Kas antras darbuotojas neišgeria reikiamo kiekio vandens, du iš trijų pirmenybę teikia tonizuojantiems gėrimams, o beveik pusė vos retsykiais valgo sveiką ir subalansuotą maistą. Tokias tendencijas parodė rugsėjį tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikta trijų šalies miestų biurų darbuotojų apklausa.
Tyrimą inicijavusio BLC verslo centro vadovės Lonedos Gražulevičienės teigimu, greitas gyvenimo tempas įpareigoja žmones vienu metu atlikti daug skirtingų užduočių, visur suspėti, o tai formuoja tam tikrus elgesio darbe įpročius, dažnai – netinkamus.
„Matome, kad didelė dalis vandenį keičia kava, arbata ar kitais tonizuojančiais gėrimais, o į maistą žvelgia kaip į kurą – neva užtenka nepakylant nuo stalo kažko užkrimsti. Ilgainiui toks elgesys sukelia sveikatos problemų, mažinančių pačių darbuotojų efektyvumą ir produktyvumą, tad svarbi darbdavių ir verslo centrų užduotis – sukurti sveiką darbo aplinką, palankiai veikiančią žmonių produktyvumą ir savijautą, ir skatinti darbuotojus keisti netinkamus įpročius“, – sako L. Gražulevičienė.
Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit sako, kad pirmas žingsnis keičiant netinkamus įpročius yra prioritetų perskirstymas ir atsakymas sau į klausimą, ar aš noriu jaustis geriau ir išvengti ateityje gresiančių lėtinių ligų. „Trumpuoju laikotarpiu nepilnavertiška mityba greičiausiai nesukels neigiamų padarinių, tačiau įpročių nekeičiant keletą metų gali išsivystyti lėtinės ligos, su kuriomis kovoti ar jas gydyti kartais teks ir visą likusį gyvenimą. Be abejo, vaistų yra, bet ar mes gyvename tam, kad gertume vaistus“, – retoriškai klausia specialistė.
Daugiau vandens geria jaunesni darbuotojai
Beveik pusė (47 proc.) apklausoje dalyvavusių biurų darbuotojų pripažino niekada arba retai darbo metu išgeriantys daugiau nei 1 l vandens. Daugiau vandens geria jaunesni darbuotojai – 18-29 m. amžiaus grupėje tokių buvo 69 proc., o tarp 40-60 m. – jau tik 43 proc.
Už vandenį gerokai populiaresni tonizuojantys gėrimai (kava, žalioji arbata, gaivieji bei energetiniai gėrimai) – net 72 proc. apklaustųjų juos dažnai arba visada geria darbo metu. Labiausiai juos mėgsta 18-29 m. (78 proc.) ir 40-49 m. (71 proc.) amžiaus grupių darbuotojai.
Dr. R. Petereit teigimu, žmonės dažnai teisinasi, kad negeria vandens, nes nejaučia troškulio, o troškulys jau yra ženklas, kad organizmui trūksta maždaug 1 litro gryno vandens. „Troškulio nereikia laukti, o formuoti įpročius atsigerti darbo metu, per pertraukėles, įterpti vandens gėrimą į dienotvarkę.
Per dieną reikia išgerti 4-6 stiklines (1-1,5 litro) gryno vandens, tačiau svarbu ir tai, kiek papildomai išgeriama tonizuojančių gėrimų, kurie veikia skysčius varančiai. Pavyzdžiui, jei žmogus per dieną išgeria 4 puodelius vandens ir 4 puodelius kavos ar arbatos, tai išgerto vandens kiekis tampa nulis. Tad išgėrus puodelį stiprios kavos atstatyti skysčiams reikėtų išgerti papildomai puodelį vandens“, – pataria gydytoja.
Moterys labiau nei vyrai linkusios gerti tiek vandenį (55 proc. moterų ir 51 proc. vyrų), tiek tonizuojančius gėrimus (75 proc. moterų ir 68 proc. vyrų).
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad net nedidelis vandens trūkumas sukelia diskomfortą ir 20-30 proc. sumažina produktyvumą. Kokybiško geriamo vandens pasiekiamumas darbuotojams šiuo metu jau laikomas savaime suprantamu, tad biuruose įrengiamos geriamo vandens stotelės, periodiškai tikrinama jo kokybė“, – sako L. Gražulevičienė.
Moterys renkasi sveikesnį maistą
Daugiau kaip pusė (56 proc.) apklausos dalyvių darbe stengiasi valgyti kuo sveikesnį ir subalansuotą maistą. Dažniau tokį renkasi moterys – 56 proc. (vyrų – 41 proc.). Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų dažniausiai valgo pirktinį, greitai paruošiamą maistą. Tarp pastarųjų daugiausiai yra 18-39 metų amžiaus gyventojų.
Gydytoja dietologė sako, kad greitame maiste, jau pagamintuose patiekaluose yra labai daug pridėtinio cukraus. Be to, jiems gaminti naudojamas saulėgrąžų aliejus, turintis didelį kiekį omega 6 riebiųjų rūgščių, skatinančių lėtines uždegimines ligas, arba margarinai, kurių apskritai nerekomenduojama vartoti.
„Atlikti tyrimai parodė, kad dėl pagamintuose produktuose paslėpto cukraus mūsų šalies gyventojai per dieną suvartoja 96 g arba 19 arbatinių šaukštelių, o turėtume suvartoti 25 g arba 5 arbatinius šaukštelius“, – tikina R. Petereit ir rekomenduoja neturint laiko pietums kavinėje ar restorane geriau atsinešti maistą iš namų, o ne rinktis greitąjį maistą.
Šviežius vaisius ir daržoves 5 ir daugiau kartų per savaitę valgo 63 proc. apklaustųjų. Labiausiai juos stengiasi vartoti 50-60 amžiaus darbuotojai (74 proc.), o štai iš jauniausios, 18-29 m. amžiaus grupės, atstovų penkis ir daugiau kartų šviežius vaisius ir daržoves per savaitę valgo vos pusė (55 proc.).
Pasak L. Gražulevičienės, siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą ir produktyvumą, labai svarbu, kad sveikas maistas, kaip ir vanduo, darbuotojams būtų lengvai pasiekiamas.
„Sąmoningos, sveikos mitybos svarba akcentuojama ir pasaulyje lyderiaujančių verslo centrų bei kompanijų diegiamoje darbuotojų gerovės ir sveiko pastato sistemoje „Fitwel“. Šią sistemą yra įsidiegę naujoji „Bloomberg“ būstinė Niujorke (JAV), „Cirque de Soleil International“ būstinė Monrealyje (Kanada) ar naujasis SEB biuras Stokholme „Arenastaden“. Ir mūsų šalies verslo centrai, pavyzdžiui, „Fitwel“ sertifikato siekiantis Kaune įsikūręs BLC, sudaro sąlygas darbuotojams tiesiog biure įsigyti ekologiniuose ūkiuose užaugintų vaisių bei daržovių ar pietaujant pasirinkti sveikus patiekalus, atsisako greitų užkandžių aparatų“, – sako SBA bendrovės „Urban Inventors“ plėtojamo verslo centro vadovė.
Apklausoje dalyvavo 528 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojai, dirbantys privačiame, valstybiniame ir viešajame sektoriuose, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų, gamybos, transporto ir kitose srityse.
Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]