Emigrantai atranda naujus būdus investuoti į Lietuvos NT

1

Emigrantai atranda naujus būdus investuoti į Lietuvos NT

Iš Lietuvos svetur išvykę tautiečiai nepamiršta savo gimtinės ir čia likusiųjų. Per 2018 metus emigrantai į Lietuvą pervedė daugiau nei 1,1 mlrd. eurų. Nors tautiečiai sulig kiekvienais metais vis daugiau pinigų siunčia į gimtinę, tačiau vis labiau pastebima tendencija, kad tai ne tik parama čia likusiems giminaičiams bet ir investicijos į ateitį bei planus grįžti.

Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai ieško galimybių, kaip įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje ar kitaip įdarbinti pinigus.

Dažnas svarsto apie būsto paskolą, nors Lietuvos bankai dar šiais metais palengvino užsienyje gyvenantiems tautiečiams gauti būsto paskolas, tačiau bankai tokius skolininkus vertina kaip rizikingesnius ir tai atsispindi skolinimo sąlygose.

Ieško alternatyvų

Dėl sudėtingo bankų finansavimo tarp emigravusiųjų vis labiau populiarėja galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą per sutelktinio finansavimo platformas, kurios leidžia net ir nedidelėmis sumomis investuoti į nekilnojamojo turto projektus bei verslo paskolas, mat tai paprasčiau ir gali uždirbti daugiau.

NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja pasakoja, kad šiuo metu pastebi augantį emigrantų susidomėjimą investuoti į Lietuvos NT per sutelktinio skolinimosi platformas.

„Mūsų platformoje investuotojų bendruomenę sudaro jau daugiau nei 2200 ir iš jų vis ryškesnę dalį sudaro emigrantai, kurie dirba Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Jie dažniausiai investuoja didesnėmis sumomis po 10-20 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir smulkių investicijų po kelis šimtus, siekiant išskaidyti investicijas į skirtingus projektus“, – teigia V. Vanagė.

Pasak jos, emigrantus vilioja keli pagrindiniai aspektai: greitis, didesnė grąža nei iš būsto nuomos bei investicijų užtikrinimo priemonės – pirmine hipoteka investuotojams įkeičiamas nekilnojamasis turtas.

„Norintys investuoti per sutelktinio finansavimo platformas tai gali padaryti vos per kelias minutes internetu ir tikėtis vidutiniškai apie 9-12% metinių palūkanų. Taip pat investuotojams visuomet įkeičiamas nekilnojamasis turtas didesnis nei pati paskola verslui, tad jeigu nekilnojamojo turto vystytojas ar verslas negalėtų grąžinti investicijų, tuomet investuotojams įkeistas turtas yra parduodamas ir taip grąžinami pinigai”, – dėsto NT ekspertė.

Ką reikia žinoti?

Svarstantiems apie investavimą per sutelktinio finansavimo platformas svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus: ar platforma yra licencijuota Lietuvos banko, koks yra paskolos ir turto vertės santykis (LTV), ar įkeičiamas turtas pirmine ar antrine hipoteka bei rizikos reitingą.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių yra LTV (loan-to-value) ar kitaip sakant paskolos ir turto vertės santykis. Kuo šis procentas mažesnis, tuo investicija yra saugesnė. Tad jeigu skolinama 70 tūkst. eurų, tai įkeičiamo turto vertė minimaliai turi būti 100 tūkst., kad būtų pasiektas 70% LTV. Tad jeigu įkeisto turto vertė dar didesnė nei paskola, LTV mažėja. „Profitus“ platformoje taikomas maksimalus 70% LTV “, – dėsto ekspertė.

Pasak V. Vanagės svarbu atkreipti dėmesį ir į tai ar įkeičiamas turtas yra pirmine hipoteka ar antrine, nes pirminė hipoteka garantuoja, kad investuotojai bus pirmi eilėje atgauti investicijas iš įkeisto turto. Tuo tarpu antrinės hipotekos atveju didėja tikimybė, kad neužteks įkeisto NT, nes pirmi eilėje bus kiti.

