Prieš trejus metus visoje šalyje įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybes įpareigojo taikyti infrastruktūros plėtros mokestį. Taip buvo siekiama suvaldyti chaotišką statybų plėtrą ir kad gautas lėšas savivalda galėtų naudoti naujos infrastruktūros įrengimui – keliams, apšvietimui, lietaus tinklams ir kitoms reikmėms. Per pastaruosius dvejus metus Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą infrastruktūros mokestis papildė beveik dviem milijonais eurų, kurie buvo investuoti net į dešimtį įvairių objektų.
Gyventojų skaičius auga
Klaipėdos rajono savivaldybė – viena sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje. Kasmet gyventojų skaičius rajone padidėja 3 ir daugiau tūkstančių. Dalis žmonių būstą perka antrinėje rinkoje, tačiau nemaža dalis kuriasi ir naujuose namuose. Tokia sparti plėtra kelia ir nemažų iššūkių, nes prašydami statybos leidimo namui viduryje laukų ar keisdami žemės paskirtį, žmonės infrastruktūros trūkumo klausimo nesureikšmina, o vėliau kylančias problemas jau tenka spręsti savivaldybei.
Su tokiomis problemomis susiduria ne vien Klaipėdos rajono, bet ir kitos savivaldybės, todėl siekiant suvaldyti chaotišką statybų plėtrą Seime buvo priimtas Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybėms nustatė prievolę įsivesti mokestį, kuriuo būtų galima finansuoti reikalingos infrastruktūros įrengimą. Klaipėdos rajone toks mokestis įsigaliojo 2022 vasario mėnesį ir per tą laiką į biudžetą papildomai surinkti beveik du milijonai eurų.
Įmokų surenkama panašiai
Šio mokesčio, kurį moka visi – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, statantys pastatus, 2022 metais buvo surinkta kiek daugiau nei 900 tūkstančių eurų, o 2023 m. – kiek per milijoną eurų. Tarifai buvo nustatyti atlikus jau padarytų investicijų į infrastruktūrą analizę, įvertinus teritorijų plėtros perspektyvas, esamą ir reikalingą infrastruktūrą.
Pats tarifo dydis yra skirtingas, jis kinta priklausomai nuo to, kur bus statomas pastatas. Pavyzdžiui, jei statybos vyks mažiau išvystytoje teritorijoje, tai plėtros mokestis bus didesnis, ir atvirkščiai – mažesnis, kai statybos vyks ten, kur infrastruktūra išvystyta labiau.
Nustatant tarifus kitos paskirties pastatams – ūkinės, sandėliavimo, pramonės – mažesnis tarifas taikomas ten, kur statoma pramonės ir sandėliavimo teritorijose, o ženkliai didesnis ten, kur numatyta gyvenamoji plėtra.
Pasitikrinti, kokiai zonai priklauso sklypas, galima Infrastruktūros įmokos tarifų žemėlapyje ČIA.
Kur naudojamos surinktos lėšos
Dveji metai, beveik du milijonai ir net 10-imt objektų, kuriems nukeliavo iš infrastruktūros mokesčio surinktos lėšos. Jomis prisidėta prie Gargždų Gedimino, Palangos, Saulažolių, Vytenio, Gargždupio ir Žibučių gatvių kapitalinio remonto. Taip pat Ginduliuose, Liepų gatvėje, įrengtas apšvietimas, Kretingalės miestelyje rekonstruota Pavasario gatvė, parengtas Kalotės kaimo Malūnų gatvės rekonstravimo projektas ir atlikti įvairūs kiti darbai Endriejavo, Dauparų–Kvietinių, Dovilų seniūnijose.
Pranešimą paskelbė: Rita Rapalienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]