Ne vienerius metus puoselėtas planas nukreipti transporto srautus nuo centrinių miesto gatvių pagaliau taps realybe. Kaunas ruošiasi įgyvendinti grandiozinį projektą. Oficialiai rastas rangovas vadinamojo Kėdainių tilto statyboms tarp Marvelės ir Vilijampolės krantų. Naujasis objektas per Nemuną sujungs Brastos ir Užnemunės gatves. Paruošiamieji darbai turėtų prasidėti šių metų pabaigoje.
Vienas ilgiausių tiltų Kaune
„Tęsdami darbus miestui ir jo žmonėms įsipareigojome per ateinančius ketverius metus imtis tiltų statybos. Iš suplanuotų trijų pradėsime statyti patį svarbiausią. Tuo pačiu tai bus didžiausias pastarųjų metų miesto projektas.
Kuo mūsų upių krantai turės daugiau jungčių, tuo labiau pagerinsime susisiekimą ir paskirstysime eismo srautus. Labai svarbu, kad tiltas su pėsčiųjų ir dviračių takais darniai įsijungtų į vystomas trasas ir papildytų ligšiolinę miesto infrastruktūrą“, – prieš artėjančias statybas kalba miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Planuojamas Kėdainių tiltas Kaune savo ilgiu (417 m) nusileis tik M. K. Čiurlionio (475 m) ir Č. Radzinausko – Lampėdžių (446 m) tiltams. 23,2 m plotyje išsiteks 4 eismo juostos ir pėsčiųjų bei dviračių eismui skirtos zonos.
Prieigose suprojektuotos dvi sankryžos. Brastos g. pusėje – žiedinė dviejų eismo juostų, o Užnemunės g. nepertraukiamą eismą užtikrins viadukas. Abipus šių arterijų numatytos ir triukšmą mažinančios užtvaros.
Kėdainių tiltas suprojektuotas vertinant Nemuno upės laivybos kelio (E 41) parametrus, išlaikant žemiausius galimus aukščius, vizualiai ploninant pagrindinę tilto perdangą. Taip siekiama daryti kuo mažesnę įtaką miestovaizdžiui.
Santakos erdvės kontekstas lėmė netradicinį architektūrinį sprendimą. Tilto asimetrinė konstrukcija tarsi sklendžia simboliškai pratęsdama upių vagas. Gelžbetonio konstrukcijos centrinė tilto atrama – „sala“ – žymi susiliejančius Nemuno ir Neries vandenis.
Tiltas išsiskiria išvystyta dviračių eismo ir pėsčiųjų promenada su amfiteatru rytinėje pusėje, nuo kurios atsiveria Santakos ir Kauno senamiesčio panorama. Tilto projektą parengė „Processoffice“ architektai bendradarbiaujant su „Kelprojekto“ inžinierių komanda.
Darnaus judumo plano dalis
„Šioje vietoje naujas tiltas, sujungsiantis Užnemunės ir Brastos gatves, numatytas dar 2013–2023 metų Kauno miesto bendrojo plano sprendiniuose. Toks objektas ilgainiui ne tik sukurs patogesnį ir greitesnį susisiekimą aplenkiant miesto centrą, bet ir ženkliai pakeis Kauno veidą.
Iki šiol piko metu daugelis senamiesčio prieigas naudoja kaip jungtį pasiekti kitus mikrorajonus. Įgyvendinus projektą, centrinės miesto gatvės ir senamiesčio arterijos nebeturės didelio tranzito. O būtent tokį tikslą keliame jau ne vienerius metus“, – sako Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Transporto srautus matuojantys specialistai tikina, kad toks objektas nuo spūsčių išvaduos Karaliaus Mindaugo prospektą, Šv. Gertrūdos, Birštono ir Jonavos gatves. Skaičiuojama, kad įprastai Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos g. sankirtoje per parą pravažiuoja apie 70 tūkstančių automobilių. Daugiau kaip pusę jų sudaro būtent tranzitinis transportas.
