Dūmų detektorius namuose įsirengė du trečdaliai Lietuvos gyventojų

Dūmų detektorius namuose įsirengė du trečdaliai Lietuvos gyventojų

Naujausiais duomenimis, dūmų detektorius namuose yra įsirengę 59 proc. Lietuvos gyventojų. Tyrimas parodė, kad 37 proc. dūmų detektorius turinčių mūsų šalies žmonių juos yra įsirengę, nes supranta šių prietaisų prevencinę svarbą, o 22 proc. juos turi dėl to, kad jie privalomi. Dūmų detektorių neturintys Lietuvos gyventojai dažniausiai žino apie būtinybę juos įsirengti. Nuo šių įrenginių paskelbimo privalomais visose gyvenamosiose patalpose praėjo pustrečių metų.

Tyrimo duomenimis, 36-45 metų Lietuvos žmonės dažniausiai dūmų detektorius įsirengia, nes jie yra būtini, o šių įrenginių svarba labiausiai rūpi vyresniems nei 56 metų amžiaus mūsų šalies gyventojams. Vyrai dažniau nei moterys dūmų detektorius namuose turi, nes jie yra privalomi, tuo tarpu moterims labiau rūpi detektorių užtikrinamas saugumas. 

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu šį lapkritį „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. 

„Skaičiai rodo, kad pakankamai didelė visuomenės dalis per dvejus su puse metų namuose įsirengė dūmų detektorius. Jau trečius metus matome tendenciją, kai dėl garso signalo, kurį skleidžia šie įrenginiai, į ugnį gyvenamosiose patalpose jų gyventojai sureaguoja operatyviau, o kartais – vos jai įsiplieskus. Fiksuojame atvejus, kai žmonės gaisro židinį lengvai suvaldo patys, nes skubiai sureaguoja į dūmų detektoriaus signalą. Greitas reagavimas pirmiausia apsaugo žmonių sveikatą bei gyvybes, o taip pat jų namus ir juose esantį turtą“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, tokių atvejų, kai dūmų detektorius namuose suveikė, o namas sudegė iki pamatų, pastaraisiais metais nebepasitaiko. „Vienaip ar kitaip detektorius sumažina žmonių nuostolius, nes garsas priverčia sureaguoti namų gyventojus, jų kaimynus ar kitus aplinkinius žmones”, – tvirtina draudikė.

Jos teigimu, dažniausiai gaisrai namuose kyla dėl šildymo sistemų – šildytuvų ir perkrautų elektros tinklų. „Šį rudenį pastebėjome, kad dažniau gaisrai kildavo dėl be priežiūros paliktų grybų bei uogų džiovyklių, užsidegusių elektros paskirstymo dėžučių, ugnis įsiplieksdavo ir sprogus kraunamų išmaniųjų įrenginių akumuliatoriams“, – sako V. Katilienė.

Tyrimo duomenimis, dūmų detektoriaus neturintys, nors žinantys, kad jis privalomas, dažniau prisipažino jauniausio amžiaus didmiesčių gyventojai. „Ketvirtadalis Lietuvos žmonių žino, kad detektorius yra būtinas, tačiau jo neturi. Tai yra didelė grupė visuomenės, kurios nuomonę būtų nesunku pakeisti“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Apklausa rodo, kad vos 5 proc. Lietuvos žmonių laikosi nuomonės, kad dūmų detektoriai nėra naudingi. Jo nauda dažniausiai abejoja jaunimas – asmenys iki 25 metų. „Tokią nuomonę greičiausiai formuoja tai, kad didžioji šių žmonių dalis neturi nuosavo būsto, todėl jų saugumas jiems nėra itin svarbus“, – tvirtina V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė paragino visus, kurie dar nėra namuose įsirengę dūmų detektoriaus, nebedelsti ilgiau ir pritvirtinti šį prietaisą ant lubų. Ji atkreipė dėmesį, kad gaisro atveju, nuostoliai yra atlyginami net jei dūmų detektorius nuo ugnies nukentėjusiame būste nebuvo sumontuotas.

„Jei namuose kilo gaisras, o juose dūmų detektoriaus nebuvo, šis faktas atlyginamos žalos dydžiui jokios įtakos neturi. Tačiau laiku sureagavus į gaisro pavojų, žmonės spėja greičiau išsikviesti pagalbą, išlieka sveiki ir sumažina žalą namų turtui“, – sako V. Katilienė.

Pasak V. Katilienės, reikėtų reguliariai pasirūpinti įrenginių priežiūra. „Ji nėra dažna ar sudėtinga, todėl žmonėms tereikia prisiminti kelis svarbius dalykus. Nuo dūmų detektorių reikėtų periodiškai nuvalyti dulkes, kad jos nesulėtintų įrenginio veikimo aptinkant dūmus. Tai atlikti rekomenduojama kas pusmetį. Kad dūmų detektoriaus veikimas nesutriktų, kasmet reikėtų pakeisti jo maitinimo elementą. Jeigu prietaiso instrukcijoje yra nurodoma kitaip, vadovaukitės jos rekomendacijomis“, – kalba draudikė.

„Gjensidige“ duomenimis, pernai išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekė 7,5 tūkst. eurų. Ugnies padarytos žalos visada yra didžiausios.

Metinę turto draudimo sutartį iki kitų metų sausio vidurio sudarę nauji bendrovės klientai dūmų detektorių gauna dovanų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1009 respondentai, lapkričio pradžioje atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

Rekomenduojame

„YIT Lietuva“ atliks kelio šalia Grigiškių remontą – naudą pajus ir vairuotojai, ir gyventojai

„YIT Lietuva“ atliks kelio šalia Grigiškių remontą – naudą pajus ir vairuotojai, ir gyventojai

Darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl rajoninio kelio Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai 6,1 km ilgio ruožo kapitalinio remonto. Šalia Vilniaus esantis ruožas bus išasfaltuotas, o tai reikšmingai pagerins eismo sąlygas kelyje ir padės spręsti aplinkiniams gyventojams aktualias dulkių taršos ir triukšmo problemas. Kelio remonto darbus planuojama užbaigti iki […]

Viena esminių elektros instaliacijos klaidų: daro dauguma, bet apie pasekmes nesusimąsto

Viena esminių elektros instaliacijos klaidų: daro dauguma, bet apie pasekmes nesusimąsto

Patikimai veikiantys buitiniai ir kiti elektros prietaisai namuose – komfortas, kuris prasideda sulig tvarkinga būsto elektros instaliacija. Tačiau neretai apie tai nepagalvojama ir į elektros darbus žiūrima aplaidžiai, ypač kuriantis naujame būste arba atliekant kapitalinį remontą. Tad kokių esminių klaidų derėtų vengti, kokių taisyklių reikėtų paisyti ir kokiomis prevencinėmis priemonės rekomenduojama pasirūpinti, kad viskas namuose […]

Vilniaus m. savivaldybės darbuotojams suteiktos išsamios NŽT specialistų konsultacijos

Vilniaus m. savivaldybės darbuotojams suteiktos išsamios NŽT specialistų konsultacijos

Pastaruoju metu padaugėjo asmenų skundų dėl Vilniaus miesto savivaldybės nevykdomų ar vėluojamų atlikti užduočių Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimas teisės aktų nustatytu laiku ir be vėlavimų yra svarbus daugeliui Vilniaus gyventojų ir verslo atstovų, todėl šiai problemai spręsti […]

Kaip keistųsi situacija, jeigu liftai atitiktų vartotojų poreikius

Kaip keistųsi situacija, jeigu liftai atitiktų vartotojų poreikius

iftai yra sritis, kurioje susipina verslo ir vartotojų interesai bei techninis ir teisinis reglamentavimas. Ir visa tinkamai veiks tik tuomet, kai dėmesio centre pirmiausia bus žmogaus siekis judėti saugiai, lengviau ir paprasčiau. Liftas žmogaus judėjimą turi daryti paprastesnį. Tą suprato lifto prototipą sukūrę dar senovės Romos, Egipto gyventojai. Antroje 20 a. pusėje imta kalbėti apie […]