Aivaras Tumėnas, „Lietuvos draudimo“ turto draudimo rizikų vertintojas
Draudžiant savo valdomą būstą, įprasta praktika yra įtraukti ir civilinės atsakomybės draudimą, kuris užtikrina, kad sukėlus žalą trečiųjų šalių turtui, ji bus atlyginta. Visgi draudikų praktikoje pasitaiko atvejų, kai šis civilinės atsakomybės principas netaikomas – kokias atvejais tai tampa aktualu?
Pagrindiniu akstinu apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu – nuo nelaimių, kai apgadinamas svetimas turtas – tampa bute trūkę vamzdžiai, sugedęs vandens padavimas į buitinės technikos įrangą, netikėtai kilęs gaisras ar kitos nelaimės.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad civilinės atsakomybės draudimas galioja tik tais atvejais, kai netyčinė žala padaroma trečiajai šaliai – tai reiškia, kitų asmenų turtui. Paprasčiau tariant, jei žalą sukėlęs ir ją patyręs butai priklauso tam pačiam šeimininkui, tai civilinė atsakomybė jam tiesiog nekyla ir draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimą nemokama.
Visai neseniai buvo registruotas atvejis, kurio metu dėl aukštu aukščiau esančiame bute trūkusio vamzdžio buvo užpiltas ir nukentėjo žemiau esantis butas. Abu butai – ir turtas, dėl kurio patirtas nuostolis, ir turtas, kuris patyrė nuostolį – priklausė tam pačiam savininkui. Ir čia atsirado niuansų – kadangi žalos įvykyje nebuvo jokios trečiosios šalies, todėl nekilo jokia civilinė atsakomybė ir žala žemiau esančiam butui pagal šią draudimo rūšį negalėjo būti atlyginta.
Taigi, ieškant geriausių būdų apsisaugoti nuo nelaimių, patariama atkreipti dėmesį į tai, koks turtas draudžiamas ir kokios sąlygos nurodomos sutartyje.
Kokį draudimą rinktis
Nuosavybės teise valdant du ar daugiau nekilnojamojo turto objektų vienas virš kito ar vienas šalia kito, ir norint juos apsaugoti, geriausia rinktis pastatų ir namų turto draudimą.
Pastatų draudimas apima pastato konstrukcijas – sienas, lubas, grindis, langus, duris ir kitus stacionariai tvirtinamus elementus, taip pat šildymo, vandentiekio ir kitas inžinerines sistemas.
Tuo tarpu namų turto draudimas užtikrina, kad namuose esantys daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, namų dekoracijos, drabužiai, meno dirbiniai ir kiti vertingi objektai, būtų apsaugoti nuo galimų nuostolių.
Gyvenant daugiabučiame name, civilinės atsakomybės draudimas irgi būtinas, tik jis, kaip minėta, nekompensuos žalos, kuri sukelta dėl tam pačiam savininkui nuosavybės teise priklausančiame bute nutikusios nelaimės ar buitinės avarijos.
Kalbant apie civilinės atsakomybės draudimą, gyventojams neretai kyla klausimų, kuo civilinės atsakomybės draudimas skiriasi nuo asmens civilinės atsakomybės draudimo.
Pirmuoju atveju draudimas apsaugo, jei netyčia užlietumėte svetimą butą ar jūsų name kilęs gaisras suniokotų kaimynų turtą, o asmens civilinės atsakomybės draudimas – jei tretieji asmenys, įskaitant ir kaimynus, nukentėtų dėl jūsų ar jūsų šeimos narių padarytos žalos sveikatai ar turtui netgi ir už draudimo vietos ribų.
Kokiais atvejais patirta žala neatlyginama
Nors draudimas gelbėja nuo įvairių netikėtų nelaimių, pasitaiko, kad kai kurių žalų pagal draudimo sąlygas negalima kompensuoti. Taip gali nutikti, kai įrodyti patirtai žalai stinga informacijos, ji pateikiama klaidingai arba iš viso nepateikiama.
Taip pat jautrūs tie atvejai, kai žala fiksuojama iškart po draudimo sutarties pasirašymo, pavyzdžiui, kitą dieną. Tokiais atvejais, draudikas privalo įsitikinti, ar fiksuojama žala nepatirta anksčiau – prieš pasirašant sutartį su draudimo bendrove.
Taip pat tarp nedraudžiamų nelaimių – būsto nuostoliai, kuriuos lemia ilgalaikis aplinkos poveikis (pelėsis, korozija, kalkės), nedideli estetiniai sugadinimai, planiniai remonto darbai ar pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios kilę nuostoliai jau buvo kartą kompensuoti.
Savo klientams visuomet rekomenduojame atidžiai susipažinti su skirtingomis draudimų rūšių sąlygomis ir bent kartą per metus peržiūrėti savo sutartį pasikeitus turto apimčiai.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais pagal civilinės atsakomybės draudimo liniją buvo registruota daugiau nei 1150 žalų atvejų, dažniausia žalos priežastis – užliejimai vandeniu.
Pranešimą paskelbė: Aušra Kaminskaitė, Integrity PR, UAB
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]