Kas antras darbuotojas neišgeria reikiamo kiekio vandens, du iš trijų pirmenybę teikia tonizuojantiems gėrimams, o beveik pusė vos retsykiais valgo sveiką ir subalansuotą maistą. Tokias tendencijas parodė rugsėjį tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikta trijų šalies miestų biurų darbuotojų apklausa.
Tyrimą inicijavusio BLC verslo centro vadovės Lonedos Gražulevičienės teigimu, greitas gyvenimo tempas įpareigoja žmones vienu metu atlikti daug skirtingų užduočių, visur suspėti, o tai formuoja tam tikrus elgesio darbe įpročius, dažnai – netinkamus.
„Matome, kad didelė dalis vandenį keičia kava, arbata ar kitais tonizuojančiais gėrimais, o į maistą žvelgia kaip į kurą – neva užtenka nepakylant nuo stalo kažko užkrimsti. Ilgainiui toks elgesys sukelia sveikatos problemų, mažinančių pačių darbuotojų efektyvumą ir produktyvumą, tad svarbi darbdavių ir verslo centrų užduotis – sukurti sveiką darbo aplinką, palankiai veikiančią žmonių produktyvumą ir savijautą, ir skatinti darbuotojus keisti netinkamus įpročius“, – sako L. Gražulevičienė.
Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit sako, kad pirmas žingsnis keičiant netinkamus įpročius yra prioritetų perskirstymas ir atsakymas sau į klausimą, ar aš noriu jaustis geriau ir išvengti ateityje gresiančių lėtinių ligų. „Trumpuoju laikotarpiu nepilnavertiška mityba greičiausiai nesukels neigiamų padarinių, tačiau įpročių nekeičiant keletą metų gali išsivystyti lėtinės ligos, su kuriomis kovoti ar jas gydyti kartais teks ir visą likusį gyvenimą. Be abejo, vaistų yra, bet ar mes gyvename tam, kad gertume vaistus“, – retoriškai klausia specialistė.
Daugiau vandens geria jaunesni darbuotojai
Beveik pusė (47 proc.) apklausoje dalyvavusių biurų darbuotojų pripažino niekada arba retai darbo metu išgeriantys daugiau nei 1 l vandens. Daugiau vandens geria jaunesni darbuotojai – 18-29 m. amžiaus grupėje tokių buvo 69 proc., o tarp 40-60 m. – jau tik 43 proc.
Už vandenį gerokai populiaresni tonizuojantys gėrimai (kava, žalioji arbata, gaivieji bei energetiniai gėrimai) – net 72 proc. apklaustųjų juos dažnai arba visada geria darbo metu. Labiausiai juos mėgsta 18-29 m. (78 proc.) ir 40-49 m. (71 proc.) amžiaus grupių darbuotojai.
Dr. R. Petereit teigimu, žmonės dažnai teisinasi, kad negeria vandens, nes nejaučia troškulio, o troškulys jau yra ženklas, kad organizmui trūksta maždaug 1 litro gryno vandens. „Troškulio nereikia laukti, o formuoti įpročius atsigerti darbo metu, per pertraukėles, įterpti vandens gėrimą į dienotvarkę.
Per dieną reikia išgerti 4-6 stiklines (1-1,5 litro) gryno vandens, tačiau svarbu ir tai, kiek papildomai išgeriama tonizuojančių gėrimų, kurie veikia skysčius varančiai. Pavyzdžiui, jei žmogus per dieną išgeria 4 puodelius vandens ir 4 puodelius kavos ar arbatos, tai išgerto vandens kiekis tampa nulis. Tad išgėrus puodelį stiprios kavos atstatyti skysčiams reikėtų išgerti papildomai puodelį vandens“, – pataria gydytoja.
Moterys labiau nei vyrai linkusios gerti tiek vandenį (55 proc. moterų ir 51 proc. vyrų), tiek tonizuojančius gėrimus (75 proc. moterų ir 68 proc. vyrų).
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad net nedidelis vandens trūkumas sukelia diskomfortą ir 20-30 proc. sumažina produktyvumą. Kokybiško geriamo vandens pasiekiamumas darbuotojams šiuo metu jau laikomas savaime suprantamu, tad biuruose įrengiamos geriamo vandens stotelės, periodiškai tikrinama jo kokybė“, – sako L. Gražulevičienė.
Moterys renkasi sveikesnį maistą
Daugiau kaip pusė (56 proc.) apklausos dalyvių darbe stengiasi valgyti kuo sveikesnį ir subalansuotą maistą. Dažniau tokį renkasi moterys – 56 proc. (vyrų – 41 proc.). Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų dažniausiai valgo pirktinį, greitai paruošiamą maistą. Tarp pastarųjų daugiausiai yra 18-39 metų amžiaus gyventojų.
Gydytoja dietologė sako, kad greitame maiste, jau pagamintuose patiekaluose yra labai daug pridėtinio cukraus. Be to, jiems gaminti naudojamas saulėgrąžų aliejus, turintis didelį kiekį omega 6 riebiųjų rūgščių, skatinančių lėtines uždegimines ligas, arba margarinai, kurių apskritai nerekomenduojama vartoti.
„Atlikti tyrimai parodė, kad dėl pagamintuose produktuose paslėpto cukraus mūsų šalies gyventojai per dieną suvartoja 96 g arba 19 arbatinių šaukštelių, o turėtume suvartoti 25 g arba 5 arbatinius šaukštelius“, – tikina R. Petereit ir rekomenduoja neturint laiko pietums kavinėje ar restorane geriau atsinešti maistą iš namų, o ne rinktis greitąjį maistą.
Šviežius vaisius ir daržoves 5 ir daugiau kartų per savaitę valgo 63 proc. apklaustųjų. Labiausiai juos stengiasi vartoti 50-60 amžiaus darbuotojai (74 proc.), o štai iš jauniausios, 18-29 m. amžiaus grupės, atstovų penkis ir daugiau kartų šviežius vaisius ir daržoves per savaitę valgo vos pusė (55 proc.).
Pasak L. Gražulevičienės, siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą ir produktyvumą, labai svarbu, kad sveikas maistas, kaip ir vanduo, darbuotojams būtų lengvai pasiekiamas.
„Sąmoningos, sveikos mitybos svarba akcentuojama ir pasaulyje lyderiaujančių verslo centrų bei kompanijų diegiamoje darbuotojų gerovės ir sveiko pastato sistemoje „Fitwel“. Šią sistemą yra įsidiegę naujoji „Bloomberg“ būstinė Niujorke (JAV), „Cirque de Soleil International“ būstinė Monrealyje (Kanada) ar naujasis SEB biuras Stokholme „Arenastaden“. Ir mūsų šalies verslo centrai, pavyzdžiui, „Fitwel“ sertifikato siekiantis Kaune įsikūręs BLC, sudaro sąlygas darbuotojams tiesiog biure įsigyti ekologiniuose ūkiuose užaugintų vaisių bei daržovių ar pietaujant pasirinkti sveikus patiekalus, atsisako greitų užkandžių aparatų“, – sako SBA bendrovės „Urban Inventors“ plėtojamo verslo centro vadovė.
Apklausoje dalyvavo 528 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojai, dirbantys privačiame, valstybiniame ir viešajame sektoriuose, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų, gamybos, transporto ir kitose srityse.
Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]