17,1 proc. – tiek per metus „Geberit“ grupė, Europos lyderė vonios kambario keramikos ir sanitarinių technologijų srityje, balandį pristačiusi metinę tvarumo ataskaitą, sumažino CO2 emisija aplinkai daromą poveikį. Tarp įmonės prioritetų – vandens taupymas gamyboje ir WC sistemų eksploatacijos etape, o pastangas puoselėjant visa apimantį dėmesį aplinkai žymi įmonei įteiktas aukščiausias įvertinimas už tvarumo valdymą.
Visame pasaulyje veikiančios grupės vizija – rodyti kryptį savo srities pramonėje judant ekologiškesnių sprendimų link. Ir nors 2022 m. pažėrė daugeliui įmonių iššūkių, „Geberit“ vykdantysis direktorius Baltijos šalyse Gediminas Repšys džiaugiasi, kad pavyko ne tik laikytis įsipareigojimo vadovautis tvarumo strategija, bet ir viršyti jos tikslus.
„Pašalinus skirtingų valiutų įtaką, mūsų grynosios pajamos Šveicarijos frankais, pagrindine įmonės valiuta, padidėjo 4,8 proc., o poveikis aplinkai ekologinio efektyvumo prasme sumažėjo net 20,9 proc. Po 2015-ųjų, kai „Geberit“ įsigijo vonios įrangos gamintoją „Sanitec“ ir į tvarumo ataskaitą pradėjo įtraukti daug energijos suvartojančią sanitarinės keramikos gamybą, bendras – tai yra po „Sanitec“ įsigijimo – ekologinis efektyvumas pagerėjo net 56,8 proc.“, – pasakoja įmonės atstovas.
Naujausia kompanijos tvarumo ataskaita taip pat rodo, kad absoliutus CO2 emisijų kiekis, palyginti su ankstesniu rodikliu, sumažėjo 18,1 proc. Anot G. Repšio, tai viršijo užsibrėžtą kasmetinį tikslą sumažinti poveikį aplinkai 5 proc.
Inovatyvūs sprendimai santechnikos pramonėje
Tam, kad užtikrintų, jog visas gaminio gyvavimo ciklas būtų tvaresnis, „Geberit“ jau gaminių projektavimo etape naudoja „Eco-Design“ principus. Pavyzdžiui, potinkiniai vandens bakeliai kuriami taip, kad jų įrengimas santechnikui būtų lengvas ir greitas, o pats gaminys taupytų vietą ir vandenį galutinio vartotojo namuose.
Taip pat apdairiai išteklius įmonė naudoja ir gamybos procese, teikia prioritetą nekenksmingoms medžiagoms ir funkciniams principams, o kiekvienam naujam prekių ženklo gaminiui keliamas tikslas būti tvaresniu už ankstesnį.
„Ypač griežtai vertiname ir tobuliname asortimentą vandens taupymo požiūriu: tiek jį kurdami, tiek galvodami apie tvarumo vertę naudotojui. Vandens taupymu rūpinamės ir savo pačių gamyklose – optimizuojant procesus, pavyko pasiekti 22,4 proc. vandens sutaupymą, palyginti su 2015-aisiais“, – akcentuoja G. Repšys.
Tyrimai rodo, kad dėl tokių produktų kaip, pavyzdžiui, „Geberit“ dvigubo vandens nuleidimo technologijos bakeliai nuo 1952 m. tualete nuleidžiamo vandens kiekis sumažėjo maždaug 80 proc. – nuo 70 iki 14 l vienam asmeniui per dieną. Nors lietuviai dėl geriamojo vandens išteklių gausos gali jaustis privilegijuoti, būtent asmens higienai, prausimuisi ir tualeto nuleidimui sunaudojame didžiąją dalį savo vandens poreikio.
Pelnytas įvertinimas verčia kelti savo pačių kartelę
Vieni didžiausių pasaulyje verslo tvarumo reitingų sudarytojų „EcoVadis“, sukūrę pasaulinį daugiau nei 100 tūkst. tvarumo požiūriu įvertintų įmonių tinklą maždaug 175 šalyse, trečią kartą iš eilės pastebėjo „Geberit“ pastangas mažinti poveikį aplinkai. Gavusi platininį – aukščiausią – įvertinimą už tvarumo valdymą, įmonė vėl atsidūrė tarp vieno procento geriausiai reitinguojamųjų.
