Didžiausius infrastruktūros projektus įgyvendinanti „Fegda grupė“ pajamas išaugino dvigubai, pelną – septynis kartus

Didžiausius infrastruktūros projektus įgyvendinanti „Fegda grupė“ pajamas išaugino dvigubai, pelną – septynis kartus

Viena didžiausių susisiekimo infrastruktūros įmonių Lietuvoje „Fegda grupė“ konsoliduotas įmonių grupės pajamas 2023 metais padidino daugiau nei du kartus – nuo 99 mln. EUR iki 218 mln. EUR, tuo tarpu grupės grynasis pelnas padidėjo nuo 3,5 mln. EUR 2022 m. iki 23 mln. EUR pernai. Sėkmingus rezultatus lėmė įmonių grupės valdymo modelio pertvarkymas, efektyvumo padidinimas, išaugusios įgyvendinamų projektų apimtys ir nauji įsigijimai.

UAB „Fegda grupė“ vadovas Gediminas Gribulis sako, kad 2023-ieji visai įmonių grupei tapo prisitaikymo prie sudėtingos geopolitinės aplinkos ir valdymo procesų pertvarkymo metais. 2022 m. įkurta „Fegda grupė“ suvienijo susisiekimo infrastruktūros įmones „Fegda“, „Tilsta“, ir „SRP projektas“, o 2023 m. įmonių grupę papildė įsigyta Alytaus kelių infrastruktūros bendrovė „Alkesta“.   

„2023 metais galutinai užbaigėme „Fegda grupės“ struktūros pertvarką, sustiprinome įmonių valdymą. Tai padėjo mums greičiau įveikti dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą patirtus verslo sukrėtimus, kurių buvo labai daug 2022-aisiais, kai, nepaisant pardavimo pajamų augimo, smarkiai krito mūsų pelnas. Pernai iš esmės pertvarkėme ir sustiprinome vidinius procesus, įmonių sinergiją, padidinome veiklos efektyvumą, savo konkurencingumą rinkoje ir tai padėjo mums pasiekti puikių rezultatų“, – sėkmingus „Fegda grupės“ 2023 m. rezultatus komentavo generalinis direktorius G. Gribulis.

Kaip vieną svarbiausių dedamųjų konsoliduotų įmonių grupės rezultatų augimui G. Gribulis įvardija gerokai išaugusias įgyvendinamų projektų apimtis.

Pernai „Fegda grupės“ įmonės įgyvendino „Via Baltica“ rekonstrukcijos, „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės vystymo projektus, užbaigė kelerius metus trukusias Nemuno bunų statybas, tęsė darbus rekonstruojant Klaipėdos jūrų uosto krantines, taip pat didino apimtis įgyvendinant infrastruktūros projektus privačiame sektoriuje (vėjo jėgainių parkų, energetikos ir kt.)

„Mūsų įgyvendinamų projektų apimtys išaugo keletą kartų, todėl kūrėme ir naujas darbo vietas – darbuotojų skaičius įmonių grupėje padidėjo nuo 800 iki 1300. Didelį postūmį tam suteikė ir Lietuvos valstybės strategija – perkančiųjų organizacijų „Via Lietuva“, „LTG Infra“ (Lietuvos geležinkeliai), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Vidaus vandens kelių direkcijos, Krašto apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų pernai pradėti įgyvendinti strateginiai susisiekimo infrastruktūros projektai“, – teigia „Fegda grupės“ vadovas G. Gribulis.

Vadovas pažymi, kad investicijos į susisiekimo infrastruktūros kūrimą ir atnaujinimą kuria didelę pridėtinę vertę Lietuvos valstybei – tai yra investicijos, kurios galiausiai sugrįžta per naujas darbo vietas, ekonomikos augimą, mokesčių surinkimą bei greitą ir efektyvią krašto gynybą.

„Mes labai vertiname galimybę prie to prisidėti. Po ilgo laiko Lietuvoje pagaliau tikrai jaučiame akivaizdų Lietuvos valstybės norą paspartinti infrastruktūros projektų įgyvendinimą kuriant ilgalaikę, stabilią ir efektyvią infrastruktūros plėtros bei gynybos strategiją, panaudojant tam visų Lietuvos įmonių, turinčių reikiamą patirtį šioje srityje, pajėgumus. Tai verčia pasitempti ne tik mus, bet ir mūsų konkurentus, nes Lietuvoje per daugiau nei 30 metų dar niekada nebuvo tiek daug vienu metu įgyvendinamų didelių infrastruktūros projektų, kaip yra numatyta artimiausiu laikotarpiu“, – teigia G. Gribulis.

2023 m. gegužę „Fegda grupė“ įsigijo restruktūrizuojamos Alytaus bendrovės „Alkesta“ kontrolinį akcijų paketą. Didžiausia susisiekimo infrastruktūros įmonė Pietų Lietuvoje „Alkesta“ sėkmingai integravosi į įmonių grupės sudėtį – įmonė pernai beveik du kartus padidino pardavimo pajamas, iškopė iš nuostolių ir 2023 metus baigė jau dirbdama pelningai.

„Fegda grupei“ taip pat priklauso penkios asfaltbetonio gamyklos Lietuvoje, tarp jų – ir pernai pastatyta nauja asfalto gamykla Vilniuje, galinti pagaminti 260 tonų asfalto per valandą.