Investavimo būdas naujas, tačiau jau pasiteisinęs

„Profitus“ įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad nors nuo veiklos pradžios nepraėjo metai, tačiau jau džiaugiasi sutelkę daugiau nei 4 mln. eurų bei investuotojams vidutiniškai uždirbę daugiau 10% vid. metinių palūkanų.

„Praėjo daugiau nei 10 mėnesiai per kuriuos sėkmingai finansavome 20 nekilnojamojo turto projektų, iš kurių jau 3 sėkmingai grąžinti ir uždirbo investuotojams net daugiau nei buvo planuota“, – pasakoja V. Vanagė.

Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,64% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms. Apskritai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje ir  Estijoje  alternatyvus skolinimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Per 2018 m. alternatyvaus skolinimo platformos paskolino 1,6 mlrd. eurų. Tai sudaro  daugiau nei 9% bendros per tą laikotarpį išduotų paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu vertės Baltijos šalių regione.

Pranešimą paskelbė: Vytautas Urbonas, UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“

Būsto paieška studentui: kodėl verta pirkti nuosavą?

Būsto paieška studentui: kodėl verta pirkti nuosavą?

Paskutinis vasaros mėnuo – laikas, kuomet į didžiuosius Lietuvos miestus, daugiausia sostinę, po vasaros atostogų sugrįžta studentai. Dažnas jų padedant tėvams ieško būsto, kuriam kelia tokius esminius kriterijus: vienam ar dviem jaunuoliams tinkamas buto dydis ir suplanavimas, protingo dydžio jo išlaikymo išlaidos, galimybė iš namų patogiai pasiekti universitetą ar kolegiją. Jaunuolių poreikius nagrinėjantys nekilnojamojo turto […]

  Straipsniai »
„Hansgrohe EcoSmart“ technologija. Efektyviai taupo vandenį ir energiją tiek namų ūkiuose, tiek viešbučiuose

„Hansgrohe EcoSmart“ technologija. Efektyviai taupo vandenį ir energiją tiek namų ūkiuose, tiek viešbučiuose

Artėjant šildymo sezonui, imame sukti galvą, kaip sutaupyti pinigų, neprarandant komfortiškų gyvenimo sąlygų. Pirmasis žingsnis – pradėti nuo savo įpročių ir namuose naudojamų technologijų. Vienos šių technologijų – vandens maišytuvai ir dušas, tai yra priemonės, kurias naudojame kiekvieną dieną ir kurios suteikia daug galimybių sutaupyti.  Tikriausiai esate susidūrę su situacija, kuomet nusipirkę (deja, dažniausiai kuo […]

  Straipsniai »
Pradėjo veikti visiškai atnaujinta Kauno „Akropolio“ laisvalaikio ir restoranų erdvė

Pradėjo veikti visiškai atnaujinta Kauno „Akropolio“ laisvalaikio ir restoranų erdvė

Nuotraukų galerija: https://we.tl/t-eaLxhxWB28 Likus dviem savaitėms iki didžiojo atidarymo renginio Kauno „Akropolyje“ veiklą pradėjo visiškai atnaujinta laisvalaikio ir restoranų erdvė trečiajame prekybos centro aukšte. Naujoje erdvėje iš viso įsikūrė 26 nuomininkai. Vienas pagrindinių atnaujintos erdvės akcentų – raudonų plytų fasadų apsupta miesto aikštė su kavinėmis ir jų terasomis. Natūralia dienos šviesa apšviesta 1,2 tūkst. kv. […]

  Straipsniai »

Gyventojų apklausa: koks kriterijus renkantis būstą – esminis?

Pagrindinis kriterijus renkantis naujos statybos butą ir toliau išlieka vieta mieste, rodo atlikta naujakurių apklausa. Tarp kitų svarbių aspektų minimi uždari, saugūs kiemai, lanksčios įsigijimo sąlygos, geras buto planas. Absoliuti dauguma gyventojų, įsigijusių naujus butus kvartaluose sostinės centre ir Naujamiestyje, svarbiausiu privalumu, kuris lėmė apsisprendimą pirkti būstą, įvardija gerą lokaciją bei infrastruktūrą aplink projektą. Tai […]

  Straipsniai »