Kartų kaita miegamuosius rajonus verčia aktyviai gyvenamaisiais

Daugiau gyventojų nei Šiaulių ir Panevėžio miestai kartu sudėjus skaičiuojantys Vilniaus miegamieji mikrorajonai keičia savo veidą. Pirmoji pokyčių banga nuvilnijo atgavus nepriklausomybę, ženklindama sparčią miesto plėtrą, senus daugiabučių rajonus atgaivina ir sparti renovacija. Nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad naują miegamųjų rajonų atgimimo etapą diktuoja patys gyventojai, kuriems sąvoka „būstas“ jau neapsiriboja vien buto sienomis –  jie nori pilnaverčio gyvenimo aplink.

 „Galime drąsiai konstatuoti, kad taip vadinamų miegamųjų rajonų gyvenime vyksta antroji pokyčių banga. Tačiau šį kartą ji turi vieną ypatingą aspektą – reikalavimus naujam gyvenimo kokybės lygmeniui diktuoja nebe architektai ar statybininkai, bet patys naujakuriai“, – teigia vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas.

Ekspertas siūlo atsisakyti termino „miegamieji rajonai“. „Apibendrinant tendenciją, galima sakyti, kad pati miegamųjų rajonų sąvoka keičiasi iš esmės. Dabar miegamieji rajonai virsta aktyviai gyvenamaisiais“, – tvirtina specialistas.

Nauji įpročiai

M. Umbraso pastebėjimu, dauguma naujo nekilnojamojo turto pirkėjų norėtų gyventi arčiau centro, tačiau čia siūlomų butų kainos dažnam būna sunkiai įkandamos. Ypač tai pasakytina apie jaunas šeimas, kurioms naujo nuosavo būsto poreikis – aktualiausias. Todėl jų žvilgsniai krypsta į ankstesnių projektavimo laikų miegamuosius rajonus, pasižyminčius sąlyginai mažesniu užstatymo tankiu, gerai išvystyta jau šių laikų infrastruktūra ir augančia paslaugų gausa.

„Mūsų statistika rodo, kad „LightHouse“ projektuose Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonų sandūroje 26-35 m. amžiaus pirkėjai sudaro didžiausią grupę – apie 40 proc. Dažnai tai – jaunos šeimos arba jų dar nesukūrę, tačiau pirmąjį nuosavą būstą perkantys asmenys“, – skaičiuoja M. Umbrasas. 

Specialisto teigimu, naujos statybos butus miegamuosiuose rajonuose perkantys jauni žmonės čia perkelia ir naujus reikalavimus gyvenamajai aplinkai, paskatindami  į juos atsižvelgti tiek nekilnojamojo turto projektų vystytojus, tiek greta veikiančius ar dar besikuriančius verslus, tiek ir savivaldą.

„Šie naujakuriai dažnai yra labiau reiklūs, nei ilgamečiai gyventojai. Dažnas jų yra ne kartą keliavęs ar galbūt gyvenęs Vakarų Europoje, matęs, kokie gyvenamosios aplinkos standartai yra ten. Todėl ir savo aplinkoje jie trokšta matyti panašų vaizdą, turėti panašias galimybes. Jie nori gerai sutvarkytos gyvenamosios infrastruktūros, patogaus susisiekimo ir kitų kasdienius poreikius tenkinančių paslaugų“, – aiškina M. Umbrasas. 

Miegamieji rajonai virsta aktyviai gyvenamaisiais 

Specialistas teigia, kad pastaraisiais metais išryškėjęs naujakurių prioritetas – paslaugų lokalumas. Didėjantis gyvenimo tempas, transporto spūstys – visos laikui imlios priežastys nulemia įvairiausių verslų poreikį aplink gyvenamąją vietą.

Šių poreikių išpildymas ne tik pakelia miegamųjų rajonų kokybės kartelę, bet ir suformuoja šiuolaikiško miesto aktyvaus gyvenimo ritmą. 

„Į lokalumo poreikį įsiklauso ir nekilnojamojo turto vystytojai, vis dažniau greta gyvenamųjų būstų suformuojantys erdves ir smulkiems verslams, ir patys verslininkai, noriai įsikeliantys į patalpas arčiau gyventojų. „Antakalnio terasų“ gyvenvietėje viename iš pastatų suformavome ir komercines patalpas, kad gyventojai turėtų daugiau paslaugų arčiau namų. Be to, plėtotojai randa ir įvairių įdomių sprendimų, orientuotų į dabartinį pirkėją. Pavyzdžiui, „LightHouse III“ projekte gyventojams įrengtos erdvios ir jaukios terasos ant namų stogų, leidžiančios komfortiškoje aplinkoje mėgautis maisto iškylomis ar pusryčių kava po atviru dangumi. Akivaizdu, kad panašių sprendimų ateityje tik daugės, tad ir šių rajonų veidas dar labiau pasikeis“, – tvirtina M. Umbrasas. 

Įsiklauso į poreikius

Anot jo, populiariausi atributai yra ne tik prekybos centrai su siūlomomis pramogomis, bet ir šiuolaikiškas turgus, įvairiausias paslaugas teikiantys smulkūs verslai, kino teatrai, sporto klubai ar sveikatingumo studijos – apimamas platus poreikių spektras. Specialisto teigimu, tokių  pavyzdžių jau yra pakankamai ir toliau nuo centro. 

„Gerų pavyzdžių toliau nuo centro jau yra: ir šiuolaikiški turgūs, siūlantys anksčiau šioms vietoms nebūdingų paslaugų, ir tiesiami nauji dviračių takai, taip pat kuriamas skulptūrų parkas,  netrukus duris atvers naujas baseinas Fabijoniškėse. Tokie pavyzdžiai rodo, kad yra klausoma gyventojų poreikių“, – teigia M. Umbrasas. 

Eksperto pastebėjimu, į naujakurių poreikius reaguoja ir savivaldybė, pamažu gerindama infrastruktūrą ne vien centrinėse miesto dalyse. 

„Matome atnaujinamas žaliąsias zonas, tvarkomas žaidimų aikšteles ir įrengiamas naujas, taip pat montuojamus treniruoklius norintiems sportuoti lauke. Būstus perkančios jaunos šeimos neabejotinai atsižvelgia ir į šiuos aspektus“, – sako M. Umbrasas.

Pranešimą paskelbė: Ramūnas Pletkus, Integrity PR