Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?

Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?

Vilniuje tęsiantis Nacionalinio stadiono statybomis, šio dešimtmečius laukto objekto užbaigimas artimiausiais metais atrodo itin realus. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai svarsto, kad veikiantis stadionas suteiks impulsą ir stadiono aplinkoje esančiam gyvenamajam būstui ar verslams, tačiau efekto dydį lems renginių kiekis.

Ant Šeškinės kalno šiuo metu sparčiai kyla ne vien stadionas, bet ir „daugiafunkcis kompleksas“, kurį sudarys sporto centras, treniruočių aikštės, vaikų darželis, kultūros centras, taip pat teritorijoje sutvarkytas parkas.

Šeškinės kalno pietinėje dalyje Vilniaus savivaldybei jau numatyta ES parama ir vadinamajam „Mamuto parkui“ – vaizdingo geomorfologinio draustinio pritaikymui pažinimui ir rekreacijai.

Dar rudenį išduotas leidimas esminiams pokyčiams Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžose: be patobulinimų automobiliams, projekte numatytos ir naujos jungtys pėstiesiems bei dviratininkams. Ruošiamas ir naujas pėsčiųjų tiltas stadiono link iš Žvėryno aukštumų pusės.

Tiesa, pagrindinis stadionas suprojektuotas didžiausią dėmesį skiriant futbolui, o pagal dabar pasiekiamą viešą informaciją, didžiųjų lauko koncertų Vilniuje ir ateityje visų pirma bus laukiama Vingio bei Kalnų parkuose.

Vertę kels vien infrastruktūra

NT paslaugų bendrovės „OBER-HAUS nekilnojamas turtas“ vadovas Audrius Šapoka komentuoja, kad dideli sporto ar renginių objektai Europos didmiesčiuose pozityviai veikia aplinkines teritorijas ir jų NT vertes. Tai galima įžvelgti ir Kaune, kur neseniai iš esmės atnaujintas Darius ir Girėno stadionas traukia ne tik sporto renginius, bet ir didelius koncertus.

„Tačiau teigiamas impulsas aplinkinėms teritorijoms atsiranda visų pirma todėl, kad su šių objektų plėtra keičiama ir gerinama šalia esanti viešoji, susisiekimo ir transporto infrastruktūra, viešosios erdvės, gatvės, keliai, dviračių takai, žaliosios zonos ir pan. Žinoma, atsiradus stambiam objektui, didėja ir žmonių srautai, kurie yra reikšmingi šalia įsikūrusiam stambiam ar smulkiam verslui – prekybos centrams, kavinėms, restoranams, parduotuvėms ir pan.“, – sako A. Šapoka.

Tad nors teorinę Nacionalinio stadiono veiklos įtaką verslams jis prognozuotų iki poros kilometrų spinduliu, realų efektą visgi lems renginių mastas, pobūdis ar dažnis.

Savo ruožtu NT brokeris Mantas Mikočiūnas svarsto, kad pati stadiono kaimynystė jau dabar yra populiari tarp gyventojų, puikiai išplėtota bei strategiškai patogi. Be to, joje liko mažai erdvės naujai statybai.

„Iš šios miesto dalies patogu pasiekti centrą, butai čia ir taip paklausūs, todėl čia jau gyvenantiems ar perkantiems „sau“, stadionas reikšmingos įtakos greičiausiai neturės. Bus sutvarkyta aplinkinė infrastruktūra, tačiau didelių renginių metu tikėtini didesni žmonių ar automobilių srautai. Visgi Ozo parko kvartalo atveju matyti, kad jame yra didesnis trumpalaikei nuomai skirto būsto tankis, tad panašų efektą gali sukurti ir stadionas“, – komentuoja M. Mikočiūnas.

Jo teigimu, palei didžiausią Vilniaus areną esantys butai tarp trumpalaikių nuomininkų yra paklausūs dėl įvairių priežasčių, įskaitant didžiuosius sporto renginius ar koncertus. Jų metu, brokerio žiniomis, nuomos kainos „stipriai sukyla“.