Vertindama įmones „EcoVadis“ atlieka išsamią analizę, kurioje atsižvelgia į 21 kriterijų aplinkos, darbuotojų ir žmogaus teisių, etikos ir tvarių viešųjų pirkimų srityse, siekiant užtikrinti tvarumo veiklos skaidrumą.
„Šis pasiekimas – užtikrinimas mūsų klientams ir tiekėjams, kad kiekviename žingsnyje taikome visą apimantį, sistemingą tvarumo valdymą. Tuo pačiu ir įsipareigojimas siekti daugiau ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip įmonė, turinti beveik 150 metų patirtį, esame pasiryžę kurti ilgalaikius sprendimus, partnerystę ir gaminius, kuriuose pirmenybė teikiama kokybei, patikimumui ir atsakomybei aplinkai“, – sako G. Repšys.
Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB
Pasaulyje gerai žinomas SIKA prekinis ženklas, kuriuo žymimos specifinės cheminės medžiagos, skirtos statybai, turi 113 metų patirtį, kuri prasidėjo Šveicarijoje. Šimtametė kompanijos istorija yra pagrindas, ant kurio kuriami modernios rinkos produktai ir kuris liudija šimtmečio patikrintą patikimumą. Produktai, kuriuos vietos rinkai pristato SIKA Baltic SIA (Lietuva), nėra naujiena pasaulyje. Tačiau Lietuvoje šie produktai naudojami retai arba iki […]
Statyba tradiciškai laikoma inertiška, ją sunku įsivaizduoti be sunkiasvorės technikos, kalno medžiagų. Bet statyba taip pat įgyja vis daugiau lankstumo, kurio jai suteikia naujos technologijos. Viena tokių – geopolimerų injekcijų technologija. Įmonė „URETEK Baltic“, naudodama pažangią URETEK technologiją, efektyviai sprendžia grunto smegimo problemą, ir daro tai nepaprastai lanksčiai, prisitaikydamas prie esamų sąlygų. URETEK technologijos istorija siekia […]
Rinkdamiesi būstą Lietuvos didmiesčių gyventojai vis dažniau žvalgosi į užmiestį ir toliau nuo centro nutolusius rajonus. Būstui toliau nuo centro nutolusiuose rajonuose pirmenybę teiktų 40 proc. didmiesčiuose gyvenančių lietuvių, o dar 31 proc. rinktųsi gyventi priemiestyje ar už miesto ribos – 3 proc. daugiau nei pernai. Visgi vilniečiai ir aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai prioritetą ir […]
Žmonėms, turintiems gyvenamąjį žemės sklypą, tačiau neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, reikia pasirūpinti individualia kanalizacijos sistema. Dažniausiai individualia kanalizacija turi rūpintis tie, kurie vasaroja arba nuolat gyvena sodų bendrijose ar nutolusiose kaimų vietovėse. Tad jeigu domina buitinių nuotekų valymo įrenginių montavimas, žemiau pateikiami ir ekspertų atsakomi 5 DUK. 1. Kaip veikia nuotekų […]
Kas seniau buvo tik profesionalių meistrų amatas, dabar jau nebėra, nes tiek didesnius namų remonto darbus, tiek ir mažesnės apimties būsto atnaujinimo projektus vis dažniau žmonės renkasi atlikti patys. Viena to priežasčių – platus nebrangių ir kokybiškų įrankių pasirinkimas, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai. Bent kartą per metus – tokiu dažnumu statybos ir remonto įrankius perka […]
Lietuvoje kylantys nauji verslo centrai įprastai atitinka tarptautinius tvarumo standartus, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – kur kas didesnę nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalį sudaro senesni, energetiškai mažiau efektyvūs pastatai. Identiška situacija ir gyvenamosios paskirties daugiabučių sektoriuje. Pasak tvarumo ekspertų, senuosius pastatus prikelianti renovacija ar rekonstrukcija taip pat gali juos priartinti prie aukštesnių tvarumo standartų […]