Ką reikia žinoti žemės savininkams prieš atliekant kadastrinius matavimus?

Žemės savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad sklypo ribų patikslinimas yra ne tik techninis procesas, bet ir svarbus teisinės apsaugos užtikrinimo žingsnis, padedantis išvengti ginčų bei nesusipratimų su kaimynais ar institucijomis.

Paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas. Tačiau iš tiesų jų tikslas – atstatyti anksčiau nustatytas ribas ir jas pažymėti riboženkliais bei apskaičiuoti sklypo plotą, nustatyti kitus kadastro duomenis.

„Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos – jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones. Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą“, – pažymi Jurgita Macinkevičienė, NŽT Nekilnojamojo turto kadastro veiklos koordinavimo skyriaus vedėja.

NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys – ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.

Asmenys sklypų  kadastrinius matavimus atlieka:

• prieš parduodant ar dovanojant sklypą;
• planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus;
• siekiant įteisinti statinius;
• kilus ginčams su kaimynais;
• kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.

Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos – pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.

Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:

• sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.);
• Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas);
• gretimų sklypų planai ir kt.

Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis. Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.

Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje. NŽT kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto.

Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos