Giedrius Muliuolis: darbuotojai į biurus negrįš, jei šie neprisitaikys prie naujos realybės

1

Giedrius Muliuolis: darbuotojai į biurus negrįš, jei šie neprisitaikys prie naujos realybės

Antrąjį šių metų ketvirtį 5,5 proc. susitraukęs bendrasis vidaus produktas (BVP) žymi COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvos ekonomikai. Verslams bandant susiplanuoti galimus tolesnio veikimo scenarijus ir išvengti antro masinio kraustymosi iš biurų į namus, pats laikas atsigręžti į tą, nuo kurio labiausiai priklausys verslo ateitis: žmogų, darbuotoją, komandos narį.

Tarsi laiko mašina atsidūrėme 2040-uosiuose

Harvardo verslo mokyklos vyresniojo verslo administravimo dėstytojo Johno Macomberio vertinimu, pandemija perėjimą prie nuotolinio darbo paspartino apie 20 metų. Taigi, be jokio adaptacijos laikotarpio persikėlę maždaug į 2040 metus, turime susiorientuoti, kaip šį rudenį ir žiemą gyvensime paveikti tolimos ateities tendencijų.

Nacionalinis Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC rugpjūčio pabaigoje paskelbė apklausęs apie pusšimtį neįvardintų didžiausių šalies darbdavių – nuo bankų iki prekybininkų, ar jie ketina visai darbo dienai susigrąžinti darbuotojus į biurus. Po 20 jų atsakė  arba laipsniškai atveriantys biurus, arba jau yra pasiruošę priimti visus darbuotojus, kurie negali dirbti iš namų. Tai iš esmės patvirtina tai, kad darbas yra sociali veikla, ir ne visas užduotis galima tinkamai atlikti sėdint ant sofos.

Darbuotojai ir darbdaviai visame pasaulyje per trumpą laiką dar nebuvo patyrę tokio masto pokyčių, kokius sukėlė COVID-19 pandemija. Ji žaibiškai pakeitė darbo organizavimą ir formas, įpratino prie fizinės distancijos taisyklių. Jei gamybos procesai tęsėsi sumažintomis apimtimis arba sustojo tik trumpam, tai ištuštėję biurai ilgam susigrąžinti žmones sugebės tik visa ko centru pavertę darbuotoją, jo gerovę bei sveikatą.

Ne darbuotojas darbui, o darbas darbuotojui

Pasaulinė klimato krizė biurų savininkus jau kurį laiką skatina spręsti pastatų tvarumo ir poveikio aplinkai klausimus. Neabejotinai čia pasiekta tikrai nemažai. Vis dėlto, koronavirusas iš esmės pakeitė darbuotojų nuomonę apie biurų pastatus: tikimasi, kad COVID-19 akivaizdoje pirmiausia jie užtikrins sveiką aplinką (angl. healthy buildings) ir bus ypatingai draugiški viduje dirbantiems žmonėms.

Darbuotojų gerovės užtikrinimo linija, pradedant švaros ir higienos užtikrinimu, baigiant prieiga prie sveiko, šviežio maisto bei fizinio aktyvumo skatinimu, pastaraisiais metais sparčiai auga visame pasaulyje. Tai, ką pradėjo tokie verslo lyderiai „Bank of America Tower“ (JAV, Hiustonas), „Bloomberg“ (naujoji būstinė Niujorke), dar labiau paskatino pandemija, paskatinusi žmones visame pasaulyje susitelkti į savo sveikatą bei saugumą.

Galima nedvejojant konstatuoti, jog tai žymi ryškų lūžį iki pandemijos dominavusiame požiūryje „darbuotojas darbui“, nes jau perėjome į „darbas darbuotojui“ etapą.

Esmė viduje

Tarptautiniai mokslininkai bei ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų nuotaikos ir jų jausena šiuo metu yra ypatingai svarbios. Išgyvenus pirmąją COVID-19 krizę ir išliekant neapibrėžtumui dėl tikėtinos antrosios bangos rudenį, gyvenimas vėl sukasi apie sveikatą – susirgimų prevenciją, sveikatingumo stiprinimą.  

