Pastaruosius trejus metus prestižinės klasės būstų kaina Vilniuje augo beveik dukart, tačiau pirkėjų tai negąsdina. Trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje parduoti 78 prestižiniais klasifikuojami būstai, o tai – didžiausias kiekis per beveik trejus metus.
Visa nekilnojamo turto rinka Vilniuje, vertinant pagal lokaciją ir investicijas į projekto išpildymą, vystytojų yra skirstoma į tris klases: ekonominę – miegamuosius Vilniaus rajonus, vidutinę – strategiškai geresnes vietas arčiau centro bei prestižinę – centrinę sostinės dalį, Senamiestį.
Ekonominės klasės būstai randami tokiuose rajonuose, kaip Pilaitė, Lazdynėliai ar Pašilaičiai, vidutinės klasės būstai – Baltupiuose, Žirmūnuose, Šnipiškėse, Antakalnyje, Markučiuose, Naujamiestyje ir dalyje Senamiesčio, tuo metu prestižinės klasės būstai yra tik keturiose sostinės vietose: Užupyje, Naujamiesčio dalyje šalia Senamiesčio, Žvėryne ir Senamiestyje.
Būstų kaina Vilniuje per pastaruosius trejus metus kilo visose klasėse. Šiuo metu vidutinė kaina ekonominėje klasėje siekia apie 2760 eur už kv. m., vidutinės klasės būstai svyruoja plačiame intervale tarp 3180 ir 4240 eur už kv. m., o prestižinėje klasėje – 6300 eur už kv. m.
„Per paskutinius porą metų prestižiniame segmente fiksavome didžiausią kainų šuolį. Palyginimui, 2021 metų pradžioje vidutinė kaina už kvadratinį metrą buvo 3190 eur, o dabar siekia 6300 eurų. Šiame segmente kaina svyruoja nuo 5500 iki 7300 eurų už kv. m., bet gali siekti net ir iki 14 tūkst. už kv. m. Situacija susiklostė išskirtinė, nes miesto centrinėse vietose smarkiai prailgėjo projektų derinimo laikas, griežčiau vertinama kultūros paveldo aspektu, dažnai užtrunka sprendinių derinimas su kaimynais“, – atskleidžia „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra.
Nepaisant išaugusios kainos, NT pardavimų statistika rodo, jog pirkėjų tai negąsdina, nes yra susikaupęs labai didelis prabangaus būsto poreikis, kol rinkoje buvo pasiūlos deficitas. Trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje parduoti 78 prestižinės klasės būstai. Tai didžiausias kiekis per beveik trejų metų laikotarpį, nuo 2021 metų paskutinio ketvirčio, kai buvo parduoti 91 butas.
Didelę įtaką sparčiai augantiems pardavimams turi ir atsigavusi pasiūla. NT vystytojai supranta esamą poreikį, todėl antrąjį šių metų ketvirtį pasiūlė net 203 naujos statybos prestižinės klasės būstus. Paskutinį kartą tokia aukšta pasiūla fiksuota prieš trejus metus, kai 2021 metų pradžioje pirkėjai galėjo rinktis iš 220 naujų butų.
„Prestižinėje klasėje auga ne tik naujos statybos butų, bet ir bendroji pasiūla. Šių metų antrąjį ketvirtį rinkoje buvo siūlomi net 432 butai, kai tuo pat metu prieš metus turėjome vos 175. Tai 2,5 karto augimas ir didžiausia pasiūla nuo 2021-ųjų pradžios“, – pabrėžia T. Žiaugra.
Šiuo metu du prestižinės klasės projektus – „Užupio personos” ir „Senamiesčio sodai” – vystančios įmonės „EIKA Development” atstovas atskleidžia sulaukiantys itin didelio susidomėjimo iš investuotojų, kurie įžvelgia didelį būstų potencialią ir aukštą ilgalaikę grąžą.
„Neretai būsimą projekto sėkmę parodo ankstyvas investuotojų dėmesys. Būtent jie dažniausiai tampa pirmaisiais mūsų klientais, nes nori pirmieji išsirinkti geriausius butus, ypač, jei projektas yra centrinėje lokacijoje. Tokią situaciją turime ir projekte „Senamiesčio sodai”, kur kol kas pirkėjų tarpe dominuoja vertę matantys investuotojai”, – paaiškina T. Žiaugra.
„Akivaizdu, kad poreikis prestižiniame segmente tikrai nemažas, todėl džiaugiamės galėdami pasiūlyti vis daugiau pasirinkimo tiek investuotojams, tiek privatiems pirkėjams, kurie dominuoja mūsų Užupio projekte. Matant kainų augimo tendencijas, nesunku prognozuoti, kad šie būstai ateityje taps puikia investicija ir vieniems, ir kitiems”, – priduria NT ekspertas.
Pranešimą paskelbė: Irmantas Matilionis, EIKA
Lapkričio 13 d. Aplinkos ministerija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kviečia į XVIII Lietuvos urbanistinį forumą „15 minučių miestas: sprendimai tvariam augimui?“. Renginys vyks Vilniuje, „Dūmų fabriko“ erdvėje (Dūmų g. 5), kur diskutuosime apie tai, kaip turi keistis miestai, kad jie ne tik taptų patogūs miestiečiams, bet ir prisidėtų […]
Šiandieniniai miestai susiduria su daugybe iššūkių: apleistos pramoninės teritorijos, kintantys socialiniai poreikiai ir augantis gyventojų skaičius reikalauja naujų sprendimų. Miestų rajonų konversija – tai procesas, leidžiantis atgaivinti senus industrinius kompleksus ir pritaikyti juos šiuolaikiniams gyvenimo standartams. Ekspertai pasakoja, kaip gimsta konversijos projektiniai sprendimai, kokie technologiniai įrankiai, pavyzdžiui, pastatų informacinis modeliavimas (BIM), prisideda prie šių procesų, […]
2024 m. lapkričio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Lietuvoje galėtų susiburti statybos inžinierių profesinė savivalda – jos įteisinimą numatantis Statybos inžinierių konfederacijos įstatymas ketvirtadienį teikiamas Seimui. Tai būtų trečioji profesinė grupė, kuriai liberalų pastangomis šią kadenciją užtikrinama teisė tvarkytis savarankiškai. Anksčiau Seimas įteisino odontologų […]
Išankstiniais kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis*, spalio mėn. naujų būstų sandorių skaičius Vilniuje ir Kaune augo: sostinėje praėjusį mėnesį fiksuotas absoliučiai geriausias pastarųjų trejų metų rezultatas, Kaune – antras geriausias šiemet, o Klaipėdoje aktyvumas vis dar mažesnis. Spalį Vilniuje sutarta dėl 386 naujų butų ir kotedžų pardavimo – beveik perpus gausiau […]
Sinoptikams ateinančiomis dienomis visoje Lietuvoje prognozuojant didelį vėją, daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity“ regiono vadovas Deividas Karalius primena apie paprastus veiksmus, kurie padės apsaugoti namus bei kitą turtą nuo galimos žalos. Šie veiksmai ypač aktualūs jeigu ilgajam savaitgaliui ketinate išvažiuoti ir palikti namus be priežiūros. Uždarykite tiek buto, tiek ir laiptinių langus bei duris […]
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauji reikalavimai, pagal kuriuos bent 50 proc. naujai statomų visuomeninių pastatų konstrukcijų ir medžiagų turės būti sudaryti iš medienos ir kitų atsinaujinančios organinės kilmės statybinių medžiagų. Šių pokyčių tikslas – skatinti aplinkai draugišką statybą ir prisidėti prie anglies dvideginio emisijų mažinimo. „Statybose diegiame pokyčius, kurie ilgainiui taps Lietuvos […]