„Žinoma, pikinės nuomos kainos didžiausių renginių metu čia nėra lemiamas faktorius ieškant būsto investicijai, tačiau jie prisideda prie grąžų ir maržų matematikos. Kažko panašaus galima tikėtis ir aplink būsimąjį stadiono kompleksą, tačiau viską lems realus varžybų, renginių ar kitų veiklų skaičius“, – tvirtina M. Mikočiūnas.

Vystytojo perspektyva

Nacionalinio stadiono raidą įdėmiau stebi NT vystymo bendrovė „Homa Group“, už maždaug pusės kilometro, Ozo g. 41, šiuo metu plėtojanti gyvenamąjį ir administracinį kvartalą „Paukščių Takas“. Projekte numatyti 30 butų, biurai ir administracinės patalpos bus užbaigtos 2027 m. antroje pusėje, tad šis terminas turėtų daugmaž sutapti ir su pėsčiomis pasiekiamo stadiono atidarymu.

„Homa Group“ administracijos vadovas Žydrūnas Matuzas teigia tikintis, kad stadionas šįkart galiausiai bus pastatytas ir šitaip sukurs didelę vertę miestui, gyventojams, verslams ir svečiams. Nors bendrovės plėtojamas „Paukščių Takas“ yra vienas nedaugelio naujų NT projektų Nacionalinio stadiono kaimynystėje, šį faktą „Homa“ daugiau laiko „patogiu fonu“, bet ne esminiu „Paukščių Tako“ išskirtinumu.

„Mūsų atliekami vilniečių tyrimai ir apklausos rodo, kad prioritetu renkantis būstą yra kasdien būtinos infrastruktūros, transporto ir gamtos artumas. Įdomu tai, kad vilniečiai, pasirodo, mielai gali paeiti ar pavažiuoti iki kavinės ar sporto klubo, bet šalia namų esantis parkas ar giraitė tampa itin trokštama kaimynyste. Todėl ir „Paukščių Taką“ pavadinome būtent taip – čia didieji privalumai yra miškingojo šiaurinio Žvėryno parko kaimynystė bei mokyklų, parduotuvių,  viešojo transporto bei centrinės miesto dalies artumas. Besiformuojanti sporto renginių – tiek teniso kortų, tiek sporto arenų bei statomo Nacionalinio stadiono – ekosistema prisidės prie lokacijos patrauklumo ir turto vertės augimo“, – komentuoja Ž. Matuzas.

Jo nuomone, didžioji Nacionalinio stadiono vertė objekto kaimynystės gyventojams visų pirma bus numatomos rekonstruoti gatvės ir sankryžos, taip pat planuojamos naujos pėsčiųjų ir dviratininkų jungtys tarp Šeškinės, Žvėryno ir centro. Didelį potencialą vystytojas įžvelgia ir planuojamame „Mamuto parko“ projekte, kurį įgyvendinus, vilniečiams atsivertų itin artimas, tačiau dar gerai neištyrinėtas gamtinis karkasas, galintis tapti puikia nauja vieta sveikam laisvalaikiui.

„Mūsų grupė istoriškai yra susijusi su sporto infrastruktūra ir aktyviu gyvenimo būdu, todėl sulig stadiono kompleksu linkime naujo kokybinio šuolio Lietuvos futbolui, kitų sporto šakų plėtros ir įvairesnių renginių. Tikime, kad sėkmingai veikiantis tokio pobūdžio objektas ir atitinkamai išplėtota aplinkinė infrastruktūra sukurs ilgalaikės vertės ne tik artimiausiai kaimynystei, bet ir visam miestui“, – teigia „Homa Group“ atstovas.

Pranešimą paskelbė: Kostas Baubinas, KITAIP TARIANT

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Išrinktas naujas Vilniaus vystymo kompanijos valdybos pirmininkas

Išrinktas naujas Vilniaus vystymo kompanijos valdybos pirmininkas

UAB Vilniaus vystymo kompanijos valdyba išsirinko naują įmonės valdybos pirmininką. Juo tapo jau dvejus metus pareigas valdyboje kaip nepriklausomas narys einantis Mantas Kuncaitis. Naujas valdybos pirmininkas buvo išrinktas po to, kai iš šių pareigų bei valdybos savo noru praėjusių metų gruodį atsistatydino Robertas Vyšniauskas. „Vilniaus vystymo kompanija šiandien yra viena svarbiausių miesto įmonių, per kurią […]


Beveik 8 km ruože – tonos šiukšlių: valant Neries dugną sostinėje atskleistas tikrasis taršos mastas

Beveik 8 km ruože – tonos šiukšlių: valant Neries dugną sostinėje atskleistas tikrasis taršos mastas

Vilniuje baigtas pirmasis Neries upės dugno valymo etapas. Ambicingą projektą dar vasarą pradėjo NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija bei profesionalių narų komanda. Narai per valymo laikotarpį iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė pirmąjį planuotą upės ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto. Ateityje ketinama išvalyti visą Neries atkarpą […]


„Rimi Lietuva“  stiprina savo pozicijas – pasirašyta sutartis dėl prekybos centro „Mandarinas“ įsigijimo

„Rimi Lietuva“ stiprina savo pozicijas – pasirašyta sutartis dėl prekybos centro „Mandarinas“ įsigijimo

„Rimi Lietuva“ stiprina savo pozicijas mažmeninės prekybos rinkoje. Bendrovė pasirašė sutartį dėl prekybos centro „Mandarinas“ įsigijimo Vilniuje. Šis įsigyjimas atsipindi nuoseklią bendrovės strategiją investuoti į klientams patogias ir strategiškai svarbias prekybos erdves. Sandoris bus užbaigtas gavus Konkurencijos tarybos leidimą. „Nuolat vertiname galimybes, kurios leidžia gerinti klientų apsipirkimo patirtį – tiek per prekybos aplinką, tiek per […]


Nematomos linijos, laikančios Lietuvą: kaip sudarytas valstybinis geodezinis pagrindas

Nematomos linijos, laikančios Lietuvą: kaip sudarytas valstybinis geodezinis pagrindas

Kiekvienas tikslus žemės matavimas, nuo namo statybos iki sklypo ribų nustatymo ar net išmanaus ūkininkavimo, prasideda nuo to paties dalyko: geodezinio pagrindo. Būtent jis užtikrina, kad matavimai būtų tikslūs, suderinami tarpusavyje ir patikimi visoje Lietuvoje. Geodezinį pagrindą sudaro geodeziniai tinklai, tai yra žemės paviršiuje įtvirtinti specialūs ženklai (punktai), kurių tikslios koordinatės nustatytos sudėtingais matavimais. Šie […]


Siūloma aiškiai reglamentuoti kraštovaizdžio architektų veiklą

Siūloma aiškiai reglamentuoti kraštovaizdžio architektų veiklą

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Architektūros, Lietuvos architektų rūmų, Želdynų ir Sodininkų bendrijų įstatymų pakeitimų paketą, leisiantį kurti tvaresnę ir kokybiškesnę aplinką miestuose bei kitose urbanizuotose teritorijose, didinti jų atsparumą klimato kaitos iššūkiams. Šiuo metu želdynų projektus gali rengti ir vadovauti jiems įvairūs specialistai – nuo biologų iki agronomų. Nors šių sričių žinios yra […]


60 metų statant miestus: „YIT Lietuva“ kelias nuo Kauno mikrorajonų iki tarptautinės grupės

60 metų statant miestus: „YIT Lietuva“ kelias nuo Kauno mikrorajonų iki tarptautinės grupės

„YIT Lietuva“ šiemet mini 60 metų veiklos sukaktį. Per šį laiką bendrovė dirbo skirtingose ekonominėse sistemose, išgyveno rinkos pakilimus ir nuosmukius bei prisitaikė prie iš esmės pasikeitusio požiūrio į statybą – nuo kiekybės iki ilgalaikės vertės miestams ir jų gyventojams. „YIT Lietuva“ istorija prasidėjo 1966 metų sausį, kai Kaune buvo įkurtas Kauno namų statybos kombinatas. […]