Į gamybinių pajėgumų stiprinimą, naujų technologijų diegimą ir transporto parko atnaujinimą įmonių grupė šiemet planuoja investuoti daugiau nei 8 mln. EUR. Pasak „Fegda grupės“ vadovo, tai yra būtina siekiant išlikti konkurencingiems, norint kokybiškai ir laiku įgyvendinti didelės apimties projektus. „Vienas didžiausių mūsų prioritetų yra išlikti geriausiu darbdaviu savo sektoriuje – ir toliau sieksime mokėti darbuotojams didžiausius atlyginimus rinkoje“, – pažymi G. Gribulis.

Pranešimą paskelbė: Giedrė Buivydienė, Strateginės komunikacijos agentūra „Proto vėtra“

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sprendimas turintiems nereikalingų statybinių medžiagų  – nauja mainų platforma

Sprendimas turintiems nereikalingų statybinių medžiagų  – nauja mainų platforma

Statybų sektorius – vienas didžiausių aplinkos teršėjų: prie to prisideda ir naujų statybinių medžiagų gamyba, ir didžiulis atliekų kiekis, kuris neretai atsiduria sąvartynuose. Siekiant mažinti šį kiekį ir užtikrinti pakartotinį medžiagų panaudojimą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) bei Lietuvos statybininkų asociacija sukūrė bendradarbiavimo platformą LSEPO. Tai – galimybė statybos ir statybinių atliekų surinkimo įmonėms […]


„Baltic Horizon Fund“ turtą Taline patikėjo „Newsec“: pasiteisinusį bendro darbo modelį taikys ir Estijoje

„Baltic Horizon Fund“ turtą Taline patikėjo „Newsec“: pasiteisinusį bendro darbo modelį taikys ir Estijoje

Nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon Fund“ savo turto Estijoje valdymą patikėjo tarptautinei nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovei „Newsec“. Taline bendrovės taiko Rygoje ir Vilniuje pasiteisinusį modelį: bendra valdymo įmonės ir fondo komanda, atsisakiusi formalių „klientas-tiekėjas“ santykių, dirba glaudžiai bendradarbiaudama. Tai leidžia pasiekti ne tik didelį operatyvumą, bet ir lanksčią reakciją į projektinius ir rinkos pokyčius.  „Rinkos […]


„Darnu Group“ baigė 13 mln. eurų vertės „Vilniaus verslo parko“ statybas Gariūnuose

„Darnu Group“ baigė 13 mln. eurų vertės „Vilniaus verslo parko“ statybas Gariūnuose

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ baigė „Vilniaus verslo parko“ statybas sostinės Gariūnų gatvėje. Į 8200 kv. metrų ploto prekybinių ir sandėliavimo patalpų (angl. stock-office) kompleksą įmonė investavo 13 mln. eurų.  „Didžiuliu privalumu čia jau veikiančios ar galimybe įsikurti besidominčios įmonės laiko itin patogią patalpų lokaciją šalia pagrindinių miesto arterijų bei kokybines patalpų charakteristikas, išskiriančias […]


Svarbus žingsnis tvaresnės aplinkos link: Šiaulių rajone pastatytas pažangus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas

Svarbus žingsnis tvaresnės aplinkos link: Šiaulių rajone pastatytas pažangus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas

Šiaulių rajone 2024 m. rugsėjo 24 d. oficialiai atidarytas modernus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas, kurio tikslas – efektyviai mažinti atliekų kiekį sąvartynuose bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Generalinis objekto rangovas – įmonė „RASEINIŲ STATYBA“, įrangą projektavo ir tiekė „UGIRA“. Tokio pobūdžio maisto atliekų apdorojimo cechas – jau antrasis Lietuvoje. Atidarymo ceremonijoje […]


Šiaurės licėjus Didžiojoje Riešėje įkasė simbolinę kapsulę – mokykla ir darželis su baseinu duris atvers 2025 m. rugsėjį

Šiaurės licėjus Didžiojoje Riešėje įkasė simbolinę kapsulę – mokykla ir darželis su baseinu duris atvers 2025 m. rugsėjį

Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, gruodžio 6 d. iškilmingai įkasta simbolinė kapsulė, žyminti naujos Šiaurės licėjaus statybų etapo pradžią. Ši inovatyvi ir moderni mokykla ir darželis su baseinu mažiesiems mokytis plaukti jau 2025 m. rugsėjį duris atvers vaikams iš aplinkinių rajonų – Bajorų, Jeruzalės, Didžiųjų Gulbinų, Balsių, Tarandės, Bendorėlių ir kitų sparčiai augančių šiaurinės Vilniaus dalies […]


Palanga priklauso gyventojams. Kada pabus kiti miestai?

Palanga priklauso gyventojams. Kada pabus kiti miestai?

Ignas Lesauskas, architektūros studijos „nytt“ architektas Iki 2013 m. mažėjęs gyventojų skaičius Palangoje stabilizavosi, o nuo 2018 m. ėmė sparčiai augti. Staiga suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka, o Palangą iš naujo pamėgo ne tik Lietuvos turistai, bet ir vis daugiau naujakurių iš įvairių šalies regionų bei netgi „skaitmeniniai klajokliai“ iš viso pasaulio. Tai nulėmė aktyvi bendruomenė, kuri […]