Istorinis kvartalas prie Lukiškių a. – savivaldybės sprendimas paskatino rasti kokybiškesnės architektūros kontūrus

Istorinis kvartalas prie Lukiškių a. – savivaldybės sprendimas paskatino rasti kokybiškesnės architektūros kontūrus

 

Šv. Jokūbo ligoninės komplekso pertvarkos projektiniai pasiūlymai sulaukė Vilniaus miesto Vyriausiojo architekto skyriaus pritarimo. Po karštų visuomenės ir architektų bendruomenės diskusijų projekto vystytojo paskelbtą tarptautinį architektūros konkursą laimėjusi architektūros studijos „Do Architects“ komanda gavo teisę rengti techninį projektą, kuriuo detalizuos prieš tris savaites viešai pristatytus planus atgaivinti teritoriją prie Lukiškių aikštės ir Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios.

„Tai atvejis, kai po visuomenės, architektų bendruomenės kritikos, dėl projekto architektūrinių sprendimų trūkumų savivaldybei atsisakius išduoti statybos leidimą, vystytojai sumažino pernelyg ambicingus, su kontekstu besikertančius plėtros planus ir grįžo prie geriausio architektūrinio sprendimo paieškos būdo – konkurso. Ir tai baigėsi geru rezultatu. Vertindami projektą pamatėme sumažėjusį komplekso mastelį, gerą santykį su kontekstu, pagarbą paveldui ir pozityviai nuteikiančius architektūrinius sprendimus“, – sakė Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

16 000 kv. m ploto komplekse, pagal adresą Vilniuje pavadintame „Vasario 16 kompleksu“, bendrovės „Orkela“ užsakymu „Do Architects“ komanda (Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Domantas Baltrūnas, Gerda Nevulytė, Gediminas Aismontas, Eglė Gelažauskaitė, Edgar Vladimirenko) suplanavo du viešbučio pastatus,  administracinės paskirties pastatų, restoranų, kavinių ir parduotuvių.

Projekto autorių atspirties taškas buvo istorija – ruošdamiesi dalyvauti didžiulio visuomenės dėmesio sulaukusiame konkurse, architektai pirmiausia gilinosi į archeologinę, istorinę ir architektūrinę medžiagą, per 400 metų susiformavusį istorinį kontekstą. Kartu buvo nusiteikę nauja šio kvartalo architektūra išryškinti senuosius ir moderniuosius istorinius sluoksnius. „Siekėme, kad kompleksas būtų kiek įmanoma turtingesnis, kad nebūtų pristatomas tik vienas iš laikotarpių, nes visi jie yra svarbūs, kad kaip įmanoma labiau būtų atspindėta visuma, kuri formavosi per komplekso istoriją“, – sakė architektė G. T. Gylytė.

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia su vienuolynu jau nuo XVIII a. pradžios buvo vientisas kompleksas kartu su pirmąja Vilniaus pasaulietine ligonine. Kvartalas ilgai buvo pagrindinis Lukiškių priemiesčio traukos centras, kuriame vyravo viešosios funkcijos – be ligoninės ir bažnyčios, čia veikė, mokykla, vaistinė, ledainė, buvo sodas. Architektai laikėsi idėjos tęsti urbanistinę kvartalo tradiciją formuojant vientisą, gyvastingą kvartalą.

Nauji viešbučio pastatai, kaip ir senieji ligoninės korpusai, orientuojami upės link palei J. T. Vaižganto gatvę. Naujai projektuojami priestatai tarp istorinių pastatų pažeminami, taip atskleidžiant turtingus komplekso sluoksnius. Projekto autoriai pabrėžė, kad nė vienas istorinis pastatas nėra aukštinamas, nė vieno erdvinė struktūra nėra keičiama, sprendiniai parengti atsižvelgiant ir išsaugant pastatų vertingąsias savybes. Vienas svarbiausių Kultūros vertybių registro reikalavimų buvo komplekso aukštingumas. Pagal projektą, nė vienas naujas pastatas nėra aukštesnis už vienuolyno kraigo altitudę.

Nuosaikią naujų pastatų architektūrą architektai derino prie istorinių pastatų, rūpindamiesi, kad suskaidyti tūriai pravertų vaizdus į bažnyčios bokštus.

Kvartalas susideda iš keturių dalių: bažnyčios ir jos įėjimo erdvės, vienuolyno pastato su prieigomis, viešbučio pastatų su vidiniu kiemeliu ir licėjaus pastatų su viešu sodu (bažnyčios ir vienuolyno sklype projektuojama nebuvo).

Viešbutyje suprojektuotas vidinis apželdintas kiemelis, konferencijų centras, 2 lygių požeminė aikštelė. Abu viešbučio pastatai yra 5 aukštų, juose bus 264 kambariai, pirmuose aukštuose suprojektuota parduotuvėlių, restoranų, kavinių, palei gatvę nužymėtas dviračių takas, suplanuota pasodinti medžių ir krūmų.

Ugdymo paskirties pastatuose projektuojamas amfiteatrinis holas su kavine ir vaizdu į upę. Istoriniuose pastatuose projektuojamos auditorijos ir darbo erdvės, kiemo korpuse numatoma biblioteka. Kieme numatytas viešas takas, sodinamas sodas.

Komplekso perimetrą „Do architects“ komanda stengėsi padaryti gyvastingą, atskleidžiantį naują gyvenimą, matomą ir pro šalį einančių žmonių, rūpinosi, kad jo naudojimo scenarijus būtų įdomus ir prašalaičiui. Pabrėžta, kad net komplekso tvora projektuota taip, kad ne skirtų, o jungtų – kaip vienas ištisinis perimetras. Įgyvendinus projektą atviras taps ir nedaugelio matytas šio ansamblio kiemas. Architektai čia suplanavo viešą sodą su patogiais suoliukais, ant kurių įsitaisius bus galima klausytis bažnyčios kariljonų. Siūlomas ne tik apėjimas, bet ir įėjimą į kompleksą. Šiame viešame kieme galima architektūriškai pajusti mastelių skirtumą, bažnyčios dydį ir svorį, susiformavusius komplekso sluoksnius.

Statybų leidimas planuojamas 2021 m. pradžioje, o projekto pabaiga –2022 m. pabaigoje.

Vizualizacijos: https://www.dropbox.com/sh/6pckux7kxcsanmy/AAAaFyLDS7qBCFZMHURmB43ma?dl=0

Pranešimą paskelbė: Dovilė Ibianskaitė, Vilniaus miesto savivaldybė

Rekomenduojame

Pradedami rengti kelio Vilnius–Utena vieno ruožo priešprojektiniai sprendiniai

Pradedami rengti kelio Vilnius–Utena vieno ruožo priešprojektiniai sprendiniai

Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) sutartis dėl magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,50 iki 39,20 km rekonstravimo priešprojektinių sprendinių parengimo. Sutartis, kurios vertė beveik 115 tūkst. eur. su PVM, sudaryta su UAB „TEC Infrastructure“. Paslaugos turi būti suteiktos per 7 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Pagal sudarytą sutartį, paslaugų teikėjas […]

CEDIMA atliepia verslo poreikius turėti universalią, darbo jėgos poreikį mažinančią, efektyvią ir ilgaamžę techniką

CEDIMA atliepia verslo poreikius turėti universalią, darbo jėgos poreikį mažinančią, efektyvią ir ilgaamžę techniką

Vokietijos CEDIMA GmbH jau šimtmetį deimantus „augina“ laboratorijose, kontroliuodama jų stiprumą, išmatavimus ir savybes, kokių reikia gaminant instrumentus ir specialias mašinas, paprastai naudojamas pjauti, gręžti ar atlikti panašius darbus. Keturioms Vokietijos gamykloms sujungus savo patirtį gaminant deimantinio apdirbimo mašinas bei deimantinius instrumentus, buvo įkurta CEDIMA GmbH, kurios ištakos siekia šimtmetį. Kompanija gaminius eksportuoja į 63 […]

Trečdalis Baltijos šalių gyventojų būstą perka, nes nebenori jo nuomotis ar gyventi su tėvais

Trečdalis Baltijos šalių gyventojų būstą perka, nes nebenori jo nuomotis ar gyventi su tėvais

Kokios priežastys skatina gyventojus įsigyti nuosavą būstą? „Luminor“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis (28 proc.) gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nekilnojamąjį turtą (NT) pirko tuomet, kai jiems atsibodo gyventi nuomojamame arba tėvams ar kitiems giminaičiams priklausančiame būste. Beveik penktadalis (16 proc.) lietuvių mano, kad ilguoju laikotarpiu nuosavo būsto įsigijimas tiesiog apsimoka […]

Ar ginčus dėl garantinių įsipareigojimų irgi reikės nagrinėti arbitraže?

Ar ginčus dėl garantinių įsipareigojimų irgi reikės nagrinėti arbitraže?

Please scroll down for the English version. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-09-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2021, išsklaidė bet kokias abejones dėl to, ar ginčas dėl rangovo pareigos įvykdyti savo garantinius įsipareigojimus ir / ar atlyginti dėl netinkamo šių įsipareigojimų vykdymo užsakovui sukeltus nuostolius patenka į šalių sudarytos arbitražinės išlygos apimtį, ar toks ginčas visgi turi būti […]

Geriausias metų projektuotojas Tomas Strazdauskas – savo profesijos ambasadorius

Geriausias metų projektuotojas Tomas Strazdauskas – savo profesijos ambasadorius

Lietuvos statybos inžinierių sąjunga kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus. Statybininkų dienos šventėje UAB „CSD Inžinieriai“ Belgijos konstrukcijų padalinio vadovas Tomas Strazdauskas buvo pripažintas geriausiu metų projektuotoju. Šį įvertinimą inžinierius Tomas Strazdauskas vadina ilgo, atkaklaus ir nuoseklaus darbo rezultatu ir pabrėžia, kad laimėjimas nebūtų įmanomas be visapusiško ir absoliutaus žmonos palaikymo profesiniame gyvenime bei ypatingai […]

Investuotojų akys krypsta į mažiausios kvadratūros NT

Investuotojų akys krypsta į mažiausios kvadratūros NT

Rinkos analitikai kalba apie aukso amžių sostinės NT rinkoje. Tiesa, išaugusios būsto kainos užduoda daug klausimų ne tik svajojantiems apie pirmąjį būstą, bet ir investuotojams. Jei anksčiau Vilniuje įsigytas ir išnuomotas butas investuotojui vidutiniškai nešdavo 6-7 proc. metinę grąžą, tai šiandien – būsto kainoms augant greičiau už nuomos kainas – tokios grąžos gali tikėtis tik […]