Nepaliaujamai kylant nekilnojamojo turto kainoms, vis daugiau žmonių priversti pirkti ar nuomotis mažesnius butus ir namus. Tačiau tiesa tokia: kuo mažesnė erdvė, tuo labiau ją apkrauna kiekviena detalė ir mažmožis. Interjero dizainerės klausiame, kaip praplėsti namų erdvę ir net mažame kambaryje rasti vietos viskam.
Ieško ne puošnumo, o praktiškumo
Interjero dizainerė Indrė Dorofėjūtė aiškina, kad miesto žmogus dabar dažniausiai mieliau rinksis mažesnius namus arčiau centro nei didesnius tolesniame rajone. Pagal tai formuojasi ir namų įsirengimo mados.
„Sparčiai kintančios ir tobulėjančios medžiagos leidžia vis efektyviau baldus ir buitinę techniką integruoti ar net visai paslėpti. Kai kurių baldų, kaip ir pernelyg puošnaus dekoravimo, dažniausiai atsisakoma, nes žmonėms kur kas svarbesnė yra estetiška visuma ir didesnė erdvė“, – aiškina I. Dorofėjūtė.
Anot jos, nors visi klientai skirtingi, dažniausiai jie nori sutaupyti vietos ir savo pačių laiko. Todėl net ir pagrindiniai baldai, be kurių namai apsieiti negali, perkami mažesni, taip pat labiau vertinami ne grožio, bet praktiškumo teikiantys planavimo sprendimai.
Atgyvena – vietą užimantys baldai
Taupant vietą iš naujo persvarstoma, ar namuose yra išties reikalingi kai kurie įprasti baldai. Vis dažnesnė nuostata, kad jie ne tokie svarbūs kaip tuščia erdvė.
„Baldų funkcijos nesikeičia, tačiau kinta jų formos ir sprendiniai. Šiandien vis rečiau renkamasi kampinius minkštus baldus, sekcijas, televizoriaus spinteles, nes televizorių galima kabinti tiesiog ant sienos ir taip atlaisvinti šiek tiek buto ploto. O jei kalbėtume apie šiuolaikinių technologijų integraciją, paminėti reikėtų elektrinę džiovyklę, kuri, akivaizdu, yra brangesnė už metalinę, bet neužima trečdalio svetainės ir taupo laiką, kas šiuolaikinio žmogaus supratimu atperka didesnes išlaidas. Be to, tai investicija į ateitį, nes svetainėje laikomi drėgni drabužiai ilgainiui pažeidžia dažytus paviršius“, – sako interjero dizainerė.
„Electrolux“ buitinės technikos ekspertas Petras Gendvilis pritaria, kad vis daugiau naudotojų apie buitinius prietaisus pagalvoja dar planuodami būsimus namus ir tikisi, kad buitinę techniką bus galima visiškai integruoti.
„Šiandien namus įsirenginėjanti žmonių karta yra pasiryžusi įdėti daugiau darbo į namų erdvės kūrimą, kad tik vėliau tai reikštų mažiau buities rūpesčių. Džiovyklė, kurią galima pastatyti ant skalbimo mašinos ar į nedidelę nišą prie kištukinio lizdo, itin imponuoja, nes neužima papildomo ploto ir kartu leidžia buities darbus atlikti kuo greičiau, pačiam vargstant kuo mažiau“, – neabejoja P. Gendvilis.
Nei vienos neišnaudotos nišos!
Dorofėjūtė pastebi, kad tiek planuojantis naujus namus, tiek juos jau įsirengus, dėmesį atkreipti reikia į vietas, kurios jau išnaudotos kam nors kitam, tačiau neretai gali atlikti kelias funkcijas vienu metu.
„Be galo svarbu sumaniai išnaudoti erdvę sandėliavimui – kuo efektyviau tam pritaikysite vieną namų dalį, tuo erdvesnės atrodys kitos dalys. Tarkime, vieta po laiptais gali tapti puikiausia erdve spintai arba, jei aukštos lubos, galima sumaniai suprojektuoti baldinę antresolę. Taip pat nepamirškite turimų nišų ir tokių, rodos, mažų vietų kaip plotas virš tualeto bakelio. Pavienės jos gali atrodyti nedidelės, tačiau protingai panaudojant iš jų išspausti galima labai daug“, – teigia studijos „In Arch“ interjero dizainerė.
Taip pat ji ragina nepamiršti, kad didesnės erdvės pojūtį namuose galime susikurti paprastais psichologiniais triukais, kurie realiai erdvės nepraplečia, bet priverčia pasijausti taip, lyg ji būtų didesnė.
„Erdvės iliuzija, pavyzdžiui, spintos padengimas veidrodžiu, sukuria erdvės pojūtį. Todėl dabar tokie populiarūs veidrodžiai bei langai – instinktyviai nebenorime užgriozdinti kiekvieno svetainės metro, nes kai erdvės daugiau, jaučiamės laisviau ir patogiau. Taigi išnaudokite tokius triukus“, – pataria I. Dorofėjūtė.
Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]