Vilniaus savivaldybė vilniečių svarstymui pristato 3-iojo etapo Kareivių gatvės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Šios gatvės atkarpoje tarp Verkių ir Kalvarijų gatvių planuojama įrengti viešojo transporto eismo juostą, želdynų ir skiriamąją juostą, bevariklio transporto – dviračių ir kt. riedėjimo priemonių – taką, patogesnius pėsčiųjų takus.
Tokie infrastruktūriniai pokyčiai užtikrins patogesnį judėjimą visiems eismo dalyviams ir projektų tęstinumą (pirmajame etape buvo įrengta viešojo transporto eismo juosta nuo Žirmūnų g. iki įvažiavimo, antrajame etape – suprojektuota viešojo transporto eismo juosta nuo įvažiavimo iki Verkių st. bei numatyti rekonstrukcijos darbai Kareivių ir Verkių g. sankryžoje).
Kareivių gatvės ašis yra viena pagrindinių miesto susisiekimo arterijų, kuri svarbi bendram judumui: pėstiesiems, bevariklio transporto naudotojams, viešojo transporto ir autotransporto keleiviams. Bet kol kas transporto piko laikotarpiu šioje gatvės erdvėje formuojasi transporto spūstys, dėl ko kelionė viešuoju transportu ar automobiliu tampa sudėtingesnė. Pagerinti judėjimo sąlygoms ir skirtas trečiasis Kareivių gatvės pertvarkymo etapas.
Šiuo metu Kareivių gatvė yra 4 eismo juostų, viešasis transportas čia neturi atskiros eismo juostos. 2019 m. buvo atlikti „Viešojo transporto eismo juostų plėtros Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektiniai pasiūlymai su variantų analize“. Atlikti makro modeliavimo rezultatai parodė, kad Kareivių gatvės atkarpa tarp Verkių g. ir Kalvarijų g. patenka prie efektyviausių ašių viešojo transporto eismo juostų įrengimui.
„Vilnius daug investuoja į viešąjį transportą, todėl keleivių skaičius pastaruoju metu stabiliai auga. Nauji autobusai ir troleibusai, atnaujinama infrastruktūra ir greitėjančios viešojo transporto kelionės lemia geresnę šios paslaugos kokybę. Toliau sieksime, kad greitųjų autobusų ir kituose pagrindiniuose viešojo transporto maršrutuose būtų užtikrintos galimybės miestiečiams kuo greičiau ir sklandžiau pasiekti savo kelionės vietą, o naujos A juostos padės pasiekti šių tikslų“, – visame mieste planuojamas permainas komentuoja Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
SĮ „Vilniaus plano“ susisiekimo sistemų analitikas Marius Berulis sako, kad įrengus viešojo transporto juostą Kareivių gatvėje, kiekvienas, keliaujantis čia piko metu (tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu) per metus sutaupys 4,96 val. Bendrai visi keliaujantys žmonės per metus sutaupys 20 708 val. (tai yra apie 863 dienas stovint spūstyse Kareivių g.), viešojo transporto važiavimo laikas piko metu sutrumpės 51 proc., važiavimo greitis padidės 40 proc. Pokyčiais turėtų būti suinteresuoti keliaujantieji šiandien Kareivių gatve važiuojančiais 6 ir 10 maršrutų troleibusais ir 5G bei 7 maršruto autobusais.
Numatoma, kad viešojo transporto eismo juostoje eismas būtų leidžiamas ne tik viešajam transportui, bet ir taksi bei elektromobiliams.
Taip pat formuosis vientisesnis bevariklio transporto tinklas, nes jo takai įrengti Verkių g., 2019 m. baigtas įrengti takas Kareivių g. nuo Žirmūnų – Kareivių g. iki O. Milašiaus g., kuris yra šalia EuroVelo trasos, įrengtos Neries g.
Verta atkreipti dėmesį, kad Kareivių gatvės atkarpoje nuo Žirmūnų g. iki Verkių g. planuojami rekonstrukcijos darbai panaudojant ES lėšas, o planuojamoji atkarpa nuo Verkių g. iki Kalvarijų g. būtina norint pasiekti maksimalų efektyvumą ir sprendinių vientisumą bei tęstinumą.
Apie A juostas
Paminėtina, kad Vilniuje yra skirtingų tipų A juostos. Vienomis, be viešojo transporto, gali važiuoti elektromobiliai, taksi ir 4+ automobiliai, kitomis – viešasis transportas, elektromobiliai ir taksi. Vairuotojų prašoma stebėti kelio ženklus, ženklinimą ir laikytis kelių eismo taisyklių.
Viešojo transporto eismo juostos įrengiamos įvertinant keleivių srautus, kelionės trukmę ir viešojo transporto greitį, esamų A juostų tinklo nuoseklumą, realų viešojo transporto judėjimą, taip pat įtaką automobilių greičiui ir bendram eismo judėjimui bei pralaidumui.
2019 m. paruoštas viešojo transporto eismo juostų plėtros Vilniuje investicinis projektas, kurį parengė SĮ „Vilniaus planas“. Jo tikslas buvo išanalizuoti eismo situaciją mieste ir pasiūlyti sprendimus, kurie užtikrintų viešojo transporto priemonių greitį, punktualumą, taip pat – trumpinti kelionės viešuoju transportu trukmę.
Viešojo transporto sistemos infrastruktūros gerinimas ir vystymas yra vienas esminių rodiklių, kurie užtikrina darnaus judumo plėtros skatinimą ir padeda siekti miesto darnaus judumo plane numatytų tikslų.
Bus vertinamos ir kitos gatvės, kuriose galėtų atsirasti viešojo transporto juostos arba stiprėti jų kontrolė siekiant didinti viešojo transporto greitį. Šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai. Planuojama, kad iš viso iki 2021 m. atsiras maždaug 14 km naujų A juostų.
Pastabas dėl projektinių pasiūlymų teikti galima:
SĮ „Vilniaus planas“, tel. (8~5) 211 2453; 211 2446 darbo dienomis nuo 8 val. iki 11 val. ir nuo 13 val. iki 16 val. arba el.paštu info@vplanas.lt iki vasario 7 d.
Viešasis susirinkimas vyks:
Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3,
2020-02-11, 17.00 val., 215 kab.
Atsisiųsti priedą.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Praėjusiais metais vidinius pokyčius iniciavusi už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonė „Via Lietuva“ šiais metais fiksuoja didėjantį veiklos efektyvumą ir pagerintus viešųjų pirkimų vykdymo rodiklius. 2024-aisiais bendrovei pavyko užtikrinti didesnę tiekėjų konkurenciją bei paspartinti kelių infrastruktūros projektų iniciavimo procesus. Vidutinis dalyvių skaičius „Via Lietuva“ skelbtuose viešuosiuose rangos darbų atlikimo konkursuose, lyginant su 2023-aisiais metais, […]
Per pastaruosius 10 metų išryškėjusios pasaulinės megatendencijos, tokios kaip žemės išsaugojimas, besikeičiančios technologijos ir sociodemografiniai pokyčiai, daro stiprią įtaką investavimo procesams visame pasaulyje. To padariniai matomi ir Baltijos šalių nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Nors tam tikros temos Baltijos regione dar nesisapnuoja, dalis jų jau yra įleidusios šaknis ir daro įtaką vystytojų bei investuotojų sprendimams, sako […]
Visose Baltijos šalyse pastaraisiais metais namų saugumui dėmesio skiria vis daugiau žmonių. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per metus labiausiai padaugėjo gyventojų, kurie gyvenamąjį būstą saugo patikimais durų užraktais ir namų signalizacijomis. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimo duomenys rodo, kad patikimomis spynomis būstą […]
Pamario kraštas savo nematoma jėga vilioja atvykti visus – pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, vandeniu. Nepaprastų grožio ir pažinimo akimirkų galima patirti apsilankius didžiausioje Lietuvos saloje Rusnėje. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako, kad darnus vystymasis – tai visos bendruomenės vystymasis, kurio tikslas pasiekti visuomenės gerovę. Darnaus vystymosi prioritetas – Šilutės krašte sukurti darnią ir žalią aplinką, […]
Jungtinis tyrimų centras (angl. Joint Research Centre, JRC) vykdo mokymų ir gebėjimų stiprinimo (angl. Training and Capacity Building) programą, pagal kurią JRC atveria jam priklausančias laboratorijas akademinei bendruomenei, mokslinių tyrimų organizacijoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat viešojo ir privataus sektoriaus atstovams. Mokslininkai ir tyrėjai iš šių organizacijų atvyksta įgyti, tobulinti ir plėtoti žinias, kompetencijas bei įgūdžius, […]
Būsto saugumas ir patogumas dažnai priklauso net ir nuo tokių smulkių detalių kaip elektros kištukiniai lizdai. Elektros inžinierius atskleidžia, kaip neapsirikti ir išsirinkti tinkamiausio tipo bei galios kištukinius lizdus su USB jungtimi virtuvei, darbo ar miegamojo kambariui. Dar palyginus neseniai rinkoje pasirodė kištukiniai lizdai su USB jungtimi, kurie yra ne tik saugesni, nes leidžia atsikratyti […]