Emigrantai atranda naujus būdus investuoti į Lietuvos NT

1

Emigrantai atranda naujus būdus investuoti į Lietuvos NT

Iš Lietuvos svetur išvykę tautiečiai nepamiršta savo gimtinės ir čia likusiųjų. Per 2018 metus emigrantai į Lietuvą pervedė daugiau nei 1,1 mlrd. eurų. Nors tautiečiai sulig kiekvienais metais vis daugiau pinigų siunčia į gimtinę, tačiau vis labiau pastebima tendencija, kad tai ne tik parama čia likusiems giminaičiams bet ir investicijos į ateitį bei planus grįžti.

Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai ieško galimybių, kaip įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje ar kitaip įdarbinti pinigus.

Dažnas svarsto apie būsto paskolą, nors Lietuvos bankai dar šiais metais palengvino užsienyje gyvenantiems tautiečiams gauti būsto paskolas, tačiau bankai tokius skolininkus vertina kaip rizikingesnius ir tai atsispindi skolinimo sąlygose.

Ieško alternatyvų

Dėl sudėtingo bankų finansavimo tarp emigravusiųjų vis labiau populiarėja galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą per sutelktinio finansavimo platformas, kurios leidžia net ir nedidelėmis sumomis investuoti į nekilnojamojo turto projektus bei verslo paskolas, mat tai paprasčiau ir gali uždirbti daugiau.

NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja pasakoja, kad šiuo metu pastebi augantį emigrantų susidomėjimą investuoti į Lietuvos NT per sutelktinio skolinimosi platformas.

„Mūsų platformoje investuotojų bendruomenę sudaro jau daugiau nei 2200 ir iš jų vis ryškesnę dalį sudaro emigrantai, kurie dirba Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Jie dažniausiai investuoja didesnėmis sumomis po 10-20 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir smulkių investicijų po kelis šimtus, siekiant išskaidyti investicijas į skirtingus projektus“, – teigia V. Vanagė.

Pasak jos, emigrantus vilioja keli pagrindiniai aspektai: greitis, didesnė grąža nei iš būsto nuomos bei investicijų užtikrinimo priemonės – pirmine hipoteka investuotojams įkeičiamas nekilnojamasis turtas.

„Norintys investuoti per sutelktinio finansavimo platformas tai gali padaryti vos per kelias minutes internetu ir tikėtis vidutiniškai apie 9-12% metinių palūkanų. Taip pat investuotojams visuomet įkeičiamas nekilnojamasis turtas didesnis nei pati paskola verslui, tad jeigu nekilnojamojo turto vystytojas ar verslas negalėtų grąžinti investicijų, tuomet investuotojams įkeistas turtas yra parduodamas ir taip grąžinami pinigai”, – dėsto NT ekspertė.

Ką reikia žinoti?

Svarstantiems apie investavimą per sutelktinio finansavimo platformas svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus: ar platforma yra licencijuota Lietuvos banko, koks yra paskolos ir turto vertės santykis (LTV), ar įkeičiamas turtas pirmine ar antrine hipoteka bei rizikos reitingą.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių yra LTV (loan-to-value) ar kitaip sakant paskolos ir turto vertės santykis. Kuo šis procentas mažesnis, tuo investicija yra saugesnė. Tad jeigu skolinama 70 tūkst. eurų, tai įkeičiamo turto vertė minimaliai turi būti 100 tūkst., kad būtų pasiektas 70% LTV. Tad jeigu įkeisto turto vertė dar didesnė nei paskola, LTV mažėja. „Profitus“ platformoje taikomas maksimalus 70% LTV “, – dėsto ekspertė.

Pasak V. Vanagės svarbu atkreipti dėmesį ir į tai ar įkeičiamas turtas yra pirmine hipoteka ar antrine, nes pirminė hipoteka garantuoja, kad investuotojai bus pirmi eilėje atgauti investicijas iš įkeisto turto. Tuo tarpu antrinės hipotekos atveju didėja tikimybė, kad neužteks įkeisto NT, nes pirmi eilėje bus kiti.

Investavimo būdas naujas, tačiau jau pasiteisinęs

„Profitus“ įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad nors nuo veiklos pradžios nepraėjo metai, tačiau jau džiaugiasi sutelkę daugiau nei 4 mln. eurų bei investuotojams vidutiniškai uždirbę daugiau 10% vid. metinių palūkanų.

„Praėjo daugiau nei 10 mėnesiai per kuriuos sėkmingai finansavome 20 nekilnojamojo turto projektų, iš kurių jau 3 sėkmingai grąžinti ir uždirbo investuotojams net daugiau nei buvo planuota“, – pasakoja V. Vanagė.

Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,64% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms. Apskritai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje ir  Estijoje  alternatyvus skolinimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Per 2018 m. alternatyvaus skolinimo platformos paskolino 1,6 mlrd. eurų. Tai sudaro  daugiau nei 9% bendros per tą laikotarpį išduotų paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu vertės Baltijos šalių regione.

Pranešimą paskelbė: Vytautas Urbonas, UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Panevėžio statybos trestas statys gamyklą Radviliškio rajone: pasirašyta beveik 14 mln. Eur vertės sutartis

Panevėžio statybos trestas statys gamyklą Radviliškio rajone: pasirašyta beveik 14 mln. Eur vertės sutartis

Viena didžiausių šalies rangos AB Panevėžio statybos trestas (PST) sutarė dėl medinių padėklų ir jų apvadų „JPackaging“ gamyklos statybos darbų. Panevėžio statybos trestas pasirašė beveik 14 mln. Eur (su PVM) vertės sutartį su „TMV Capital“ įmonių grupės bendrove „JPackaging“ ir Šeduvos pramoniniame parke, Radviliškio rajone, statys gamyklą. 21 ha sklype bus statomas vieno aukšto su […]


Aplinkos ministras P. Poderskis: statybų sektoriaus pokyčius planuosime pagal aiškius duomenis

Aplinkos ministras P. Poderskis: statybų sektoriaus pokyčius planuosime pagal aiškius duomenis

Trečiadienį Vilniuje vykstančioje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core” aplinkos ministras Povilas Poderskis pristatė būsimas reformas ir planus mažinti biurokratines kliūtis statybų sektoriuje. „Būsimus darbus planuosime pagal aiškius duomenis ir skaičius. Galima ginčytis dėl idėjų ir nuomonių, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Jeigu, pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po praėjusių metų lapkričio 1 d. nė vienas statybą leidžiantis […]


Tarp 2024 metais tvarkytų objektų –  ir bažnyčios, ir dvarai, ir kultūros pastatai

Tarp 2024 metais tvarkytų objektų – ir bažnyčios, ir dvarai, ir kultūros pastatai

Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai svarbių statinių mini Kultūros infrastruktūros centro (KIC)  direktorius Šarūnas Šoblinskas, aptardamas pagrindinius 2024 metų […]


2024 m. „Estateguru“ pirmą kartą tapo pelninga, o investuotojai uždirbo daugiau nei 12 mln. Eur

2024 m. „Estateguru“ pirmą kartą tapo pelninga, o investuotojai uždirbo daugiau nei 12 mln. Eur

Sutelktinio finansavimo platformos „Estateguru“ pajamos neaudituotais duomenimis 2024 metais siekė 8,4 mln. eurų, o pelnas pirmą kartą fintech bendrovės istorijoje perkopė 100 000 Eur. Platformos investuotojai pernai uždirbo 12,6 mln. eurų. 2024 m. platformos investuotojams sugrąžinta daugiau kaip 128 mln EUR paskolų, iš kurių 12,6 mln. eurų sudarė uždirbtos palūkanos. Vidutinė investicijų grąža siekė 10,61 […]


Vilniaus Baltupiuose pradedamos gyvenamojo kvartalo „Baltupis“ antrojo etapo statybos ir butų pardavimai

Vilniaus Baltupiuose pradedamos gyvenamojo kvartalo „Baltupis“ antrojo etapo statybos ir butų pardavimai

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ tęsia gyvenamojo kvartalo „Baltupis“, įsikūrusio Vilniaus Baltupių rajone, plėtrą. Iš pirmuoju etapu statomų 155 butų daugiau nei trečdalis jau yra parduota. Antrojo etapo metu, adresu Didlaukio g. 45B, bus pastatyta dar 200 gyvenamosios paskirties butų ir komercinių patalpų su daline apdaila. Planuojama, kad šio etapo statybos bus baigtos iki […]


„OP Corporate Bank“ skolina 30 mln. Eur MERKO gyvenamųjų namų kvartalui Šnipiškėse

„OP Corporate Bank“ skolina 30 mln. Eur MERKO gyvenamųjų namų kvartalui Šnipiškėse

Verslo bankas „OP Corporate Bank“ ir nekilnojamojo turto plėtros UAB „Merko būstas“ susitarė dėl 30 mln. Eur paskolos. Lėšos bus skirtos finansuoti šešių daugiabučių kvartalo „Šnipiškių URBAN“ statybas Vilniaus Šnipiškių mikrorajone.  „Gyvenamojo būsto paklausa atsigauna – esame ant dar vienos nekilnojamojo turto pakilimo bangos ir didžiausios sėkmės gali tikėtis tie vystytojai, kurie sugebės rinkai operatyviai […]