Ne visi studijuoti atvykstantys studentai apsigyvena mokymo įstaigų bendrabučiuose – dalis jų nusprendžia nuomotis privatų būstą, dažnai keldami galvos skausmą savininkams dėl savo tvarkingumo ir atsakomybės jausmo.
Pasak draudikų, nors būsto nuomos sutartys pasirašomos vis dažniau, tačiau atsakomybė už galimą žalą nuomojamame būste esančiam ar kaimynų turtui vis dar tebėra pilkoji zona.
Mano namai – mano tvirtovė?
Draudimo bendrovės BTA ekspertų teigimu, nuomos sutartyje svarbu tinkamai apibrėžti atsakomybę už galimą žalą turtui, nes vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčio depozito anaiptol nepakaktų atsiradusiems nuostoliams kompensuoti.
„Mokymo įstaigos į bendrabučio nuomos sutartis įtraukia tokius konkrečius punktus, kaip draudimą rūkyti, suteikti nakvynę svetimiems asmenis, naudotis nesaugiais elektriniais įrenginiais ir pan. Tai tarsi trumpa atmintinė jaunam žmogui, koks elgesys nebus toleruojamas. Be to, bendrabučiuose tvarką dažnai prižiūri budintys asmenys ar teritoriją periodiškai patikrinanti apsaugos tarnyba. Tuo tarpu nuomojantis būstą įprastai sudaroma standartinė sutartis, kurioje nurodomi bendresni turto ir kaimynų ramybės tausojimo principai, o ir kontrolė čia retesnė. Vis dėlto gyvenime gali nutikti visko, todėl apie nemalonias situacijas reikėtų pagalvoti iš anksto“, – sako BTA turto draudimo specialistė Dovilė Juršienė.
Nusistovėjusi praktika, kad nekilnojamąjį turtą dažniausiai draudžia jo savininkas, nes būtent nuomotojas yra atsakingas už laikančiąsias konstrukcijas, sienas, lubas ar stogą, inžinerines sistemas. Būsto savininkui vertėtų pasirūpinti ir brangesnio namų turto draudimu. Savo ruožtu studentai neretai draudžia atsivežtą buitinę techniką ar kitus vertingesnius asmeninius daiktus.
„Būsto nuomos sutartyje pravartu detaliai išvardyti, kokie įrenginiai, baldai ar daiktai paliekami naudotis nuomininkui, nurodyti jų būklę. Jau klasika tapo istorijos, kuomet iš nuomojamo būsto daiktai yra pavagiami, pradanginami ar tiesiog suniokojami. Kartais nepasibodima su savimi išsinešti net indų, stalo įrankių“, – teigia D. Juršienė.
Baimės faktorius: kaimynai
Būsto nuoma jo savininkui neatsiejama nuo rizikų, be to, baiminamasi ir potencialios žalos kaimynų turtui.
„Bene dažniausiai pasitaiko ir daug žalos padaro vandentiekio avarijos, nes vanduo sklinda žaibo greičiu, sugadina grindis, sienas, baldus ir kitus daiktus, gali užlieti kaimynų butus. Nutinka ir tokių situacijų, kai nuomininkai tiesiog užmiršta užsukti kraną. Kita jautri vieta – neatsargus rūkymas kambaryje, virtuvėje ar balkone, kai atsiradusią laisvę nuo tėvų užmirštama išnaudoti protingai. Tokiu atveju gali padėti tik civilinės atsakomybės draudimas“, – sako D. Juršienė.
BTA iniciatyva pernai atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad šalies gyventojai ypač jautriai reaguoja į faktą, jog galėtų padaryti žalos kaimynams.
„Net 59 proc. žmonių turto draudimo pasiūlymą renkasi pagal civilinės atsakomybės draudimo sąlygas – tai rodo, kad psichologinis faktorius ir baimė susigadinti tarpusavio santykius yra stiprūs. Nenorima veltis į nesibaigiančius ginčus, pykčius, priekaištus. Iš kitos pusės, tyrimai atskleidžia, kad šalies gyventojai neturi pakankamos finansinės pagalvės, kad galėtų apsisaugoti nuo netikėtų išlaidų ar nuostolių – avarijos ar gedimo atveju patys gal ir susispaustų, tačiau kaimynai kaži ar bus linkę laukti geresnių laikų“, – atkreipia dėmesį D. Juršienė.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2017 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko per 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta beveik 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 38 mln. eurų žalų.
Pranešimą paskelbė: Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima“
Greta senamiesčio, tarp istorinių Užupio ir Paupio priemiesčių, esanti teritorija turi naują urbanistinę jungtį – pėsčiųjų tiltą per Vilnią. Du kokybiškai besikeičiančius rajonus prie sklypo Polocko g. 17 sujungęs tiltas turėtų pakoreguoti vietos gyventojų maršrutus: užupiečiai per jį galės eiti į Tymo turgų, paupiečiai galbūt norės pakilti iki Bernardinų kapinių, vaikams nereikės sukti ilgų apylankų […]
Prieš penkerius metus Vilniaus miesto savivaldybės užsibrėžta ambicinga gyvenamosios aplinkos gerinimo programa – sutvarkyti dešimtmečiais apleistus šaligatvius, daugiabučių namų kiemus ir gatves, nutiesti naujus dviračių takus, sutvarkyti viešąsias erdves miegamuosiuose rajonuose – sėkmingai bus tęsiama ir 2020-aisiais. Kol kruopščiai planuojami būsimi visų metų darbai mieste, suskaičiuota, ką pavyko nuveikti per praėjusius: sutvarkyta daugiau kaip 200 […]
Šią savaitę sostinėje įpusėjo verslo parko „Business Garden Vilnius“ pirmasis darbų etapas – per kelis mėnesius buvo surinkta konstruktyvinė pirmojo pastato dalis. Pirmąjį statybų etapą planuojama įgyvendinti iki 2021 metų. Pasak Kęstučio Vedeckio, projektą vystančios „Vastint Lithuania“ generalinio direktoriaus, tokia greita pastato statyba vyksta dėl to, kad buvo pasirinktas inovatyvus, vis labiau Lietuvoje populiarėjantis, statybų […]
2020-ieji startavo gera žinia gyventojams, norintiems būti energetiškai nepriklausomiems ir kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo. Iki pat sausio pabaigos dal galima pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą, skirtą saulės elektrinėms individualiuose namuose įsirengti ir nutolusioms saulės elektrinėms įsigyti. Tiesa, ekspertai pastebi, kad tam tikros neapdairios klaidos neretai pakiša koją gauti paramą ir dėl to saulės […]
