Antrąjį šių metų ketvirtį 5,5 proc. susitraukęs bendrasis vidaus produktas (BVP) žymi COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvos ekonomikai. Verslams bandant susiplanuoti galimus tolesnio veikimo scenarijus ir išvengti antro masinio kraustymosi iš biurų į namus, pats laikas atsigręžti į tą, nuo kurio labiausiai priklausys verslo ateitis: žmogų, darbuotoją, komandos narį.
Tarsi laiko mašina atsidūrėme 2040-uosiuose
Harvardo verslo mokyklos vyresniojo verslo administravimo dėstytojo Johno Macomberio vertinimu, pandemija perėjimą prie nuotolinio darbo paspartino apie 20 metų. Taigi, be jokio adaptacijos laikotarpio persikėlę maždaug į 2040 metus, turime susiorientuoti, kaip šį rudenį ir žiemą gyvensime paveikti tolimos ateities tendencijų.
Nacionalinis Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC rugpjūčio pabaigoje paskelbė apklausęs apie pusšimtį neįvardintų didžiausių šalies darbdavių – nuo bankų iki prekybininkų, ar jie ketina visai darbo dienai susigrąžinti darbuotojus į biurus. Po 20 jų atsakė arba laipsniškai atveriantys biurus, arba jau yra pasiruošę priimti visus darbuotojus, kurie negali dirbti iš namų. Tai iš esmės patvirtina tai, kad darbas yra sociali veikla, ir ne visas užduotis galima tinkamai atlikti sėdint ant sofos.
Darbuotojai ir darbdaviai visame pasaulyje per trumpą laiką dar nebuvo patyrę tokio masto pokyčių, kokius sukėlė COVID-19 pandemija. Ji žaibiškai pakeitė darbo organizavimą ir formas, įpratino prie fizinės distancijos taisyklių. Jei gamybos procesai tęsėsi sumažintomis apimtimis arba sustojo tik trumpam, tai ištuštėję biurai ilgam susigrąžinti žmones sugebės tik visa ko centru pavertę darbuotoją, jo gerovę bei sveikatą.
Ne darbuotojas darbui, o darbas darbuotojui
Pasaulinė klimato krizė biurų savininkus jau kurį laiką skatina spręsti pastatų tvarumo ir poveikio aplinkai klausimus. Neabejotinai čia pasiekta tikrai nemažai. Vis dėlto, koronavirusas iš esmės pakeitė darbuotojų nuomonę apie biurų pastatus: tikimasi, kad COVID-19 akivaizdoje pirmiausia jie užtikrins sveiką aplinką (angl. healthy buildings) ir bus ypatingai draugiški viduje dirbantiems žmonėms.
Darbuotojų gerovės užtikrinimo linija, pradedant švaros ir higienos užtikrinimu, baigiant prieiga prie sveiko, šviežio maisto bei fizinio aktyvumo skatinimu, pastaraisiais metais sparčiai auga visame pasaulyje. Tai, ką pradėjo tokie verslo lyderiai „Bank of America Tower“ (JAV, Hiustonas), „Bloomberg“ (naujoji būstinė Niujorke), dar labiau paskatino pandemija, paskatinusi žmones visame pasaulyje susitelkti į savo sveikatą bei saugumą.
Galima nedvejojant konstatuoti, jog tai žymi ryškų lūžį iki pandemijos dominavusiame požiūryje „darbuotojas darbui“, nes jau perėjome į „darbas darbuotojui“ etapą.
Esmė viduje
Tarptautiniai mokslininkai bei ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų nuotaikos ir jų jausena šiuo metu yra ypatingai svarbios. Išgyvenus pirmąją COVID-19 krizę ir išliekant neapibrėžtumui dėl tikėtinos antrosios bangos rudenį, gyvenimas vėl sukasi apie sveikatą – susirgimų prevenciją, sveikatingumo stiprinimą.
Darbuotojų gerovei užtikrinti jau nebepakanka biurų pastatuose įgyvendintų fizinės distancijos priemonių – sumažinto darbuotojų tankumo, įrengtų apsauginių sienelių bei „vienpusio eismo“ biurų viduje sistemos.
Kol neturime vakcinos nuo COVID-19, o ateities biurai dar tik įsivaizduojami su karantino kambariais, antimikrobiniais dažais ant sienų ar suapvalintais tualetų kabinų kampais, nemažai darbuotojų jaučia sentimentus ikipandeminiams įpročiams biuruose ir norėtų bent daliai darbo laiko į juos saugiai sugrįžti. Tai galima užtikrinti pasirūpinus viduje cirkuliuojančio oro kokybe, maksimaliu iš lauko atnešamų kietųjų dalelių kiekio sumažinimu, skatinant fizinį aktyvumą bei kokybiškas poilsio pertraukėles, netgi ūkininkų turgelius pristatant „į vietą“, kad nereikėtų šviežių vaisių ar daržovių rinkti po visą miestą.
Dabar darbuotojai į biurus ilgam laikui sugrįš, jei jaus rūpestį dėl saugumo ir sveikatos. Pandemija brėžia kitokius reikalavimus darbo vietai, todėl jei biurai neprisitaikys prie naujos realybės, darbuotojų sugrįžimo jiems tikėtis neverta.
Giedrius Muliuolis, „Urban Inventors“ komercinio padalinio vadovas
Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]