Antrąjį šių metų ketvirtį 5,5 proc. susitraukęs bendrasis vidaus produktas (BVP) žymi COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvos ekonomikai. Verslams bandant susiplanuoti galimus tolesnio veikimo scenarijus ir išvengti antro masinio kraustymosi iš biurų į namus, pats laikas atsigręžti į tą, nuo kurio labiausiai priklausys verslo ateitis: žmogų, darbuotoją, komandos narį.
Tarsi laiko mašina atsidūrėme 2040-uosiuose
Harvardo verslo mokyklos vyresniojo verslo administravimo dėstytojo Johno Macomberio vertinimu, pandemija perėjimą prie nuotolinio darbo paspartino apie 20 metų. Taigi, be jokio adaptacijos laikotarpio persikėlę maždaug į 2040 metus, turime susiorientuoti, kaip šį rudenį ir žiemą gyvensime paveikti tolimos ateities tendencijų.
Nacionalinis Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC rugpjūčio pabaigoje paskelbė apklausęs apie pusšimtį neįvardintų didžiausių šalies darbdavių – nuo bankų iki prekybininkų, ar jie ketina visai darbo dienai susigrąžinti darbuotojus į biurus. Po 20 jų atsakė arba laipsniškai atveriantys biurus, arba jau yra pasiruošę priimti visus darbuotojus, kurie negali dirbti iš namų. Tai iš esmės patvirtina tai, kad darbas yra sociali veikla, ir ne visas užduotis galima tinkamai atlikti sėdint ant sofos.
Darbuotojai ir darbdaviai visame pasaulyje per trumpą laiką dar nebuvo patyrę tokio masto pokyčių, kokius sukėlė COVID-19 pandemija. Ji žaibiškai pakeitė darbo organizavimą ir formas, įpratino prie fizinės distancijos taisyklių. Jei gamybos procesai tęsėsi sumažintomis apimtimis arba sustojo tik trumpam, tai ištuštėję biurai ilgam susigrąžinti žmones sugebės tik visa ko centru pavertę darbuotoją, jo gerovę bei sveikatą.
Ne darbuotojas darbui, o darbas darbuotojui
Pasaulinė klimato krizė biurų savininkus jau kurį laiką skatina spręsti pastatų tvarumo ir poveikio aplinkai klausimus. Neabejotinai čia pasiekta tikrai nemažai. Vis dėlto, koronavirusas iš esmės pakeitė darbuotojų nuomonę apie biurų pastatus: tikimasi, kad COVID-19 akivaizdoje pirmiausia jie užtikrins sveiką aplinką (angl. healthy buildings) ir bus ypatingai draugiški viduje dirbantiems žmonėms.
Darbuotojų gerovės užtikrinimo linija, pradedant švaros ir higienos užtikrinimu, baigiant prieiga prie sveiko, šviežio maisto bei fizinio aktyvumo skatinimu, pastaraisiais metais sparčiai auga visame pasaulyje. Tai, ką pradėjo tokie verslo lyderiai „Bank of America Tower“ (JAV, Hiustonas), „Bloomberg“ (naujoji būstinė Niujorke), dar labiau paskatino pandemija, paskatinusi žmones visame pasaulyje susitelkti į savo sveikatą bei saugumą.
Galima nedvejojant konstatuoti, jog tai žymi ryškų lūžį iki pandemijos dominavusiame požiūryje „darbuotojas darbui“, nes jau perėjome į „darbas darbuotojui“ etapą.
Esmė viduje
Tarptautiniai mokslininkai bei ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų nuotaikos ir jų jausena šiuo metu yra ypatingai svarbios. Išgyvenus pirmąją COVID-19 krizę ir išliekant neapibrėžtumui dėl tikėtinos antrosios bangos rudenį, gyvenimas vėl sukasi apie sveikatą – susirgimų prevenciją, sveikatingumo stiprinimą.
Darbuotojų gerovei užtikrinti jau nebepakanka biurų pastatuose įgyvendintų fizinės distancijos priemonių – sumažinto darbuotojų tankumo, įrengtų apsauginių sienelių bei „vienpusio eismo“ biurų viduje sistemos.
Kol neturime vakcinos nuo COVID-19, o ateities biurai dar tik įsivaizduojami su karantino kambariais, antimikrobiniais dažais ant sienų ar suapvalintais tualetų kabinų kampais, nemažai darbuotojų jaučia sentimentus ikipandeminiams įpročiams biuruose ir norėtų bent daliai darbo laiko į juos saugiai sugrįžti. Tai galima užtikrinti pasirūpinus viduje cirkuliuojančio oro kokybe, maksimaliu iš lauko atnešamų kietųjų dalelių kiekio sumažinimu, skatinant fizinį aktyvumą bei kokybiškas poilsio pertraukėles, netgi ūkininkų turgelius pristatant „į vietą“, kad nereikėtų šviežių vaisių ar daržovių rinkti po visą miestą.
Dabar darbuotojai į biurus ilgam laikui sugrįš, jei jaus rūpestį dėl saugumo ir sveikatos. Pandemija brėžia kitokius reikalavimus darbo vietai, todėl jei biurai neprisitaikys prie naujos realybės, darbuotojų sugrįžimo jiems tikėtis neverta.
Giedrius Muliuolis, „Urban Inventors“ komercinio padalinio vadovas
Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]