Darbuotojų gerovei užtikrinti jau nebepakanka biurų pastatuose įgyvendintų fizinės distancijos priemonių – sumažinto darbuotojų tankumo, įrengtų apsauginių sienelių bei „vienpusio eismo“ biurų viduje sistemos.

Kol neturime vakcinos nuo COVID-19, o ateities biurai dar tik įsivaizduojami su karantino kambariais, antimikrobiniais dažais ant sienų ar suapvalintais tualetų kabinų kampais, nemažai darbuotojų jaučia sentimentus ikipandeminiams įpročiams biuruose ir norėtų bent daliai darbo laiko į juos saugiai sugrįžti. Tai galima užtikrinti pasirūpinus viduje cirkuliuojančio oro kokybe, maksimaliu iš lauko atnešamų kietųjų dalelių kiekio sumažinimu, skatinant fizinį aktyvumą bei kokybiškas poilsio pertraukėles, netgi ūkininkų turgelius pristatant „į vietą“, kad nereikėtų šviežių vaisių ar daržovių rinkti po visą miestą.

Dabar darbuotojai į biurus ilgam laikui sugrįš, jei jaus rūpestį dėl saugumo ir sveikatos. Pandemija brėžia kitokius reikalavimus darbo vietai, todėl jei biurai neprisitaikys prie naujos realybės, darbuotojų sugrįžimo jiems tikėtis neverta.

Giedrius Muliuolis, „Urban Inventors“ komercinio padalinio vadovas

Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima“

Rekomenduojame

„SBA Urban“ strategija: 400 mln. eurų investicijos, unikalios koncepcijos ir globali plėtra

„SBA Urban“ strategija: 400 mln. eurų investicijos, unikalios koncepcijos ir globali plėtra

SBA Grupės valdoma nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „SBA Urban“ (anksčiau – „Urban Inventors“) patvirtino naują ilgalaikę veiklos strategiją, kurioje numato plėtoti naujas, globalų potencialą turinčias investicijų į nekilnojamąjį turtą kryptis. Bendradarbiaujant su pasaulinio lygio architektais šiuo metu kuriamos inovatyvios koncepcijos, pagal kurias bus vystomi Baltijos šalyse įsigyti žemės sklypai. Per penkerius metus bendrovė planuoja […]

Apklausa: kiek lietuviams užtrunka įsirengti būstą ir persikelti į naujus namus?

Apklausa: kiek lietuviams užtrunka įsirengti būstą ir persikelti į naujus namus?

Beveik trečdalis (31 proc.) lietuvių mano galintys būstą įsirengti patys, ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) planuoja kreiptis į interjero dizainerius. 26 proc. naujakurių teigia atsisakantys profesionalių interjero konsultacijų, nes jos jiems per brangios. Šiuos lietuvių įpročius įsirenginėjant namus atskleidė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. Interjero dizainerė […]

Baltijos šalių gyventojų apetitas naujam būstui nemažėja

Baltijos šalių gyventojų apetitas naujam būstui nemažėja

„Luminor“ banko atlikta Baltijos šalių šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apklausa rodo, kad daugiau nei penktadalis šeimų planuoja įsigyti naują būstą per artimiausius 2–5 metus. Tačiau beveik pusė Lietuvos, Latvijos ir Estijos šeimų teigia, kad naujo būsto pirkimui trukdo per mažos šeimos pajamos arba nepakankamos santaupos pradiniam būsto paskolos įnašui sumokėti. „Luminor“ banko apklausos rezultatai rodo, […]

Kelių direkcija dalį savo paslaugų perkels į elektroninę erdvę

Kelių direkcija dalį savo paslaugų perkels į elektroninę erdvę

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) dalį teikiamų paslaugų perkels į elektroninę erdvę. Šiuo tikslu bus kuriamas Elektroninių paslaugų portalas, kurio dėka Kelių direkcijos klientams greitai ir kokybiškai bus suteiktos paslaugos: vykdant darbus išduotas leidimas riboti eismą valstybinės reikšmės keliuose, suteiktas leidimas naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto […]