Grįžtant į biurus – uždavinys darbdaviams: kaip užtikrinti darbuotojų gerovę?

Didėjančios spūstys gatvėse liudija, kad ne tik moksleiviai grįžo į mokyklas, bet ir vis daugiau darbuotojų nuotolinį darbą namuose keičia į biurus. Tiesa, juose tikimasi kur kas didesnio dėmesio švarai ir patalpų valymo kokybei, nei buvo iki pandemijos, teigia ekspertai, tad pagrindinis darbdavių uždavinys – užtikrinti, kad darbo vietos būtų kuo saugesnės ir palankesnės emocinei bei fizinei sveikatai.

„Daugeliui žmonių nuotolinis darbas tapo toks patogus, kad darbdaviams reikia pasistengti, norint parvilioti juos atgal į biurus. Vienas iš būdų – sukurti maksimaliai palankią darbo aplinką, visą dėmesį skiriant aspektams, kurie tapo itin svarbūs pandemijos kontekste. Visų pirma tai yra patalpų ir jų oro švara, tad vertėtų atlikti oro kokybės stebėseną ar testavimą, įsivertinti, ar patalpų vėdinimas yra pakankamas, taip pat peržiūrėti patalpų valymo grafikus, nusimatyti būtinas dezinfekcijos priemones. Ne mažiau svarbūs veiksniai yra patalpų apšvietimas ir akustinis komfortas“, – vardija tvarumo sertifikavimo ir konsultavimo bendrovės „Vesta Consulting“ vyresnysis tvarios plėtros konsultantas Eugenijus Šapel.

Darbuotojų pritraukimui gali pasitarnauti ir ergonomiškų darbo vietų įrengimas, galimybės naudotis patogiomis poilsio erdvėmis, maisto gaminimo priemonėmis, sporto ir sveikatingumo paslaugomis darbo vietoje, taip pat įvairios bendravimo skatinimo iniciatyvos.

Oro taršos šaltinis – ir žmonės

JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, patalpų oro užterštumas paprastai yra 2–5 kartus didesnis už lauko oro taršos lygį, kai kuriais atvejais skirtumas gali būti ir 100 kartų didesnis. Todėl svarbu žinoti, kokia oro kokybė yra biure, bei nusimatyti priemones, kuriomis oras bus valomas ir vėdinamas.

Eugenijaus Šapel teigimu, oro taršos patalpoje šaltiniai gali būti tiek išoriniai, atsklindantys iš lauko, tiek vidiniai, tarp kurių – ir patys darbuotojai.

„Žmonėms kvėpuojant išsiskiria anglies dioksidas (CO2), kuris nevėdinamose ar prastai vėdinamose patalpose kaupiasi ir daro neigiamą įtaką savijautai bei sveikatai. Galvos skausmas, silpnumas, mieguistumas, suprastėjęs mąstymas, pablogėjusi savijauta yra tie ženklai, kurie gali rodyti padidėjusią CO2 koncentraciją patalpoje.

Neigiamą įtaką daro ir lakieji organiniai junginiai (LOJ) – toksinės medžiagos, galinčios išsiskirti iš kiliminės dangos, linoleumo, izoliacinių priemonių, medienos drožlių plokščių, laminatų, PVC grindų ir sienų dangų ir panašiai“, – aiškina jis.

Eksperto teigimu, naujos statybos biuruose paprastai būna įdiegiamos modernios patalpų vėdinimo sistemos, kurios reguliariai vėdina ir filtruoja orą, neleisdamos CO2 koncentracijai viršyti leistinų ribų, jie statomi nenaudojant LOJ turinčių dangų ir medžiagų. Kitokia situacija yra senuose biuruose, kurie rečiau atitinka į darbuotojų gerovę orientuotus standartus.

Nerašyta taisyklė, anot E. Šapel, kad senuose biuruose už patalpų vėdinimą yra atsakingi jose dirbantys darbuotojai, tad tinkamą oro kokybę palaikyti ganėtinai sudėtinga, ypač jei už lango taip pat yra taršos šaltinių – pramonės objektų, kelių, geležinkelių.

„Vėdinti patalpas būtina, tad nesant kitokių galimybių, tą reikėtų daryti tiesiog reguliariai atidarant langus. Įmonės taip pat gali įsidiegti autonomines patalpų oro valymo sistemas, kurios kartu filtruoja iš lauko patenkantį orą, taip pat naudoti CO2 koncentracijai matuoti skirtus prietaisus, leidžiančius laiku pastebėti suprastėjusią oro kokybę, LOJ detektorius. Pastebime, kad pandemija paskatino atsigręžti į šiuos dalykus – organizacijų atstovai vis dažniau kreipiasi į ekspertus, ieškodami savo darbuotojams tinkamiausio sprendimo“, – pastebi E. Šapel.

