Vilniaus savivaldybė vilniečių svarstymui pristato 3-iojo etapo Kareivių gatvės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Šios gatvės atkarpoje tarp Verkių ir Kalvarijų gatvių planuojama įrengti viešojo transporto eismo juostą, želdynų ir skiriamąją juostą, bevariklio transporto – dviračių ir kt. riedėjimo priemonių – taką, patogesnius pėsčiųjų takus.
Tokie infrastruktūriniai pokyčiai užtikrins patogesnį judėjimą visiems eismo dalyviams ir projektų tęstinumą (pirmajame etape buvo įrengta viešojo transporto eismo juosta nuo Žirmūnų g. iki įvažiavimo, antrajame etape – suprojektuota viešojo transporto eismo juosta nuo įvažiavimo iki Verkių st. bei numatyti rekonstrukcijos darbai Kareivių ir Verkių g. sankryžoje).
Kareivių gatvės ašis yra viena pagrindinių miesto susisiekimo arterijų, kuri svarbi bendram judumui: pėstiesiems, bevariklio transporto naudotojams, viešojo transporto ir autotransporto keleiviams. Bet kol kas transporto piko laikotarpiu šioje gatvės erdvėje formuojasi transporto spūstys, dėl ko kelionė viešuoju transportu ar automobiliu tampa sudėtingesnė. Pagerinti judėjimo sąlygoms ir skirtas trečiasis Kareivių gatvės pertvarkymo etapas.
Šiuo metu Kareivių gatvė yra 4 eismo juostų, viešasis transportas čia neturi atskiros eismo juostos. 2019 m. buvo atlikti „Viešojo transporto eismo juostų plėtros Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektiniai pasiūlymai su variantų analize“. Atlikti makro modeliavimo rezultatai parodė, kad Kareivių gatvės atkarpa tarp Verkių g. ir Kalvarijų g. patenka prie efektyviausių ašių viešojo transporto eismo juostų įrengimui.
„Vilnius daug investuoja į viešąjį transportą, todėl keleivių skaičius pastaruoju metu stabiliai auga. Nauji autobusai ir troleibusai, atnaujinama infrastruktūra ir greitėjančios viešojo transporto kelionės lemia geresnę šios paslaugos kokybę. Toliau sieksime, kad greitųjų autobusų ir kituose pagrindiniuose viešojo transporto maršrutuose būtų užtikrintos galimybės miestiečiams kuo greičiau ir sklandžiau pasiekti savo kelionės vietą, o naujos A juostos padės pasiekti šių tikslų“, – visame mieste planuojamas permainas komentuoja Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
SĮ „Vilniaus plano“ susisiekimo sistemų analitikas Marius Berulis sako, kad įrengus viešojo transporto juostą Kareivių gatvėje, kiekvienas, keliaujantis čia piko metu (tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu) per metus sutaupys 4,96 val. Bendrai visi keliaujantys žmonės per metus sutaupys 20 708 val. (tai yra apie 863 dienas stovint spūstyse Kareivių g.), viešojo transporto važiavimo laikas piko metu sutrumpės 51 proc., važiavimo greitis padidės 40 proc. Pokyčiais turėtų būti suinteresuoti keliaujantieji šiandien Kareivių gatve važiuojančiais 6 ir 10 maršrutų troleibusais ir 5G bei 7 maršruto autobusais.
Numatoma, kad viešojo transporto eismo juostoje eismas būtų leidžiamas ne tik viešajam transportui, bet ir taksi bei elektromobiliams.
Taip pat formuosis vientisesnis bevariklio transporto tinklas, nes jo takai įrengti Verkių g., 2019 m. baigtas įrengti takas Kareivių g. nuo Žirmūnų – Kareivių g. iki O. Milašiaus g., kuris yra šalia EuroVelo trasos, įrengtos Neries g.
Verta atkreipti dėmesį, kad Kareivių gatvės atkarpoje nuo Žirmūnų g. iki Verkių g. planuojami rekonstrukcijos darbai panaudojant ES lėšas, o planuojamoji atkarpa nuo Verkių g. iki Kalvarijų g. būtina norint pasiekti maksimalų efektyvumą ir sprendinių vientisumą bei tęstinumą.
Apie A juostas
Paminėtina, kad Vilniuje yra skirtingų tipų A juostos. Vienomis, be viešojo transporto, gali važiuoti elektromobiliai, taksi ir 4+ automobiliai, kitomis – viešasis transportas, elektromobiliai ir taksi. Vairuotojų prašoma stebėti kelio ženklus, ženklinimą ir laikytis kelių eismo taisyklių.
Viešojo transporto eismo juostos įrengiamos įvertinant keleivių srautus, kelionės trukmę ir viešojo transporto greitį, esamų A juostų tinklo nuoseklumą, realų viešojo transporto judėjimą, taip pat įtaką automobilių greičiui ir bendram eismo judėjimui bei pralaidumui.
2019 m. paruoštas viešojo transporto eismo juostų plėtros Vilniuje investicinis projektas, kurį parengė SĮ „Vilniaus planas“. Jo tikslas buvo išanalizuoti eismo situaciją mieste ir pasiūlyti sprendimus, kurie užtikrintų viešojo transporto priemonių greitį, punktualumą, taip pat – trumpinti kelionės viešuoju transportu trukmę.
Viešojo transporto sistemos infrastruktūros gerinimas ir vystymas yra vienas esminių rodiklių, kurie užtikrina darnaus judumo plėtros skatinimą ir padeda siekti miesto darnaus judumo plane numatytų tikslų.
Bus vertinamos ir kitos gatvės, kuriose galėtų atsirasti viešojo transporto juostos arba stiprėti jų kontrolė siekiant didinti viešojo transporto greitį. Šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai. Planuojama, kad iš viso iki 2021 m. atsiras maždaug 14 km naujų A juostų.
Pastabas dėl projektinių pasiūlymų teikti galima:
SĮ „Vilniaus planas“, tel. (8~5) 211 2453; 211 2446 darbo dienomis nuo 8 val. iki 11 val. ir nuo 13 val. iki 16 val. arba el.paštu info@vplanas.lt iki vasario 7 d.
Viešasis susirinkimas vyks:
Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3,
2020-02-11, 17.00 val., 215 kab.
Atsisiųsti priedą.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Kovo 10–14 d. Kanuose, Prancūzijoje įvyko viena didžiausių nekilnojamo turto parodų „MIPIM“. Tarptautinėje arenoje inovatyvius sprendimus, investicinius projektus ir sostinės plėtros planus pristatė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „MIPIM“ parodoje, į kurią susirenka įtakingiausi NT plėtotojai, architektai, urbanistai ir investuotojai, sostinė dalyvauja nuo 2003 m. Šiais metais svarbiausiame nekilnojamo turto rinkos renginyje Vilnius, kartu su partneriais, […]
O – sala – taip savo projektą Nemuno pakrantėje vadina jo kūrėjai. Kruopščiai puoselėjamas kvartalas Kauno marių regioninio parko apsuptyje jau sulaukė pirmųjų gyventojų, tarp kurių bus ir artimi projekto „O sala“ bičiuliai. Patiko nesavanaudiškas požiūris „Jei ieškotumėte panašios vietos pagrindiniam būstui ar vasarnamiui, Kauno regione tokios tikrai nerastumėte. O ir visoje Lietuvoje tokią […]
Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų […]
AB „Baltic Shopping Centers“, Kaune valdanti prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“, tęsia šalia esančiame sklype, Islandijos pl. 30, kuriamo daugiafunkcio nekilnojamojo turto projekto plėtrą. Šiuo metu teritorijoje veikia didžiausio pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald‘s“ restoranas, vokiečių mažų kainų parduotuvių tinklo „Lidl“ parduotuvė, vienintelė prancūzų sporto milžinės parduotuvė Kaune „Decathlon“, o kovo 15 d. čia […]
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Tačiau nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas. Būsto paskolų rinka įsibėgėja Viena […]
Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tęsiasi tvarumo sertifikavimo banga – 2024 metais sertifikuotų pastatų kiekis išaugo 15 proc. iki 278 pastatų. Tvaraus NT lydere išliko Lietuva, kur pernai sertifikuotų NT objektų portfelis pagausėjo 18 vnt. iki 142 pastatų. Latvijoje jų skaičius atitinkamai augo 13 vnt. iki 70, Estijoje – 5 vnt. iki 66 sertifikuotų […]