Įvedami nauji eismo ribojimai per Krunos tiltą

Įvedami nauji eismo ribojimai per Krunos tiltą

Siekiant užtikrinti eismo dalyvių ir kelių darbuotojų saugumą, nuo rugsėjo 27 dienos įvedami nauji eismo ribojimai važiuojantiems Krunos tiltu, automagistralėje ties Kaunu. Nuo šiandien transporto priemonių greitis šiuo ruožu bus apribotas iki 50 km/val., taip pat nuo spalio 4 dienos šioje atkarpoje bus susiaurintos važiuojamosios dalies juostos. Pakeitimai įvedami dėl prastos tilto būklės bei artimiausiu metu prasidėsiančių fizinių tilto rekonstrukcijos darbų.

Apie Krunos tilto rekonstrukcijos pradžią pranešta dar vasaros pradžioje. Iki dabar vyko intensyvus šio tilto rekonstrukcijos parengiamasis etapas, buvo ieškoma papildomų sprendinių, užtikrinančių maksimalų eismo dalyvių saugumą rekonstrukcijos metu. Dabar pradedamas planuoti antrasis rekonstrukcijos etapas – fizinių darbų pradžia, kuri, pirmiausia, prasidės nuo laikinojo tilto statybų. Laikinojo tilto statybos turėtų prasidėti lapkričio mėn., jos baigtis – kitąmet.

„Suprantame, kad kelių remonto darbai eismo dalyviams kelia nepatogumus. Vis dėlto, didžiausią dėmesį skiriame vairuotojų saugumui, todėl prieš kiekvieno darbo pradžią atsakingai įvertiname visas galimas, net ir mažiausias rizikas bei priimame nepatogumų eismo dalyviams sukeliančius,, bet būtinus sprendimus. Tiltas per Kruną yra prasčiausios būklės tiltas Lietuvoje, kurio rekonstrukcija privalėjo būti pradėta bent dešimtį metų anksčiau, vis tik, darbai prasideda tik šiais metais, įvertinus tai, kad eismo dalyvių saugumas yra prioritetas. Užtikrinti saugumo netaikant visų papildomų eismo ribojimo priemonių tiesiog nebeįmanoma“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esantis tiltas per Kruną šiuo metu yra blogiausios būklės tiltas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jog Krunos tiltas yra intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei įvertinus čia kasdien fiksuojamus transporto srautus bei jų intensyvumą – įgyvendinant tilto rekonstrukciją priimtas sprendimas, pirmiausia, statyti laikinąjį tiltą. Pradėjus Krunos tilto fizinius rekonstrukcijos darbus, eismas vyks laikinu tiltu ir dviem rekonstruojamo tilto juostomis, todėl eismo dalyviai susidurs su mažesniais nepatogumais.

Laikinas tiltas bus dviejų eismo juostų viena kryptimi. Esamo tilto per Kruną rekonstrukcijos metu eismą iš Vilniaus Kauno kryptimi planuojama kreipti laikinu tiltu, o eismą iš Kauno Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse. Kita tilto pusė būtų rekonstruojama. Tokiu būdu judriausioje šalies automagistralėje bus užtikrintas sklandus eismas, mažinant spūsčių, eismo įvykių tikimybę.

Planuojama, kad visas projektas – laikinojo tilto pastatymas ir esamo tilto rekonstravimas – bus baigtas 2026 metais. Darbus atliks UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – kiek daugiau nei 24 mln. Eur su PVM.

Valstybinės reikšmės keliuose yra daugiau nei 100 prastos būklės tiltų, net 90 proc. šių kelio statinių trūksta finansavimo. Siekiant valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyti kritinės ir blogos būklės tiltus ir viadukus reikia 470 mln. eurų. Tuo tarpu sutvarkyti visus šalies tiltus ir viadukus iki tenkinančios būklės – reikia apie 1 mlrd. eurų.

Didžioji dalis tiltų valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje pastatyti prieš daugiau nei 50 metų, pagal to meto technologinius sprendimus ir tuo metu fiksuotą eismo intensyvumą. Ilgus metus tiltų atnaujinimas Lietuvoje nebuvo prioritetas, todėl dabar jų būklė sparčiai degraduoja. Didesnis dėmesys tiltams pradėtas skirti tik pastaraisiais metais, įvertinus, jog šie statiniai yra prioritetiškai svarbūs, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą.
.

Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]


Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa.  Naujausios apklausos rezultatai […]


Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?

Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?

Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]


A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“

A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“

Dar prieš kelis dešimtmečius vynas Lietuvoje buvo skirtas tik išskirtinėms progoms, o šiandien tampa neatsiejama kultūros dalimi. Kelionės į Prancūziją, Italiją ar Ispaniją ne tik plečia skonių akiratį, bet ir formuoja naujus lietuvių įpročius – kultūringą vyno vartojimą ir kolekcionavimą. Ši kultūrinė kaita atkeliauja ir į gyvenamąsias erdves – prestižinis Vilniaus NT projektas „Žygimantų 12“ […]


Nuo rezervacijos iki raktų: kaip klientų portalas keičia būsto pirkimo procesą

Nuo rezervacijos iki raktų: kaip klientų portalas keičia būsto pirkimo procesą

Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas ilgą laiką buvo siejamas su gausybe dokumentų, susirašinėjimų ir nuolatinių skambučių. Tačiau technologijoms tobulėjant, vis daugiau klausimų galima išspręsti vienoje vietoje – per specialiai būsto pirkėjui sukurtą klientų portalą. Pasak tokį portalą sukūrusios bendrovės „Realco“ IT projektų vadovės Erminos Kačinskienės, pernai ėmus šį įrankį naudoti, beveik visas būsto įsigijimo procesas tapo […]


Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas

Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) fiksuoja pozityvią tendenciją: vis daugiau matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų siekia dirbti atsakingai ir kokybiškai. Jie vis dažniau kreipiasi į NŽT norėdami pasikonsultuoti dėl sprendimų, o padarę klaidų – patys jas ištaiso nelaukdami, kol netikslumai bus pastebėti patikrinimų metu. „Savo darbe nuosekliai laikomės principo „ne bausti, bet padėti“. Suprantame, kad […]