E. Šapel sako, kad darbdavius domina ir su darbuotojų savijauta, produktyvumu bei gerove susiję standartai, tokie kaip „Well“ ar „Fitwel“, kurie gali būti diegiami tiek naujuose, tiek senos statybos pastatuose. „Fitwel“ ir buvo sukurtas kaip jau pastatytų pastatų pagerinimo gidas ir tik vėliau pradėtas taikyti naujiems pastatams.

„Fitwel“ sistema apima tokius aspektus kaip oro kokybė, kvapų kontrolė, temperatūra, šviesa, geriamo vandens pasiekiamumas, aktyvių veiklų ir sveiko maisto pasirinkimo galimybės bei kitus. Sertifikavimas patvirtina, kad biure veikia visos šios darbuotojų gerovę užtikrinančios priemonės. Sertifikatas yra puikus gidas, kaip sukurti sveiką ir produktyvią aplinką, tačiau net ir jo dar neturintiems šios sistemos principai gali padėti nustatyti, į ką atkreipti dėmesį, kokios priemonės efektyviausios, kaip sukurti darbuotojams palankią aplinką, kuri ne trukdytų, o padėtų“, – tikina jis.

Daugiau šviesos, mažiau triukšmo

Už oro kokybę ne mažiau svarbus patalpų ir darbo vietos apšvietimas. Idealu, pasak E. Šapel, jei darbo vietas pasiekia natūrali šviesa, jei ne, tuomet apšvietimas turi būti maksimaliai panašus į natūralų.

„Būtina apeiti visas darbo vietas ir įvertinti, ar jose pakanka natūralios šviesos ar dirbtinio apšvietimo. Kartais pakanka perstatyti biuro baldus, kad būtų pasiektas rezultatas – į darbo vietas pakliūtų daugiau dienos šviesos ir tuo pačiu pagerėtų dirbančiųjų savijauta“, – komentuoja E. Šapel.

JAV atliktas tyrimas parodė, kad 47 proc. darbuotojų natūralios šviesos trūkumas ar lango darbo vietoje nebuvimas greičiau sukelia nuovargį, o dar 43 proc. dėl šviesos trūkumo apima niūros nuotaikos.

Tiesiogiai su fizine ir psichine sveikata, produktyvumu ir pasitenkinimu darbu susijęs ir nepageidaujamas triukšmas, tad nuotolinio darbo metu prie namų tylos pripratusių darbuotojų biuruose turėtų taip pat laukti susikaupti leidžianti aplinka.

„Kartais klaidingai manoma, kad tik stiprus triukšmas ir dideli garsai neigiamai veikia žmonių savijautą. Vis dėlto ne mažiau trikdo ir nuolatinis foninis triukšmas: kitų žmonių balsai, muzika, įrenginių skleidžiami garsai ir panašiai. Pavyzdžiui, ramaus pokalbio metu sklinda 45-60 decibelų (dB) garsas, suaugusiojo žmogaus vaikščiojimas siekia 35 db, biure visi garsai sumuojasi. Tyrimais įrodyta, jog ilgai tokioje aplinkoje būnančio žmogaus ausys prie šių garsų pripranta ir tarsi nebegirdi, tačiau organizmas juos vis tiek fiksuoja, todėl gali atsirasti dirglumas, koncentracijos stoka, sumažėti produktyvumas“, – pasakoja E. Šapel.

Darbdaviams patariama įsivertinti pagrindinius triukšmo biure šaltinius bei patalpų akustikos ir garso izoliacijos būklę. Nuo šių dalykų priklauso, kokios priemonės gali būti naudojamos – ar pakaks mobilių akustinių sienelių, pertvarų tarp darbo vietų, ar gali tekti investuoti į efektyvesnes triukšmo mažinimo priemones.

Vyresnysis tvarios plėtros konsultantas atkreipia dėmesį, jog prie darbuotojų pasitenkinimo darbu ir noro sugrįžti į biurus prisideda ir kitos priemonės, kurias apima ir „Fitwel“ standartas: biuro lokacija ir patogumų pasiekiamumas, viešas transportas ir dviračių takų pasiekiamumas, dušai ir persirengimo patalpos, lauko treniruokliai, pasivaikščiojimo takai, sodai ir parkai šalia, ūkininkų turgeliai, šviežių daržovių ir vaisių pristatymas į darbą, mini daržai ant pastato stogo, gamtos elementai ir augalai pastate, ergonomiškos darbo vietos, poilsio, meditacijos, žindymo kambariai, treniruočių salės, sveikatinimo programos, geriamo vandens stotelės, sveiko maisto pasirinkimas ir kiti.

Pranešimą paskelbė: Eglė Krušinskaitė, UAB „Idea Prima”