansiškai.

Kapitaliniam būsto remontui dažniau pasirenkama paskola

Pastebima tendencija, kad dažniausiai Lietuvoje atliekami nedideli remonto darbai: atnaujinamas vos vienas kambarys ar jo dalis, kartais namuose tiesiog pakeičiamos grindys ar tapetai. Todėl dažniausiai imamos būsto remonto paskolos siekia 12 tūkst. eurų, o mažesnius atnaujinimus namuose lietuviai yra linkę finansuoti iš savo kišenės.

„Paskolos būsto remontui Lietuvoje skirtinguose bankuose siūlomos nuo 150 iki 30 tūkst. eurų, o terminas – nuo 3 iki 144 mėn. Būsto remonto paskoloms dažnai taikomos panašios sąlygos į įprastą vartojimo paskolą ir palūkanos svyruoja tarp 4,5–20 proc. Tiesa, daug svarbiau nei palūkanos yra bendra metinė kredito kainos norma (BMKKN) – būtent į šį rodiklį reikia žiūrėti akyliausiai. BMKKN būsto remonto paskoloms šiuo metu tarp įvairių kredito įstaigų Lietuvoje svyruoja tarp 10 ir 30 proc. Verta žinoti, kad neretai didesnių sumų paskoloms taikomos geresnės sąlygos, nei mažesnėms sumoms. Todėl natūralu, kad tokią paskolą labiau verta imti tik dideliems ir sunkiai atidėliojamiems darbams, nes lietuviai atlikdami mažesnius remontus, paskolų privengia“, – komentuoja E. Arnatkevič.

Visgi, išvengti paskolos nusprendus atlikti kapitalinį remontą, gali būti sunku. Vidutinis privataus būsto dydis Lietuvoje, naujausiais Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, yra 70,6 kv. m. Tai reiškia, kad tokio būsto kapitalinis remontas net ir be visos buitinės technikos ir elektronikos galėtų kainuoti iki 25 tūkst. eurų – netgi neturint ypatingų poreikių.

Tai – didžiulės išlaidos, kurias sau leisti gali nedaugelis. „Bigbank“ statistika rodo, kad dažniausiai būsto remonto paskolą ima 26–40 metų (o ypač – 31–35 metų) amžiaus susituokusios poros. Jaunesniems, vyresniems bei vienišiems žmonėms tokios išlaidos prieinamos sunkiau.

E. Arnatkevič ragina visada žvelgti į ateitį: „Kalbama apie tai, kad būsto įperkamumas Lietuvoje vėl auga dėl sustojusio NT augimo ir toliau didėjančių atlyginimų. Tačiau perkant būstą, reikia nepamiršti, kad reikės jį prižiūrėti, remontuoti – ne kiekvienas gali sau leisti kas maždaug 15 metų daryti kapitalinį remontą dideliame būste, ypač – nuosavomis lėšomis.“

Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“