Nors vis daugiau Baltijos šalių gyventojų namuose įsirengia privalomais pripažintus dūmų detektorius, tačiau ne visi pasirūpina šių įrenginių priežiūra ir tinkamu jų veikimu. Rūpestingiausi šeimininkai yra estai: tik 15 proc. detektorius namuose įsirengusių Estijos gyventojų teigia niekaip nesirūpinantys šiais įrenginiais. Nuo gaisro rizikos saugančius prietaisus likimo valiai yra palikę beveik ketvirtadalis lietuvių ir trečdalis latvių. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad netinkamai prižiūrimas įrenginys neatlieka savo funkcijos ir yra visiškai nevertingas, saugant namus nuo gaisro.

Tyrimo duomenimis, 71 proc. Lietuvos žmonių reguliariai prižiūri namuose įrengtus dūmų detektorius, valo nuo jų dulkes, keičia šių įrenginių baterijas. Taip elgiasi 80 proc. Estijos ir 68 proc. Latvijos gyventojų. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, mūsų šalies gyvenamuosiuose būstuose, lyginant su šios paskirties patalpomis Latvijoje bei Estijoje privalomų dūmų detektorių įrengta mažiausiai. Dūmų detektorius namuose turi įsirengę apie 70 proc. šalies gyventojų.

„Net jei šie žmonių gyvybes saugantys įrenginiai tvarkingai ir tinkamoje vietoje pritvirtinti, dūmų detektorių negalima pamiršti. Kad jie veiktų tinkamai ir atliktų apsauginę funkciją, šie prietaisai turi būti prižiūrimi. Jei jo veikimas nėra periodiškai tikrinamas, dūmų detektorius gali nebeatlikti savo funkcijos. Susidaro itin apgaulinga situacija: kai tikimasi, kad, esant gaisro rizikai, įrenginys suveiks, tačiau pasirodžius dūmams – detektorius neveikia ir dėl įrenginio nepriežiūros neapsaugo namų bei juose gyvenančių žmonių. Tuo tarpu kasmet net kelios mūsų klientų šeimos, suveikus dūmų detektoriui, spėja išsigelbėti ir laiku išsikviesti pagalbą, kad gaisras nesunaikintų viso turto”, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

Pasak V. Katilienės, svarbu periodiškai patikrinti dūmų detektorių veikimą paspaudžiant jų testavimo mygtuką. „Jei namuose sumontuoti įrenginiai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų pakeisti kasmet. Įdėkite naują bateriją ir paspauskite bandymo mygtuką. Pavojaus signalas bandymo metu turėtų pasigirsti čaižiai ir garsiai. Jei jo nėra, pakeiskite baterijas arba visą maitinimo bloką. Jeigu prietaiso instrukcijoje yra nurodoma kitaip, vadovaukitės jos rekomendacijomis. Dulkės ir nešvarumai sumažina dūmų detektorių jautrumą, todėl valant namuose dulkes labai svarbu jas nuvalyti ir nuo visų dūmų detektorių. Be to, svarbu žinoti, kad apdulkėję įrenginiai lėčiau aptinka dūmus. Visą šią priežiūrą žmonės sugeba atlikti patys”, – pataria draudimo bendrovės atstovė.

Norintiems tinkamai prižiūrėti namuose sumontuotus dūmų detektorius, V. Katilienė rekomenduoja atidaryti įrenginio dangtį, išimti akumuliatorių ir nusiurbti prietaiso korpusą. Tai atlikti patariama kartą į pusmetį.

V. Katilienės teigimu, dūmų detektoriaus kontrolės zona yra apie 60 kv. metrų, todėl svarbu žinoti, kad jie turi būti sumontuoti tinkamoje vietoje – ant lubų. „Rekomenduojama atkreipti dėmesį į įrenginio garantiją. Kuo ji ilgesnė, tuo geresnė aparato kokybė. Dūmų detektorių negalima montuoti vonios kambaryje, virtuvėje arba prie židinio, kur garai gali sukelti netikrus pavojaus signalus”, – sako V. Katilienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad yra ir tokių gyventojų, kurie dūmų detektorius namuose įsirengia, tačiau iš įrenginio išima maitinimo elementą. „Taip dažniausiai elgiasi tie, kurie rūko namuose. Būtent dėl neatsargaus rūkymo lovoje Lietuvos žmonių namuose dažniausia ir kyla gaisrai. Todėl raginu žmones elgtis atsakingai ir, įsirengus dūmų detektorių, rūpintis jo tinkamu veikimu“, – pabrėžia draudikė.

V. Katilienė nepateisinamu vadina ir tų gyventojų elgesį, kurie turi įsigiję įrenginius, tačiau laiko juos lentynoje, ant spintelės ar ant stalo. „Toks žmonių elgesys – neteisingas, nes dūmų detektorius pradeda veikti tik tuomet, kai dūmai iš viršaus nusileidžia prie jo. Jeigu detektorius yra pakabintas aukščiau, apie gaisrą jis praneša gerokai anksčiau”, – tvirtina draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė. 

Tyrimo duomenys rodo, kad dūmų detektorių niekada neprižiūri 24 proc. Lietuvos, 29 proc. Latvijos ir 15 proc. detektorius namuose įsirengusių Estijos gyventojų.

Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenės apklausa atlikta apklausiant 4800 Baltijos šalių gyventojų.

Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service