Nepriklausomiems ekspertams galutinai patvirtinus, kad strateginis Lietuvą ir Lenkiją 2021 m. sujungęs GIPL dujotiekis yra saugus ir gali veikti toliau, energetikos profesionalus vienijanti asociacija kreipėsi į premjerą ir valdančiosios daugumos lyderį Gintautą Palucką, prašydama atšaukti tebegaliojančius planus iš dujotiekio išpjauti ir pakeisti naujomis jungiamąsias detales.
2024 m. liepą asociacija „Lietuvos energetikų senjorų klubas“ (LESK) kreipėsi į LR Seimo institucijas, prašydama imtis parlamentinės kontrolės dėl asociacijos nariams rimtų abejonių sukėlusių VERT ir „Amber Grid“ sprendimų išpjauti iš nepriekaištingai veikiančio strateginio GIPL dujotiekio jungiamąsias detales ir jas pakeisti naujomis.
„Dar pernai gegužę pasiūlėme spręsti situaciją, atliekant nepriklausomą ir viešą dujotiekyje sumontuotų jungiamųjų detalių technologinę ekspertizę ir tik po jos spręsti, reikia keisti detales, ar ne, tačiau tuomet iš jokių institucijų aiškaus atsakymo nesulaukėme, nors tuomet kreipėmės į visas už energetikos politiką atsakingas institucijas.
Šių metų sausio 17 d. „Amber Grid“ viešai paskelbė, jog „įgyvendinant VERT įpareigojimą patikrinti GIPL dujotiekių jungties saugumą, patikrą atlikę ekspertai nustatė ir patvirtino, kad GIPL dujotiekį saugu eksploatuoti, atkarpos bandymą išlaikė taip pat, kaip ir statybos metu, o dujotiekį galima saugiai eksploatuoti iki kito eilinio patikrinimo, numatyto 2026-2027 metais. Papildomų defektų ar pažeidimų, dėl kurių dujotiekio nebūtų galima saugiai eksploatuoti, nenustatyta“. Todėl mūsų asociacijai kyla pagrįstas klausimas, kodėl, nepaisant to, kad dujotiekį eksploatuoti yra saugu, planų keisti dujotiekio detales niekas iki šiol neatšaukė?“, – sako LESK prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Pasak jo, kadangi nepriklausoma ekspertizė parodė, kad dujotiekis saugus ir patikimas, tai jungiamųjų detalių sertifikavimas yra antraeilis klausimas, nors teisiniai ginčai tarp projekto užsakovo ir generalinio rangovo dėl detalių sertifikatų ir nėra užbaigti.
„Lietuvoje ir anksčiau yra buvęs ne vienas toks atvejis, kai, net nesant jokių sertifikatų, bet įrodžius detalių saugumą, detalės būdavo sertifikuojamos iš naujo, kaip kad Elektrėnų elektrinės vamzdynų, Vilniaus kogeneracinės elektrinės atvejais. GIPL dujotiekį ir jame panaudotas detales jau tyrė net trijų šalių – Latvijos, Danijos ir Lietuvos – akredituoti ekspertai. Visi nerado nieko, kas galėtų patvirtinti, jog dujotiekio detales reikia pakeisti – tiek detalių plieno bandymai, tiek paties dujotiekio bandymai patvirtina, kad dujotiekis yra saugus. Beprasmiškai išpjovus ir pakeitus jungiamąsias dujotiekio detales, jo saugumas nepagerės, bet neabejotinai gali tiktai pablogėti“, – akcentuojama LESK sausio 28 d. ministrui pirmininkui G. Paluckui išsiųstame rašte.
Jame primenama, kad šiuo svarbiu klausimu LESK dar 2024 m. liepos 24 d. yra kreipęsis į LR Seimo institucijas ir yra gavęs G. Palucko, tada ankstesnės kadencijos Seimo nario, 2024 m. liepos 25 d. atsakymą, kuriame buvo akcentuota (cituojama), kad „nors valdantieji visiškai nėra suinteresuoti aiškintis tokias problemas, bet pamėginsime šio reikalo taip nepaleisti. Juk tai visų mūsų milijonai ir juos naudoti reikia atsakingiau“.
„LESK dėkoja ministrui pirmininkui G. Paluckui už 2024 m. liepos 25 d. atsakymą ir tikisi, kad, tapęs naujos valdančiosios koalicijos lyderiu ir vyriausybės vadovu, jis ir toliau nepaliks šios problemos savieigai, kad žala dujotiekiui ir valstybės biudžetui nebūtų padaryta“, – sako V. Stasiūnas.
„Asociacija „Lietuvos energetikų senjorų klubas“ (LESK) vienija energetikus, turinčius ilgametę veiklos patirtį ir savo gretose turinčius diplomuotus ir didžiulę darbo su dujotiekiais praktiką sukaupusius specialistus, kurie kontroliavo praktiškai visus Lietuvos energetinėje sistemoje statytus vamzdynus, įskaitant aukštų parametrų garo ir termofikacijos vamzdžius.
Pranešimą paskelbė: Arvydas Žilinskas, Strateginės komunikacijos agentūra „Proto vėtra“
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]