Siekiant užtikrinti eismo dalyvių ir kelių darbuotojų saugumą, nuo rugsėjo 27 dienos įvedami nauji eismo ribojimai važiuojantiems Krunos tiltu, automagistralėje ties Kaunu. Nuo šiandien transporto priemonių greitis šiuo ruožu bus apribotas iki 50 km/val., taip pat nuo spalio 4 dienos šioje atkarpoje bus susiaurintos važiuojamosios dalies juostos. Pakeitimai įvedami dėl prastos tilto būklės bei artimiausiu metu prasidėsiančių fizinių tilto rekonstrukcijos darbų.
Apie Krunos tilto rekonstrukcijos pradžią pranešta dar vasaros pradžioje. Iki dabar vyko intensyvus šio tilto rekonstrukcijos parengiamasis etapas, buvo ieškoma papildomų sprendinių, užtikrinančių maksimalų eismo dalyvių saugumą rekonstrukcijos metu. Dabar pradedamas planuoti antrasis rekonstrukcijos etapas – fizinių darbų pradžia, kuri, pirmiausia, prasidės nuo laikinojo tilto statybų. Laikinojo tilto statybos turėtų prasidėti lapkričio mėn., jos baigtis – kitąmet.
„Suprantame, kad kelių remonto darbai eismo dalyviams kelia nepatogumus. Vis dėlto, didžiausią dėmesį skiriame vairuotojų saugumui, todėl prieš kiekvieno darbo pradžią atsakingai įvertiname visas galimas, net ir mažiausias rizikas bei priimame nepatogumų eismo dalyviams sukeliančius,, bet būtinus sprendimus. Tiltas per Kruną yra prasčiausios būklės tiltas Lietuvoje, kurio rekonstrukcija privalėjo būti pradėta bent dešimtį metų anksčiau, vis tik, darbai prasideda tik šiais metais, įvertinus tai, kad eismo dalyvių saugumas yra prioritetas. Užtikrinti saugumo netaikant visų papildomų eismo ribojimo priemonių tiesiog nebeįmanoma“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esantis tiltas per Kruną šiuo metu yra blogiausios būklės tiltas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jog Krunos tiltas yra intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei įvertinus čia kasdien fiksuojamus transporto srautus bei jų intensyvumą – įgyvendinant tilto rekonstrukciją priimtas sprendimas, pirmiausia, statyti laikinąjį tiltą. Pradėjus Krunos tilto fizinius rekonstrukcijos darbus, eismas vyks laikinu tiltu ir dviem rekonstruojamo tilto juostomis, todėl eismo dalyviai susidurs su mažesniais nepatogumais.
Laikinas tiltas bus dviejų eismo juostų viena kryptimi. Esamo tilto per Kruną rekonstrukcijos metu eismą iš Vilniaus Kauno kryptimi planuojama kreipti laikinu tiltu, o eismą iš Kauno Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse. Kita tilto pusė būtų rekonstruojama. Tokiu būdu judriausioje šalies automagistralėje bus užtikrintas sklandus eismas, mažinant spūsčių, eismo įvykių tikimybę.
Planuojama, kad visas projektas – laikinojo tilto pastatymas ir esamo tilto rekonstravimas – bus baigtas 2026 metais. Darbus atliks UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – kiek daugiau nei 24 mln. Eur su PVM.
Valstybinės reikšmės keliuose yra daugiau nei 100 prastos būklės tiltų, net 90 proc. šių kelio statinių trūksta finansavimo. Siekiant valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyti kritinės ir blogos būklės tiltus ir viadukus reikia 470 mln. eurų. Tuo tarpu sutvarkyti visus šalies tiltus ir viadukus iki tenkinančios būklės – reikia apie 1 mlrd. eurų.
Didžioji dalis tiltų valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje pastatyti prieš daugiau nei 50 metų, pagal to meto technologinius sprendimus ir tuo metu fiksuotą eismo intensyvumą. Ilgus metus tiltų atnaujinimas Lietuvoje nebuvo prioritetas, todėl dabar jų būklė sparčiai degraduoja. Didesnis dėmesys tiltams pradėtas skirti tik pastaraisiais metais, įvertinus, jog šie statiniai yra prioritetiškai svarbūs, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą.
.
Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva
Vilnius – sparčiai augantis miestas, todėl nenuostabu, kad daugybė žmonių čia ieško naujo būsto. Nauji butai Vilniuje vilioja ne tik modernia architektūra, bet ir galimybe gyventi patogioje, strategiškai išvystytoje aplinkoje. Tačiau kaip išsirinkti būstą, kuris geriausiai atitiktų Jūsų poreikius ir ilgalaikius lūkesčius? Štai keli svarbiausi patarimai, padėsiantys priimti teisingą sprendimą. Butai Šeškinėje ar kitame Vilniaus […]
Lietuva turi unikalią galimybę išnaudoti savo jūrinį potencialą, tapdama svarbiu mažosios laivybos ir jūrinės energetikos centru Baltijos regione. Ilgą laiką jūros reikšmė buvo vertinama siaurai, tačiau šiandien vis aiškiau matyti, kad modernizuota uostų infrastruktūra gali tapti ne tik traukos centru mažajam laivynui, bet ir svarbia grandimi plėtojant jūrinę vėjo energetiką bei stiprinant regioninį saugumą. Istoriniai […]
Klimato kaita ir dažnėjančios ekstremalios oro sąlygos kelia vis didesnių iššūkių statybos sektoriui. Stogai – viena pažeidžiamiausių pastato dalių, kurios gedimai gali sukelti didelius finansinius nuostolius. Netinkamai parinktos medžiagos, nepakankamas vėjo apkrovų įvertinimas ar prastas montavimas gali lemti stogo dangos pažeidimus, pratekėjimą ar net visišką konstrukcijos sugadinimą. Ypatingai ši problema aktuali logistikos centrams, sandėliams ir […]
Sparčiai augant Europos miestams, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai bei architektai vis daugiau dėmesio skiria urbanistinių erdvių atnaujinimui. Seni industriniai pastatai transformuojami į biurus ar gyvenamąsias erdves, gamyklos pamažu slenkasi iš miestų centrų į priemiesčius ar net toliau, užleisdamos vietą miestiečių poreikiams ir tuo pačiu – spręsdamos įvairias taršos problemas. Tokios permainos Lietuvoje – taip pat […]
Daugiau kaip 5000 žmonių, dirbusių statybos aikštelėse, išlieti 87 vėjo jėgainių pamatai, įrengta ir rekonstruota apie 125 km kelių, nutiesta 500 km kabelinių linijų – tai tik dalis skaičių, iliustruojančių MERKO Lietuvoje darbų mastą 2024 metais. „Šie skaičiai gerai atspindi MERKO komandos darbus 2024-aisiais. Tai buvo tikrai didžiulėmis darbų apimtimis išskirtiniai metai, ir dabar galiu […]
„Evernord“ informuotiesiems investuotojams skirtas uždaro tipo fondas „Evernord Real Estate Fund V“ pritraukė 7,3 mln. eurų daugiaaukščio gyvenamosios paskirties pastato statybų finansavimui Estijoje, centrinėje Talino dalyje. Iš viso į 16 aukštų gyvenamojo pastato, vadinamo „Stellar bokštu“, statybas ketinama investuoti 54 mln. eurų. Siekiama „Evernord Real Estate Fund V“ metinė grąža investuotojams – 15 proc. „Stellar“ […]