Kaip prijungti Vilnių prie Rail Baltica geležinkelio trasos

Kaip prijungti Vilnių prie Rail Baltica geležinkelio trasos

Naujasis susisiekimo ministras kviečia visuomenę dalyvauti viešoje diskusijoje, kaip Vilnių prijungti prie ES iniciatyva tiesiamos ir jos didžiąja dalimi finansuojamos Rail Baltica geležinkelio trasos. Ši trasa sujungs keletą ES sostinių. Tik Vilnius lieka nuošalyje. Tačiau EK yra įsipareigojusi didžiąja dalimi finansuoti Vilniaus prijungimą prie šios trasos. Mes turime galimybę numatyti ir įrengti šiuolaikinę, greitą  ir patogią susisiekimo trasą, jungiančią Vilnių su Rail Baltica  trasa, einančia pro Tarptautinį Kauno oro uostą.

Vilnius sparčiausiai vystosi vakarine  kryptimi, todėl ir geležinkelio trasa turėtų prasidėti vakarinėje miesto dalyje. Kai centrinė ar miesto valdžios ryšis pradėti planuoti Vilniaus metro pirmojo etapo Centras – Pilaitė trasą, būtina metropoliteno ir naująją geležinkelio stotis sujungti, kad keleiviai iš vieno traukino galėtų persėsti į kitą tame pačiame pastate.

Pilaitės rajone prasidėjusi Rail Baltica trasa prie Rykantų pasiektų esamą geležinkelio trasą ir jos ribose būtų tiesiama iki atsišakojimo į Tarptautinį Kauno oro uostą Karmėlavoje. Vilniaus Rail Baltica atšakos galutinė stotis turėtų sutapti su pagrindinės Rail Baltica trasos Karmėlavos stotimi. Į šį transporto mazgą turėtų įsijungti ir perspektyvoje planuojamo Kauno bėginio transporto sistema.

Rekonstruota senoji Vilniaus ir Kauno geležinkelio trasa, kaip ir dabar, tarnautų krovinių pervežimui ir keleivių susisiekimui tarp joje esančių gyvenviečių, o naujoji, šiuolaikinius pasaulinius standartus atitinkanti trasa, tarpinių stočių neturėtų. Važiuodami naująja Karmėlavos oro uostą iš Vilniaus pasiektume per 18 min. Tai būtų gerokai greičiau, nei Vilniaus vakarinės dalies gyventojai dabar pasiekia vienintelę sostinės geležinkelio stotį. Šiai 80 km trasai pastatyti užtektų dabar geležinkeliams paskirtos pinigų sumos.

Nutiesus 8,0 km metropoliteno trasą, keleiviai iš sostinės centro Tarptautinį Kauno oro uostą patogiai pasiektų per 30 min.

Toks Vilniaus ir Kauno sujungimo sprendimas gali būti priimtas tik diskusijose aktyviai dalyvaujant visai Lietuvos visuomenei. Šį projektą dar labiau aktualizuoja kaimynystėje pastatyta Astravo AE. Juo Vilniaus gyventojai turėtų būti labai suinteresuoti.

Dabartinė valdžia ir jos globojama bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ gali turėti kitų interesų nei Lietuvos gyventojai, kaip panaudoti ES skiriamas lėšas. Kur tiesime geležinkelio trasą – klausimas neeilinis. Priimtas sprendimas turės ilgalaikių pasekmių, todėl visuomenė turėtų aktyviai ir drąsiai dalyvauti diskusijose ir reikšti svariais argumentais paremtą nuomonę.

Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“

Rekomenduojame

carvertical VIN patikra
Vilnius gyventojams teiks teisinę pagalbą dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo

Vilnius gyventojams teiks teisinę pagalbą dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo

Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą kompensuoti daugiabučių namų butų savininkų patirtas išlaidas teisiniuose ginčuose su darbų rangovais, palikusiais defektus dar garantiniu laikotarpiu. Finansavimas bus skiriamas statybų defektų ekspertizei, statybiniams tyrimams, bandymams, darbams, susijusiems su statybos defektų ekspertizės atlikimu, bei teisinėms paslaugoms. Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko teigimu, ši priemonė padės nukentėjusiems daugiabučių namų gyventojams išspręsti […]

Lietuvos paštas sudarė biuro nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų parku

Lietuvos paštas sudarė biuro nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų parku

Lietuvos paštas pasirašė dešimties metų trukmės nuomos sutartį su „Technopolio“ biurų komplekso valdytoju. Į naująją vietą persikels darbuotojai iš dabartinio bendrovės administracijos pastato sostinės J.Jasinskio gatvėje. Sprendimą keisti Lietuvos pašto administracijos darbo vietą lėmė 2023 m. balandį baigsianti galioti dabartinė nuomos sutartis, kurios pratęsti nebuvo galima. „Didžiausią įtaką pasirenkant naująjį biurą turėjo jo atitikimas iškeltiems […]

„YIT Lietuva“ trečio ketvirčio pardavimai: būsto rinkoje daugiau atsargumo ir mažiau pasiūlos

„YIT Lietuva“ trečio ketvirčio pardavimai: būsto rinkoje daugiau atsargumo ir mažiau pasiūlos

Didėjanti infliacija bei augančios energijos išteklių sumažino apsukas ir šalies būsto rinkoje. Tai rodo tvarios miestų plėtros bei statybų bendrovės „YIT Lietuva“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto pardavimo rezultatai. 2022-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais bendrovė Lietuvoje pardavė 23 butus – beveik 54 proc. mažiau nei II-ąjį ketvirtį. Mažesnius pardavimus įmonės atstovai vertina kaip dabartinio gyventojų atsargumo pirkti […]

Advokatė S. Izokaitienė: kiek verslui kainuoja statybos techninio prižiūrėtojo ir statybos vadovo klaida?

Advokatė S. Izokaitienė: kiek verslui kainuoja statybos techninio prižiūrėtojo ir statybos vadovo klaida?

2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį c. b. Nr. e3K-7-184-421/2022, kurioje pateikė itin statybų sektoriuje veikiančiam verslui svarbius ir aktualius išaiškinimus, susijusius su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangovo, statinio statybos vadovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę už atliktų statybos darbų trūkumus, aiškinimu ir taikymu. Byloje […]

„Citus“ ekspertai: išaugusi pasiūla Vilniuje leido tęstis kainų tendencijai; Kaune – viskas priešingai

„Citus“ ekspertai: išaugusi pasiūla Vilniuje leido tęstis kainų tendencijai; Kaune – viskas priešingai

Vilniaus pirminei būsto rinkai trečiasis metų ketvirtis didelių naujienų neatnešė. Nors paklausa, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, yra stipriai sumenkusi, šis rodiklis paskutinis keturis mėnesius yra labai pastovus. Nors absoliutūs paklausos skaičiai nekilnojamojo turto (NT) ekspertų nedžiugina, jie akcentuoja, kad rinka nėra sustojusi, kainų korekcija, nors ir minimali yra palanki pirkėjams, o pasiūla po truputį pildosi. […]

Elektromobilių įkrovimo stotelių poreikis tampa rimtu iššūkiu pastatų administratoriams Baltijos šalyse

Elektromobilių įkrovimo stotelių poreikis tampa rimtu iššūkiu pastatų administratoriams Baltijos šalyse

Sparčiai auganti elektromobilių rinka ir įkrovimo stotelių poreikis jau per ateinančius penkerius metus taps itin sudėtingu iššūkiu visiems pastatų administratoriams Lietuvoje, Latvijoje bei Estijojes, teigia Gatis Arajums, „Schneider Electric“ produktų vystymo vadovas Baltijos šalyse. Šiuo metu kuriamos viešosios įkrovimo stotelės pakelėse neišsprendžia pagrindinės e. mobilumo problemos, nes dažniausiai žmonės savo elektrines transporto priemones nori įkrauti […]