Nepriklausomiems ekspertams galutinai patvirtinus, kad strateginis Lietuvą ir Lenkiją 2021 m. sujungęs GIPL dujotiekis yra saugus ir gali veikti toliau, energetikos profesionalus vienijanti asociacija kreipėsi į premjerą ir valdančiosios daugumos lyderį Gintautą Palucką, prašydama atšaukti tebegaliojančius planus iš dujotiekio išpjauti ir pakeisti naujomis jungiamąsias detales.
2024 m. liepą asociacija „Lietuvos energetikų senjorų klubas“ (LESK) kreipėsi į LR Seimo institucijas, prašydama imtis parlamentinės kontrolės dėl asociacijos nariams rimtų abejonių sukėlusių VERT ir „Amber Grid“ sprendimų išpjauti iš nepriekaištingai veikiančio strateginio GIPL dujotiekio jungiamąsias detales ir jas pakeisti naujomis.
„Dar pernai gegužę pasiūlėme spręsti situaciją, atliekant nepriklausomą ir viešą dujotiekyje sumontuotų jungiamųjų detalių technologinę ekspertizę ir tik po jos spręsti, reikia keisti detales, ar ne, tačiau tuomet iš jokių institucijų aiškaus atsakymo nesulaukėme, nors tuomet kreipėmės į visas už energetikos politiką atsakingas institucijas.
Šių metų sausio 17 d. „Amber Grid“ viešai paskelbė, jog „įgyvendinant VERT įpareigojimą patikrinti GIPL dujotiekių jungties saugumą, patikrą atlikę ekspertai nustatė ir patvirtino, kad GIPL dujotiekį saugu eksploatuoti, atkarpos bandymą išlaikė taip pat, kaip ir statybos metu, o dujotiekį galima saugiai eksploatuoti iki kito eilinio patikrinimo, numatyto 2026-2027 metais. Papildomų defektų ar pažeidimų, dėl kurių dujotiekio nebūtų galima saugiai eksploatuoti, nenustatyta“. Todėl mūsų asociacijai kyla pagrįstas klausimas, kodėl, nepaisant to, kad dujotiekį eksploatuoti yra saugu, planų keisti dujotiekio detales niekas iki šiol neatšaukė?“, – sako LESK prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Pasak jo, kadangi nepriklausoma ekspertizė parodė, kad dujotiekis saugus ir patikimas, tai jungiamųjų detalių sertifikavimas yra antraeilis klausimas, nors teisiniai ginčai tarp projekto užsakovo ir generalinio rangovo dėl detalių sertifikatų ir nėra užbaigti.
„Lietuvoje ir anksčiau yra buvęs ne vienas toks atvejis, kai, net nesant jokių sertifikatų, bet įrodžius detalių saugumą, detalės būdavo sertifikuojamos iš naujo, kaip kad Elektrėnų elektrinės vamzdynų, Vilniaus kogeneracinės elektrinės atvejais. GIPL dujotiekį ir jame panaudotas detales jau tyrė net trijų šalių – Latvijos, Danijos ir Lietuvos – akredituoti ekspertai. Visi nerado nieko, kas galėtų patvirtinti, jog dujotiekio detales reikia pakeisti – tiek detalių plieno bandymai, tiek paties dujotiekio bandymai patvirtina, kad dujotiekis yra saugus. Beprasmiškai išpjovus ir pakeitus jungiamąsias dujotiekio detales, jo saugumas nepagerės, bet neabejotinai gali tiktai pablogėti“, – akcentuojama LESK sausio 28 d. ministrui pirmininkui G. Paluckui išsiųstame rašte.
Jame primenama, kad šiuo svarbiu klausimu LESK dar 2024 m. liepos 24 d. yra kreipęsis į LR Seimo institucijas ir yra gavęs G. Palucko, tada ankstesnės kadencijos Seimo nario, 2024 m. liepos 25 d. atsakymą, kuriame buvo akcentuota (cituojama), kad „nors valdantieji visiškai nėra suinteresuoti aiškintis tokias problemas, bet pamėginsime šio reikalo taip nepaleisti. Juk tai visų mūsų milijonai ir juos naudoti reikia atsakingiau“.
„LESK dėkoja ministrui pirmininkui G. Paluckui už 2024 m. liepos 25 d. atsakymą ir tikisi, kad, tapęs naujos valdančiosios koalicijos lyderiu ir vyriausybės vadovu, jis ir toliau nepaliks šios problemos savieigai, kad žala dujotiekiui ir valstybės biudžetui nebūtų padaryta“, – sako V. Stasiūnas.
„Asociacija „Lietuvos energetikų senjorų klubas“ (LESK) vienija energetikus, turinčius ilgametę veiklos patirtį ir savo gretose turinčius diplomuotus ir didžiulę darbo su dujotiekiais praktiką sukaupusius specialistus, kurie kontroliavo praktiškai visus Lietuvos energetinėje sistemoje statytus vamzdynus, įskaitant aukštų parametrų garo ir termofikacijos vamzdžius.
Pranešimą paskelbė: Arvydas Žilinskas, Strateginės komunikacijos agentūra „Proto vėtra“
Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai. Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]
„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]
Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]
Vilniuje, vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, bus dar kartą nuodugniai ištirta teritorija. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, pasirašyta sutartis su archeologinių žvalgymų paslaugas teikiančia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, laimėjusia Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą, kurios pasiūlymo kaina beveik 241 tūkst. eurų su PVM . „Ši teritorija svarbi ne tik totorių bendruomenei, bet visam […]
Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]
Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]