Siekiant užtikrinti eismo dalyvių ir kelių darbuotojų saugumą, nuo rugsėjo 27 dienos įvedami nauji eismo ribojimai važiuojantiems Krunos tiltu, automagistralėje ties Kaunu. Nuo šiandien transporto priemonių greitis šiuo ruožu bus apribotas iki 50 km/val., taip pat nuo spalio 4 dienos šioje atkarpoje bus susiaurintos važiuojamosios dalies juostos. Pakeitimai įvedami dėl prastos tilto būklės bei artimiausiu metu prasidėsiančių fizinių tilto rekonstrukcijos darbų.
Apie Krunos tilto rekonstrukcijos pradžią pranešta dar vasaros pradžioje. Iki dabar vyko intensyvus šio tilto rekonstrukcijos parengiamasis etapas, buvo ieškoma papildomų sprendinių, užtikrinančių maksimalų eismo dalyvių saugumą rekonstrukcijos metu. Dabar pradedamas planuoti antrasis rekonstrukcijos etapas – fizinių darbų pradžia, kuri, pirmiausia, prasidės nuo laikinojo tilto statybų. Laikinojo tilto statybos turėtų prasidėti lapkričio mėn., jos baigtis – kitąmet.
„Suprantame, kad kelių remonto darbai eismo dalyviams kelia nepatogumus. Vis dėlto, didžiausią dėmesį skiriame vairuotojų saugumui, todėl prieš kiekvieno darbo pradžią atsakingai įvertiname visas galimas, net ir mažiausias rizikas bei priimame nepatogumų eismo dalyviams sukeliančius,, bet būtinus sprendimus. Tiltas per Kruną yra prasčiausios būklės tiltas Lietuvoje, kurio rekonstrukcija privalėjo būti pradėta bent dešimtį metų anksčiau, vis tik, darbai prasideda tik šiais metais, įvertinus tai, kad eismo dalyvių saugumas yra prioritetas. Užtikrinti saugumo netaikant visų papildomų eismo ribojimo priemonių tiesiog nebeįmanoma“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esantis tiltas per Kruną šiuo metu yra blogiausios būklės tiltas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jog Krunos tiltas yra intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei įvertinus čia kasdien fiksuojamus transporto srautus bei jų intensyvumą – įgyvendinant tilto rekonstrukciją priimtas sprendimas, pirmiausia, statyti laikinąjį tiltą. Pradėjus Krunos tilto fizinius rekonstrukcijos darbus, eismas vyks laikinu tiltu ir dviem rekonstruojamo tilto juostomis, todėl eismo dalyviai susidurs su mažesniais nepatogumais.
Laikinas tiltas bus dviejų eismo juostų viena kryptimi. Esamo tilto per Kruną rekonstrukcijos metu eismą iš Vilniaus Kauno kryptimi planuojama kreipti laikinu tiltu, o eismą iš Kauno Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse. Kita tilto pusė būtų rekonstruojama. Tokiu būdu judriausioje šalies automagistralėje bus užtikrintas sklandus eismas, mažinant spūsčių, eismo įvykių tikimybę.
Planuojama, kad visas projektas – laikinojo tilto pastatymas ir esamo tilto rekonstravimas – bus baigtas 2026 metais. Darbus atliks UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – kiek daugiau nei 24 mln. Eur su PVM.
Valstybinės reikšmės keliuose yra daugiau nei 100 prastos būklės tiltų, net 90 proc. šių kelio statinių trūksta finansavimo. Siekiant valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyti kritinės ir blogos būklės tiltus ir viadukus reikia 470 mln. eurų. Tuo tarpu sutvarkyti visus šalies tiltus ir viadukus iki tenkinančios būklės – reikia apie 1 mlrd. eurų.
Didžioji dalis tiltų valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje pastatyti prieš daugiau nei 50 metų, pagal to meto technologinius sprendimus ir tuo metu fiksuotą eismo intensyvumą. Ilgus metus tiltų atnaujinimas Lietuvoje nebuvo prioritetas, todėl dabar jų būklė sparčiai degraduoja. Didesnis dėmesys tiltams pradėtas skirti tik pastaraisiais metais, įvertinus, jog šie statiniai yra prioritetiškai svarbūs, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą.
.
Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva
Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas JAV ekonomika lieka pakankamai atspari nuo šių metų pradžios JAV prezidento įgyvendinamiems politikos pokyčiams ir dėl to yra pagerinamos šių ir kitų metų JAV BVP prognozės. Euro zona kitąmet augs truputį lėčiau negu šiemet. Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų artimiausiais ketvirčiais neturėtų keisti. 2025 metų Lietuvos […]
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus ir ribų ženklinimo procedūras, kai turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, matavimuose turi dalyvauti ir dokumentus pasirašyti abu sutuoktiniai. Tokia pareiga galioja net ir tais atvejais, kai viešajame registre sklypas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu. Atliekant kadastrinius matavimus, žemės savininkai kviečiami dalyvauti […]
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Svarbu realistiški lūkesčiai […]
Administracinės paskirties pastatas, Naujoji Riovonių g. 3, Vilnius. Un. Nr. 1096-6023-2028. Kapitalinis remontas Gydymo paskirties pastato ( visuomeninių pastatų paskirties grupė),Un. Nr. 1093-5005-8030, KVR kodas 43619, Parko g.21, Vilnius. Kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projektas. Pranešimą paskelbė: Gintarė Prievelytė, Aplan, UAB Bendrinti
Būsto kreditavimo apimtys Lietuvoje šiemet išaugo – vien SEB banke per tris šių metų ketvirčius išduotų būsto paskolų suma buvo 53 proc. didesnė nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Iš viso gyventojams išduota būsto paskolų už 588 mln. eurų. Tuo metu bendras banko būsto paskolų portfelis Lietuvoje šiemet peržengė 3,7 mlrd. eurų ribą. Per tris 2025 m. […]
Būstas Vilniuje šiandien yra brangiausias Baltijos šalyse – 2024 m. Lietuvos sostinės būsto kainos ne tik aplenkė Rygą bei Taliną, bet ir tapo viena aiškiausių Lietuvos ekonominės lyderystės iliustracijų, rodo „Eurostat” duomenys. Kodėl Vilnius išsiveržė į priekį ir kokias tendencijas tai rodo, pasakoja „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Vilnius išsiveržė į priekį 2024 […]