Lietuvos gyventojų namai pastaruoju metu aktyviai pildosi išmaniaisiais elektronikos prietaisais ir modernia buitinės technikos įranga. Draudikai pastebi, kad mūsų šalies žmonės žengia koja kojon su technologijomis – namus tvarko išmanieji robotai ir belaidžiai dulkių siurbliai, o į kištukinius lizdus jungiami išmaniųjų telefonų, laikrodžių, apyrankių bei belaidžių ausinių krovikliai.
„Žmonės namus kiekvienais metais vis stipriau „robotizuoja“, daugiau mūsų šalies gyventojų buityje naudoja savaeigius prietaisus – robotus. Tai – siurbliai, šluotos, žoliapjovės. Pastaraisiais metais Lietuvoje „prigijo“ netgi visiškai nauja transporto priemonė – elektriniai paspirtukai, kuriuos yra būtina įkrauti. Eidami miegoti dauguma žmonių yra įpratę įjungti krautis ir išmaniuosius telefonus, laikrodžius, apyrankes bei išmaniąsias ausines, kad dienos metu šiais įrenginiais galėtų naudotis. Taigi, jei anksčiau nakčiai namuose buvo paliekami keli išmanieji telefonai, dabar įkraunamų prietaisų skaičius yra išaugęs daugiau nei trigubai“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad prietaisų sparčiai daugėja, o elektros instaliacijų pajėgumų dažniausiai niekas nekoreguoja. V.Katilienės teigimu, projektuojant namus ir daugiabučius anksčiau net nebuvo galima įsivaizduoti, kad kada nors gyventojai naudos tiek įvairiausių buities ir elektronikos prietaisų.
Jei anksčiau, pasak draudimo bendrovės atstovės, gaisrai dažniausiai kildavo dėl šildymo sistemų problemų, tai pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau įvykių, susijusių su elektros prietaisų gedimais ar jų užsidegimu.
„Pastarąjį mėnesį užsidegė namo garaže stovėjęs elektrinis paspirtukas, kuris buvo įjungtas į kištukinį jungiklį. Kitu atveju – kambaryje kraunamas nešiojamas kompiuteris. Šios nelaimės taip pat įvyko naktį, tad laiku neišgirdus dūmų detekoriaus signalo, gaisro pasekmės galėjo būti itin skaudžios. Nors šeimos patyrė nuostolių, žmonės nelaimėse nenukentėjo“, – pasakojo V. Katilienė.
Jos teigimu, žmonės nesinaudoja automatiniais išjungikliais ir įvairiais būdais, pavyzdžiui, vielutėmis, bando juos „pergudrauti“. Taigi, tokiu būdu pasiekiama pavojinga elektros sistemos apkrova, dėl kurios gali kilti gaisras.
V.Katilienė atkreipė dėmesį, kad žmonės visiškai nepaiso namuose naudojamų prietaisų galingumo, kuris ant visų prietaisų yra nurodytas vatais. Draudikė įspėjo, kad pavojingiausiais prietaisais būtų galima vadinti virdulius, šaldytuvus ir telefonų kroviklius. „Praktika rodo, kad būtent dėl šių elektros prietaisų gedimų namuose dažniausiai kyla gaisrai“, – tvirtino draudimo žalų ekspertė.
Ji patarė patiems žmonėms nepamiršti pasirūpinti išmaniųjų įrenginių saugiu krovimu. „Matome, kad didėjantis kraunamų prietaisų kiekis namuose didina ir gaisrų riziką. Todėl ir suaugusieji, ir vaikai, privalo atsakingai pasirūpinti jų įkrovimu bei nepalikti be priežiūros prietaisų, kurie kraunasi“, – dėstė V.Katilienė.
„Gjensidige“ duomenimis, 70 proc. gaisrų atsitinka dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar įjungtų elektros prietaisų. Bendrovės statistika rodo, kad elektros instaliacijos sukelto gaisro vidutinė atlyginta žala siekia daugiau nei 6 000 eurų.
Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]