KADA GI PRADĖSIME ELGTIS RACIONALIAI? (Vyriausiasis Administracinis Teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės Žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodiką)

2023 m. gegužės 24 dieną nuskambėjo žinia, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) (t. y. aukščiausia Lietuvos Administracinių Teismų sistemos instancija, kurios sprendimų nebegalima skųsti) priėmė sprendimą Administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 tarp Vilniaus m. savivaldybės ir vieno žinomo lietuviško kapitalo NT vystytojo dėl prieš daugiau nei metus įvykusio medžio sunaikinimo. Juo LVAT nusprendė ir patvirtino ankstesnį pirmos instancijos teismo sprendimą, kad senokai aistras kėlusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) yra neteisėta ir negaliojanti. Teismas konstatavo, kad Metodika buvo savivaldybės priimta a) viršijant kompetenciją, ir b) prieštarauja tiek Viešojo Administravimo įstatymui, Aplinkos Apsaugos įstatymui tiek ir Želdynų įstatymams.

Ši Metodika jau buvo sukėlusi nemažai aistrų nekilnojamojo turto pasaulyje ir dažnai privačiuose pokalbiuose buvo įvardijama kaip vienas blogųjų viešojo sektoriaus „savivaldžiavimo“, „subjektyvumo“ ir „valdžios rodymo“ Vilniuje pavyzdžių. Taigi apskritai LVAT sprendimas profesionalų bendruomenėje buvo priimtas pozityviai.

LVAT savo sprendimu patvirtino, kad teismui išanalizavus Vietos savivaldos, Aplinkos apsaugos ir Želdynų įstatymus buvo pagrįstai nustatyta, kad loginė ir sisteminė teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad Metodika yra norminis teisės aktas, o tokias metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu turi tvirtinti Aplinkos ministerija (o ne vietos savivaldybė); kad savivaldybės institucijų kompetencija žalos, padarytos dėl pažeistų ar žuvusių želdinių, apskaičiavimo srityje expressis verbis nėra nustatyta, ji taip pat savivaldybės institucijoms nėra deleguota Vyriausybės, todėl nagrinėjamu atveju Vilniaus m. savivaldybė, patvirtindama Metodiką, kurioje nustatomas žalos apskaičiavimo mechanizmas ir formulė, veikė viršydama jai priskirtą kompetenciją.

Teismas taip pat išaiškino, kad Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra negalimas. Nagrinėjamu atveju įstatymuose nesant įtvirtintos galimybės (teisės, pareigos ar funkcijos) priimti ir patvirtinti Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodiką, Vilniaus m. savivaldybė veikė neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydama įgaliojimus).

Atrodytų, kad nagrinėjamas LVAT sprendimas yra tik vienas iš daugelio sprendimų administracinėse bylose, kurios dažniausiai nesusilaukia nei didelio dėmesio nei atgarsio, tačiau šį kartą viskas buvo šiek tiek kitaip. Mat dvi dienas iki minėto LVAT sprendimo priėmimo Vilniuje nuvilnijo daug atgarsių visuomenėje sukėlusi žinia, kad mieste Ceikinių gatvėje neva neteisėtai buvo nukirstas dar vienas medis.

Visuomenės ir savivaldybės reakcija į tai (deja, kaip visada) nieko nenustebino: a) visuomenė reikalavo „kraujo“ ir menamą pažeidėją be teismo ir nedelsiant ragino viešai viduramžišku būdu „ketvirčiuoti“ arba bent jau („moderniai ir humaniškai“) „nulinčiuoti“ Rotušės aikštėje, o b) „valdžios“ t. y. savivaldybės atstovai lenktyniaudami tarpusavyje skubėjo kuo greičiau viešai pasisakyti kokių žiaurių bausmių ir priemonių imsis, kaip „kels baudžiamąsias bylas“, „uždės milžiniškas baudas“, „stabdys visus leidimus“ ir panašiai viešai baus (t. y. moderniomis „teisinėmis“ priemonėmis „ketvirčiuos“) pažeidėjus Rotušės aikštėje dideliam minios džiaugsmui ir pasitenkinimui…. Kažkur girdėta? Taip? Ar tik neprimena dabar taip populiarios pasaulyje atšaukimo arba angl. cancel kultūros?

Už pažeidimus sankcija žinoma turi būti. Ji turi būti neišvengiama, adekvati, o svarbiausia TEISĖTA ir paskirta laikantis galiojančių įstatymų. Deja, taip įvyksta nevisada, o garsiai, greitai ir grėsmingai padaryti vieši pareiškimai ir grasinimai dažnai baigiasi niekuo, nes nepaisant jų grėsmingumo, emocijos, skubotumo jie yra… a) teisiškai nepagrįsti ir… b) neįgyvendinami.
Tas pats scenarijus (deja) pasikartojo ir šį kartą. Kaip minėjome, jau KITĄ DIENĄ po viešo paskelbimo apie savivaldybės skirtą „žiaurią baudą“ NT vystytojui, paaiškėjo, kad Vilniaus m. Savivaldybės teisės aktas, kurio pagrindu apskaičiuota ir paskirta minėta bauda, tai yra ta pati aukščiau minėta Metodika, yra – NETEISĖTA IR NEGALIOJANTI.
Taigi, Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui (LVAT) nusprendus, kad Savivaldybės Metodika, kurios pagrindu NT vystytojui buvo paskirta bauda yra neteisėta ir negali būti taikoma, neteisėta ir neįgyvendinama tampa ir Vilniaus m. Savivaldybės vystytojui „viešai“ paskirta 141 tūkst. EUR bauda.
Istorija, visada sukasi ratu…, o šis LVAT sprendimas visgi gali turėti ilgalaikių teigiamų pasekmių Lietuvos teisinės sistemos teisėtumui, tikrumui ir prognozuojamumui pasiekti.
P.S. Gal galų gale tiek visuomenei tiek ir valdymo sektoriui (nepagrįstai dažnai vadinamam neigiamą atspalvį turinčiu žodžiu „valdžia“) reikėtų išmokti pamoką, iš pradžių a) sustoti, b) išsamiau išnagrinėti ir suprasti kas įvyko, c) teisingai ir objektyviai įsivertinti situaciją, d) realiai išanalizuoti teisines, faktines ir kitas galimybes, e) pasikonsultuoti su specialistais, f) išleisti garą (nusiraminti) ir f) priimti PAGRĮSTUS, ĮGYENDINAMUS IR TEISĖTUS sprendimus ir f) tik tada viešai komunikuoti? Kitoks elgesys tik diskredituoja mūsų valstybę, visą valdymo sistemą ir mus pačius savo akyse, nes visada labai liūdna suprasti disbalansą tarp įsivaizduojamų (jau menamai pasiektų) lūkesčių ir realių galimybių. Tautos išmintis byloja: „Paskubėsi – tik žmones prajuokinsi“. Tad gal baikime skubėti ir pradėkime gi PAGALIAU elgtis racionaliai?

Aukščiau aprašytas tekstas yra asmeninė, daugiamete profesine verslo advokato patirtimi pagrįsta autoriaus nuomonė.
Autorius Robertas Juodka yra advokatas, visuomenininkas, verslo advokatų kontoros PRIMUS Legal Advisors vadovaujantis partneris (užsienio rinkoms).

Pranešimą paskelbė: Eglė Markauskaitė, PRIMUS advokatų kontora