Vilniaus savivaldybė vilniečių svarstymui pristato 3-iojo etapo Kareivių gatvės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Šios gatvės atkarpoje tarp Verkių ir Kalvarijų gatvių planuojama įrengti viešojo transporto eismo juostą, želdynų ir skiriamąją juostą, bevariklio transporto – dviračių ir kt. riedėjimo priemonių – taką, patogesnius pėsčiųjų takus.
Tokie infrastruktūriniai pokyčiai užtikrins patogesnį judėjimą visiems eismo dalyviams ir projektų tęstinumą (pirmajame etape buvo įrengta viešojo transporto eismo juosta nuo Žirmūnų g. iki įvažiavimo, antrajame etape – suprojektuota viešojo transporto eismo juosta nuo įvažiavimo iki Verkių st. bei numatyti rekonstrukcijos darbai Kareivių ir Verkių g. sankryžoje).
Kareivių gatvės ašis yra viena pagrindinių miesto susisiekimo arterijų, kuri svarbi bendram judumui: pėstiesiems, bevariklio transporto naudotojams, viešojo transporto ir autotransporto keleiviams. Bet kol kas transporto piko laikotarpiu šioje gatvės erdvėje formuojasi transporto spūstys, dėl ko kelionė viešuoju transportu ar automobiliu tampa sudėtingesnė. Pagerinti judėjimo sąlygoms ir skirtas trečiasis Kareivių gatvės pertvarkymo etapas.
Šiuo metu Kareivių gatvė yra 4 eismo juostų, viešasis transportas čia neturi atskiros eismo juostos. 2019 m. buvo atlikti „Viešojo transporto eismo juostų plėtros Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektiniai pasiūlymai su variantų analize“. Atlikti makro modeliavimo rezultatai parodė, kad Kareivių gatvės atkarpa tarp Verkių g. ir Kalvarijų g. patenka prie efektyviausių ašių viešojo transporto eismo juostų įrengimui.
„Vilnius daug investuoja į viešąjį transportą, todėl keleivių skaičius pastaruoju metu stabiliai auga. Nauji autobusai ir troleibusai, atnaujinama infrastruktūra ir greitėjančios viešojo transporto kelionės lemia geresnę šios paslaugos kokybę. Toliau sieksime, kad greitųjų autobusų ir kituose pagrindiniuose viešojo transporto maršrutuose būtų užtikrintos galimybės miestiečiams kuo greičiau ir sklandžiau pasiekti savo kelionės vietą, o naujos A juostos padės pasiekti šių tikslų“, – visame mieste planuojamas permainas komentuoja Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
SĮ „Vilniaus plano“ susisiekimo sistemų analitikas Marius Berulis sako, kad įrengus viešojo transporto juostą Kareivių gatvėje, kiekvienas, keliaujantis čia piko metu (tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu) per metus sutaupys 4,96 val. Bendrai visi keliaujantys žmonės per metus sutaupys 20 708 val. (tai yra apie 863 dienas stovint spūstyse Kareivių g.), viešojo transporto važiavimo laikas piko metu sutrumpės 51 proc., važiavimo greitis padidės 40 proc. Pokyčiais turėtų būti suinteresuoti keliaujantieji šiandien Kareivių gatve važiuojančiais 6 ir 10 maršrutų troleibusais ir 5G bei 7 maršruto autobusais.
Numatoma, kad viešojo transporto eismo juostoje eismas būtų leidžiamas ne tik viešajam transportui, bet ir taksi bei elektromobiliams.
Taip pat formuosis vientisesnis bevariklio transporto tinklas, nes jo takai įrengti Verkių g., 2019 m. baigtas įrengti takas Kareivių g. nuo Žirmūnų – Kareivių g. iki O. Milašiaus g., kuris yra šalia EuroVelo trasos, įrengtos Neries g.
Verta atkreipti dėmesį, kad Kareivių gatvės atkarpoje nuo Žirmūnų g. iki Verkių g. planuojami rekonstrukcijos darbai panaudojant ES lėšas, o planuojamoji atkarpa nuo Verkių g. iki Kalvarijų g. būtina norint pasiekti maksimalų efektyvumą ir sprendinių vientisumą bei tęstinumą.
Apie A juostas
Paminėtina, kad Vilniuje yra skirtingų tipų A juostos. Vienomis, be viešojo transporto, gali važiuoti elektromobiliai, taksi ir 4+ automobiliai, kitomis – viešasis transportas, elektromobiliai ir taksi. Vairuotojų prašoma stebėti kelio ženklus, ženklinimą ir laikytis kelių eismo taisyklių.