Naujas tiltas pasitarnaus ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų gyventojams – pagerės susisiekimas tarp Šilainių, Vilijampolės ir kitapus Nemuno esančių Marvelės, Aleksoto bei Žemosios Fredos mikrorajonų.
Pirmieji darbai – metų pabaigoje
Kaunas viešą konkursą naujojo tilto statyboms paskelbė praėjusių metų liepą. Tąkart jis neįvyko dalyviams pasiūlius didesnę kainą nei buvo numatyta maksimali galima šių darbų vertė.
Šįkart tarp dviejų konkurso dalyvių mažiausią konkurso kainą pateikė bendrovė „Autokausta“. Beveik 115 mln. eurų su PVM siekiančios sutarties terminas – 57 mėnesiai. Tačiau rangos darbus tikimasi atlikti greičiau – maždaug per pusketvirtų metų nuo statybų pradžios.
Kiek anksčiau Kaune pastatytas pėsčiųjų tiltas iš Karaliaus Mindaugo pr. į Nemuno salą, vedantis baigiamo statyti Mokslo ir inovacijų muziejaus „Mokslo sala“ link. Artimiausiu metu tikimasi pradėti statyti dar du pėstiesiems ir dviratininkams skirtus tiltus. Vienas – iš Nemuno salos į Žemąją Fredą, o kitas – per Nerį, netoli P. Vileišio tilto.
Planuojama, kad paruošiamieji Kėdainių tilto statybų darbai galėtų prasidėti dar šių metų pabaigoje.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija
Pradėti statyti svajonių namą gali atrodyti sudėtinga, bet su tinkamu planavimu ir pasiruošimu procesas tampa žymiai sklandesnis. Štai keli svarbūs žingsniai: Tai yra esminiai žingsniai, norint pradėti svajonių namo statybą. Bendrinti
Garažo statyba savo sklype gali būti puikus būdas padidinti komfortą ir patogumą, tačiau yra keli svarbūs aspektai, kuriuos reikia žinoti prieš pradedant statybas. Tai apima planavimą, teisės aktus, statybos leidimus ir pačią statybos eigą. Štai svarbiausi žingsniai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: 1. Žemės sklypo naudojimo paskirtis 2. Statybos leidimas 3. Atstumas nuo sklypo ribų […]
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]
Dušo durys – tai stiklinė arba plastikinė pertvara, skiriančia dušo zoną nuo likusios vonios kambario dalies. Jos užtikrina, kad vanduo nepatektų ant grindų ir kitų paviršių, taip išlaikydamos vonios kambarį sausu. Dėl kokių priežasčių gali prireikti naujų dušo durų? Priežastys, dėl kurių gali prireikti naujų dušo durų: Dušo durys yra svarbi vonios kambario dalis, tačiau […]
Šiandien simbolinio renginio metu atidaryta baigta jau priešpaskutinė rekonstruojamo kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpa. Didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros plėtros projektą ketinama baigti kitąmet, šiandien atidarytoje ilgiausioje, techniškai sudėtingiausioje ir naujų statinių skaičiumi didžiausioje „Via Baltica“ atkarpoje modernizavimo darbai vyko vos daugiau nei metus. „Ne taip seniai šiame ruože įkasėme kapsulę […]
Europos investicijų bankas (EIB) patvirtino Lietuvos prašymus, parengtus pagal Aplinkos ministerijos finansavimo kryptis, ir skyrė 214 mln. eurų investicijų iš Modernizavimo fondo: 165 mln. eurų daugiabučių atnaujinimui ir 49 mln. eurų savivaldybių viešiesiems pastatams renovuoti. „Europos investicijų banko ir Europos Komisijos sprendimas skirti daugiau nei 200 mln. eurų Lietuvos modernizavimo prioritetams – daugiabučių ir savivaldybių […]