Išmanieji prietaisai – naujas pavojus namuose: kodėl taip nutiko?

Išmanieji prietaisai – naujas pavojus namuose: kodėl taip nutiko?

Lietuvos gyventojų namai pastaruoju metu aktyviai pildosi išmaniaisiais elektronikos prietaisais ir modernia buitinės technikos įranga. Draudikai pastebi, kad mūsų šalies žmonės žengia koja kojon su technologijomis – namus tvarko išmanieji robotai ir belaidžiai dulkių siurbliai, o į kištukinius lizdus jungiami išmaniųjų telefonų, laikrodžių, apyrankių bei belaidžių ausinių krovikliai.

„Žmonės namus kiekvienais metais vis stipriau „robotizuoja“, daugiau mūsų šalies gyventojų buityje naudoja savaeigius prietaisus – robotus. Tai – siurbliai, šluotos, žoliapjovės. Pastaraisiais metais Lietuvoje „prigijo“ netgi visiškai nauja transporto priemonė – elektriniai paspirtukai, kuriuos yra būtina įkrauti. Eidami miegoti dauguma žmonių yra įpratę įjungti krautis ir išmaniuosius telefonus, laikrodžius, apyrankes bei išmaniąsias ausines, kad dienos metu šiais įrenginiais galėtų naudotis. Taigi, jei anksčiau nakčiai namuose buvo paliekami keli išmanieji telefonai, dabar įkraunamų prietaisų skaičius yra išaugęs daugiau nei trigubai“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad prietaisų sparčiai daugėja, o elektros instaliacijų pajėgumų dažniausiai niekas nekoreguoja. V.Katilienės teigimu, projektuojant namus ir daugiabučius anksčiau net nebuvo galima įsivaizduoti, kad kada nors gyventojai naudos tiek įvairiausių buities ir elektronikos prietaisų.

Jei anksčiau, pasak draudimo bendrovės atstovės, gaisrai dažniausiai kildavo dėl šildymo sistemų problemų, tai pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau įvykių, susijusių su elektros prietaisų gedimais ar jų užsidegimu.

„Pastarąjį mėnesį užsidegė namo  garaže stovėjęs elektrinis paspirtukas, kuris buvo įjungtas į kištukinį jungiklį. Kitu atveju – kambaryje kraunamas nešiojamas kompiuteris. Šios nelaimės taip pat įvyko naktį, tad laiku neišgirdus dūmų detekoriaus signalo, gaisro pasekmės galėjo būti itin skaudžios. Nors šeimos patyrė nuostolių, žmonės nelaimėse nenukentėjo“, – pasakojo V. Katilienė.

Jos teigimu, žmonės nesinaudoja automatiniais išjungikliais ir įvairiais būdais, pavyzdžiui, vielutėmis, bando juos „pergudrauti“. Taigi, tokiu būdu pasiekiama pavojinga elektros sistemos apkrova, dėl kurios gali kilti gaisras.

V.Katilienė atkreipė dėmesį, kad žmonės visiškai nepaiso namuose naudojamų prietaisų galingumo, kuris ant visų prietaisų yra nurodytas vatais. Draudikė įspėjo, kad pavojingiausiais prietaisais būtų galima vadinti virdulius, šaldytuvus ir telefonų kroviklius. „Praktika rodo, kad būtent dėl šių elektros prietaisų gedimų namuose dažniausiai kyla gaisrai“, – tvirtino draudimo žalų ekspertė.

Ji patarė patiems žmonėms nepamiršti pasirūpinti išmaniųjų įrenginių saugiu krovimu. „Matome, kad didėjantis kraunamų prietaisų kiekis namuose didina ir gaisrų riziką. Todėl ir suaugusieji, ir vaikai, privalo atsakingai pasirūpinti jų įkrovimu bei nepalikti be priežiūros prietaisų, kurie kraunasi“, – dėstė V.Katilienė.

„Gjensidige“ duomenimis, 70 proc. gaisrų atsitinka dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar įjungtų elektros prietaisų. Bendrovės statistika rodo, kad elektros instaliacijos sukelto gaisro vidutinė atlyginta žala siekia daugiau nei 6 000 eurų.

 

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

Rekomenduojame

„SBA Urban“ strategija: 400 mln. eurų investicijos, unikalios koncepcijos ir globali plėtra

„SBA Urban“ strategija: 400 mln. eurų investicijos, unikalios koncepcijos ir globali plėtra

SBA Grupės valdoma nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „SBA Urban“ (anksčiau – „Urban Inventors“) patvirtino naują ilgalaikę veiklos strategiją, kurioje numato plėtoti naujas, globalų potencialą turinčias investicijų į nekilnojamąjį turtą kryptis. Bendradarbiaujant su pasaulinio lygio architektais šiuo metu kuriamos inovatyvios koncepcijos, pagal kurias bus vystomi Baltijos šalyse įsigyti žemės sklypai. Per penkerius metus bendrovė planuoja […]

Apklausa: kiek lietuviams užtrunka įsirengti būstą ir persikelti į naujus namus?

Apklausa: kiek lietuviams užtrunka įsirengti būstą ir persikelti į naujus namus?

Beveik trečdalis (31 proc.) lietuvių mano galintys būstą įsirengti patys, ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) planuoja kreiptis į interjero dizainerius. 26 proc. naujakurių teigia atsisakantys profesionalių interjero konsultacijų, nes jos jiems per brangios. Šiuos lietuvių įpročius įsirenginėjant namus atskleidė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. Interjero dizainerė […]

Baltijos šalių gyventojų apetitas naujam būstui nemažėja

Baltijos šalių gyventojų apetitas naujam būstui nemažėja

„Luminor“ banko atlikta Baltijos šalių šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apklausa rodo, kad daugiau nei penktadalis šeimų planuoja įsigyti naują būstą per artimiausius 2–5 metus. Tačiau beveik pusė Lietuvos, Latvijos ir Estijos šeimų teigia, kad naujo būsto pirkimui trukdo per mažos šeimos pajamos arba nepakankamos santaupos pradiniam būsto paskolos įnašui sumokėti. „Luminor“ banko apklausos rezultatai rodo, […]

Kelių direkcija dalį savo paslaugų perkels į elektroninę erdvę

Kelių direkcija dalį savo paslaugų perkels į elektroninę erdvę

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) dalį teikiamų paslaugų perkels į elektroninę erdvę. Šiuo tikslu bus kuriamas Elektroninių paslaugų portalas, kurio dėka Kelių direkcijos klientams greitai ir kokybiškai bus suteiktos paslaugos: vykdant darbus išduotas leidimas riboti eismą valstybinės reikšmės keliuose, suteiktas leidimas naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto […]