Draudikai įspėja: Joninių ir kepsninių ugnis supleškina pavėsines bei tiltelius, padega namus

Dauguma Lietuvos gyventojų vasaros savaitgalius leidžia ne namuose, o soduose, pajūryje, sodybose ar prie ežerų. Greitai liepsnos ir Joninių laužai, daugelis lauko sąlygomis ant ugnies gamins maistą. Kad ilsėtis galėtume ramia širdimi, būtina turėti galvoje dėl sausros mūsų šalyje itin išaugusią gaisrų riziką. Draudikai atkreipia dėmesį, jog draudžiamųjų įvykių skaičius šventiniais vasaros savaitgaliais, lyginant su kitais laisvadieniais, išauga daugiau nei 50 procentų.

Dega ir tilteliai, ir telefonai

Šventiniai savaitgaliai yra tos dienos, kurios, deja, suteikia žmonėms ne vien džiaugsmą. Gaisrų nuostoliai, vagystės – didžiausia šių draudžiamųjų įvykių dalis fiksuojama šeštadieniais ir sekmadieniais, o ypač – jei jie šventiniai.

„Pastebime, kad ilsėdamiesi šią vasarą žmonės dažniau nei pernai nukenčia nuo ugnies. Lietuvą užklupusi sausra ir didelė gaisrų rizika išaugino ir nelaimių, kurias ilsintis sukelia ugnis, skaičių. Gamindami maistą lauže ar lauko kepsninėje žmonės padega savo asmeninius daiktus, suoliukus, pavėsines ir net ežero tiltelius. Taip pat dažnai fiksuojami poilsio inventoriaus sugadinimai: nukenčia gultai, skėčiai ir kiti lauko baldai. Pasitaikė ir atvejų, kai nuo laužo ugnies nukentėjo poilsiautojų dviračiai, apdegė gyvenamieji namai“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Kadangi žmonės ir gamtoje nesiskiria su išmaniaisiais telefonais, planšetėmis bei nešiojamaisiais kompiuteriais, jie, pasak G.Norkaus, šią vasarą taip pat nukenčia ugnyje. „Įkrenta į ugnį, patenka į žarijas, ant jų užkrenta įkaitusios anglys. Skaudžiausios nelaimės pasitaiko tuomet, kai gesindami lauko krosnyje ar kepsninėje įsisiautėjusią liepsną apdega žmonės arba prie laužo nukenčia vaikai“, – kalbėjo draudikas.

Sausra didina nelaimių skaičių

Jis atkreipė dėmesį, kad ilsintis prie ugnies itin budriai reikia saugoti mažuosius iškylautojus. „Vaikai mėgsta stebėti ugnį, todėl dažnai prie jos stengiasi prasmukti ir be artimųjų priežiūros, netikėtai sugriebti karštą ar įkaitusį daiktą. Pastebime populiarėjančią vaikų pramogą – zefyrų kepimą virš ugnies. Jos metu vaikai taip pat gali patirti nudegimus. Jei tėvai užkuria ugnį gamtoje, jie privalo atidžiai ją stebėti, kad vaikai nenukentėtų“, – patarė G. Norkus.

Dėl sausros, G.Norkaus teigimu, kyla ir tokios nelaimės, kai karštos anglys, pabirusios ant žemės, įplieskia aukštą bei pavojingą liepsną. „Reikėtų  itin atidžiai stebėti anglis, nes dabar žolė yra tokia sausa, kad ugnis gali įsiliepsnoti akimirksniu. Dar atidžiau rekomenduojame elgtis su ugnimi bei karštomis anglimis, kai, iškepus maistą, ji paliekama be priežiūros. Tokiomis aplinkybėmis yra užsidegęs mūsų klientų gyvenamojo namo fasadas, atlyginome nuostolių už daugiau negu 100 tūkst. eurų“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nereikėtų kepsninių kūrenti prie gyvenamųjų namų ar kitokios paskirties pastatų. „Saugus atstumas – 6 metrai, ypač šią vasarą jo reikėtų griežtai laikytis“, – rekomendavo draudikas.

G. Norkaus teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmonės dar karštas anglis sumeta į plastikinį šiukšlių konteinerį. „Jie juk irgi dažniausiai stovi netoli gyvenamųjų namų ar kitokių pastatų. Ypač dabar, kai tam tikroje Lietuvos dalyje šiukšlės išvežamos rečiau, šis pavojus dar labiau išauga. Nuo smilkstančių anglių lengvai užsidega konteineriai, kurie gali padegti ir pastatų fasadus“, – pasakojo turto žalų ekspertas.

Šventiniai savaitgaliai – piko laikas 

Savaitgalių riziką gaisrų ir kitų nelaimių suvestinėse įžvelgia ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis. „Kaip rodo mūsų statistika, savaitgaliais gaisruose žūsta daugiau žmonių. Remiantis kelerių pastarųjų metų gaisrų analize, daugiausia tai nutinka šeštadieniais ir sekmadieniais. Šias dienas metai iš metų papildo dar ir šventinės bei įvairių pašalpų gavimo dienos – aktyvumą tuomet jaučia ir Bendrasis pagalbos centras, ir Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba“, – aiškino K. Skrickis.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai atkreipė dėmesį ir į savaitgaliais išaugusius gaisrų skaičius sodo nameliuose ar nuolat negyvenamose užmiesčio sodybose. Jei užkuriama seniai nevalyta krosnis ar šalia namų uždegamas laužas, gyvenamųjų patalpų gaisro tikimybė stipriai išauga.

Pasak K. Skrickio, savaitgaliais sumažėjus žmonių budrumui jiems nelabai gali padėti priminimai apie saugų elgesį. „Pagrindinis patarimas būtų įsirengti gyvenamosiose patalpose dūmų detektorius, o kilus gaisrui lauke ar nutikus kitokiai nelaimei kuo skubiau skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Tai aktualu prisiminti visomis savaitės dienomis, tačiau šventiniais savaitgaliais tai – dar aktualiau“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.

Jis dalijasi patarimais, kaip šventinį savaitgalį reikėtų teisingai kūrenti laužus ir kaip saugiai palikti laužavietes:

5 svarbiausios laužų kūrenimo taisyklės

1.Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.

2. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama.

3. Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Nuo medžių kamienų laužavietę turi skirti ne mažiau kaip 5 metrai.

4. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik ženklu pažymėtose poilsiaviečių laužavietėse. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų sutikimą.

5.Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti. Baigus kūrenti laužą, jį reikia kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu ir palaukti, kol jis visiškai nustos rusenęs.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service