Viešojo transporto eismo juostos įrengiamos įvertinant keleivių srautus, kelionės trukmę ir viešojo transporto greitį, esamų A juostų tinklo nuoseklumą, realų viešojo transporto judėjimą, taip pat įtaką automobilių greičiui ir bendram eismo judėjimui bei pralaidumui.
2019 m. paruoštas viešojo transporto eismo juostų plėtros Vilniuje investicinis projektas, kurį parengė SĮ „Vilniaus planas“. Jo tikslas buvo išanalizuoti eismo situaciją mieste ir pasiūlyti sprendimus, kurie užtikrintų viešojo transporto priemonių greitį, punktualumą, taip pat – trumpinti kelionės viešuoju transportu trukmę.
Viešojo transporto sistemos infrastruktūros gerinimas ir vystymas yra vienas esminių rodiklių, kurie užtikrina darnaus judumo plėtros skatinimą ir padeda siekti miesto darnaus judumo plane numatytų tikslų.
Bus vertinamos ir kitos gatvės, kuriose galėtų atsirasti viešojo transporto juostos arba stiprėti jų kontrolė siekiant didinti viešojo transporto greitį. Šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai. Planuojama, kad iš viso iki 2021 m. atsiras maždaug 14 km naujų A juostų.
Pastabas dėl projektinių pasiūlymų teikti galima:
SĮ „Vilniaus planas“, tel. (8~5) 211 2453; 211 2446 darbo dienomis nuo 8 val. iki 11 val. ir nuo 13 val. iki 16 val. arba el.paštu info@vplanas.lt iki vasario 7 d.
Viešasis susirinkimas vyks:
Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3,
2020-02-11, 17.00 val., 215 kab.
Atsisiųsti priedą.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Pasaulyje gerai žinomas SIKA prekinis ženklas, kuriuo žymimos specifinės cheminės medžiagos, skirtos statybai, turi 113 metų patirtį, kuri prasidėjo Šveicarijoje. Šimtametė kompanijos istorija yra pagrindas, ant kurio kuriami modernios rinkos produktai ir kuris liudija šimtmečio patikrintą patikimumą. Produktai, kuriuos vietos rinkai pristato SIKA Baltic SIA (Lietuva), nėra naujiena pasaulyje. Tačiau Lietuvoje šie produktai naudojami retai arba iki […]
Statyba tradiciškai laikoma inertiška, ją sunku įsivaizduoti be sunkiasvorės technikos, kalno medžiagų. Bet statyba taip pat įgyja vis daugiau lankstumo, kurio jai suteikia naujos technologijos. Viena tokių – geopolimerų injekcijų technologija. Įmonė „URETEK Baltic“, naudodama pažangią URETEK technologiją, efektyviai sprendžia grunto smegimo problemą, ir daro tai nepaprastai lanksčiai, prisitaikydamas prie esamų sąlygų. URETEK technologijos istorija siekia […]
Rinkdamiesi būstą Lietuvos didmiesčių gyventojai vis dažniau žvalgosi į užmiestį ir toliau nuo centro nutolusius rajonus. Būstui toliau nuo centro nutolusiuose rajonuose pirmenybę teiktų 40 proc. didmiesčiuose gyvenančių lietuvių, o dar 31 proc. rinktųsi gyventi priemiestyje ar už miesto ribos – 3 proc. daugiau nei pernai. Visgi vilniečiai ir aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai prioritetą ir […]
Žmonėms, turintiems gyvenamąjį žemės sklypą, tačiau neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, reikia pasirūpinti individualia kanalizacijos sistema. Dažniausiai individualia kanalizacija turi rūpintis tie, kurie vasaroja arba nuolat gyvena sodų bendrijose ar nutolusiose kaimų vietovėse. Tad jeigu domina buitinių nuotekų valymo įrenginių montavimas, žemiau pateikiami ir ekspertų atsakomi 5 DUK. 1. Kaip veikia nuotekų […]
Kas seniau buvo tik profesionalių meistrų amatas, dabar jau nebėra, nes tiek didesnius namų remonto darbus, tiek ir mažesnės apimties būsto atnaujinimo projektus vis dažniau žmonės renkasi atlikti patys. Viena to priežasčių – platus nebrangių ir kokybiškų įrankių pasirinkimas, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai. Bent kartą per metus – tokiu dažnumu statybos ir remonto įrankius perka […]
Lietuvoje kylantys nauji verslo centrai įprastai atitinka tarptautinius tvarumo standartus, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – kur kas didesnę nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalį sudaro senesni, energetiškai mažiau efektyvūs pastatai. Identiška situacija ir gyvenamosios paskirties daugiabučių sektoriuje. Pasak tvarumo ekspertų, senuosius pastatus prikelianti renovacija ar rekonstrukcija taip pat gali juos priartinti prie aukštesnių tvarumo standartų […]