Sustojus metų pabaigos švenčių vajui banketus ir renginius aptarnaujančios įmonės „Dainiaus užeigos“ vadovas Dainius Urbonavičius susidūrė su nemalonia staigmena. Praėjus savaitei po paskutinių renginių, po atokvėpio, į užeigą atvykusį vadovą pasitiko nemalonus degėsių kvapas ir gaisro pėdsakai.
Užsidegė vandens šildytuvas
„Atvažiavęs po didžiųjų sausio pradžios šalčių pirmiausiai pastebėjau, kad nėra elektros. Pirmame ir antrame pastato aukšte įdiegtos atskiros signalizacijos – jos buvo išjungtos. Saugikliai automatiškai atsijungę. Užlipęs į antrą aukštą radau, kad buvo užsidegęs čiaupas. Nors gaisras neįsiplieskė ir užgeso savaime, be ugniagesių pagalbos, patalpoms padarytas nemenkas nuostolis“, – pasakoja užeigos vadovas.
D. Urbonavičius nurodė, kad daugiausiai žalos pridarė ne tiek liepsna, kiek suodžiai – smarkiai aprūko ir pirmas, ir antras pastato aukštai.
„Antrame aukšte, kur gaisras ir vyko, aprūko televizorius, oro kondicionierius, prieš dvejus metus pirkta pramoninė įranga. Kur beprisiliestum – lenda suodžiai. Buvo baltos pokylių salės sienos – dabar teks dažyti. Įtempiamos veidrodinės lubos sugadintos nepataisomai. Užuolaidas reikės keisti ir pirmame, ir antrame aukšte – neatsiskalbia. Grindis kiek beplautume, vis suodžiai lenda. Panašu, kad jas taip pat teks pakeisti“, – nuostolius vardina užeigos vadovas.
Norėdamas kuo greičiau atnaujinti veiklą jis nedelsdamas susisiekė su draudimo bendrove BTA, kurioje buvo apdraudęs turtą. Po dviejų dienų atvykę vertintojai apžiūrėjo patalpas, nukentėjusią įrangą ir tikėtiną gaisro šaltinį, nustatė, jog gaisro priežastis yra momentinio vandens šildytuvo gedimas.
Atlygino per 15 dienų
Draudimo bendrovė siūlė atlikti valymo paslaugas, bet nukentėjusysis pasirinko išmoką pinigais – sako, pats geriau išmano, kokie yra jo poreikiai ir kokybės standartas.
Sužinojęs, kad į Kėdainius atvyko BTA Kauno apskrities padalinio vadovė Inga Šakalienė, D. Urbonavičius, nepasitikėdamas nuotoliniu reikalų tvarkymo būdu, pats nuvažiavo su ja susitikti, pasikalbėti apie jį ištikusią bėdą.
„Siūliau nuvažiuoti, apžiūrėti patalpas pačiai, bet ji jau buvo puikiai susipažinusi su situacija ir paaiškino, kokie veiksmai dabar atliekami ir kas dar turi būti atlikta, sustygavo procesus, kad jie vyktų kuo sklandžiau. Pasitikėjimas ja pasiteisino – esu labai dėkingas“, – prisimena užeigos vadovas.
Po gaisro praėjus 15 dienų jam buvo pervestas žalos atlyginimas, viršijantis 9,5 tūkst. eurų.
„Suksimės. Tikiuosi, šios sumos užteks grąžinti patalpas į tokią būklę, kokia buvo iki gaisro, bet kol kas dar nežinia, kada jas galėsime naudoti – viskas priklauso nuo meistrų grafiko. Manau, kad iki pavasario vėl atversime duris“, – planuoja D. Urbonavičius.
Šalčio poveikis
Momentinius vandens šildytuvus montuojančios bendrovės „Prolita“ vadovas teigia, kad veikiausiai gaisras įvyko dėl šalčio poveikio.
„Jeigu patalpa nepakankamai šildoma ir paspaudžia šaltukas, o įrenginyje yra vandens, natūralu, kad pažeidžiamas įrenginio sandarumas. Ten, kur susiduria vanduo ir elektros įrenginiai, nieko gero tikėtis nereikia. Vandens šildytuvai – ir su katilais, ir momentiniai – dažniausiai yra skirti naudoti patalpų viduje. Žemas temperatūras toleruoja tikrai ne visi“, – sako jis.
Ekspertas nurodo, kad ketinant patalpas palikti ilgesniam laikui ir numatant, kad temperatūra patalpos viduje gali kristi žemiau nulio, būtina iš katilo išleisti visą vandenį, o momentinį šildytuvą ne tik ištuštinti, bet ir išpūsti kompresoriumi – tada ir įrenginys būtų saugus, ir gaisro rizikos nebūtų.
Gaisrai aukų nesirenka
„Kiekvienais metais stebime nekintančią situaciją – nors gaisrai nėra dažniausi draudiminiai atvejai, tačiau jų padaromos žalos – didžiausios, kartais vertinamos ir šimtais tūkstančių eurų. Praėjusiais metais iš penkių didžiausių mūsų skirtų išmokų net keturios – dėl gaisrų“, – sako Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Daugeliu atveju gaisras visiškai sunaikina turtą, iš žmonių atima arba namus, arba pragyvenimo šaltinį. „Dainiaus užeigos“ gaisras, specialisto teigimu, veikiausiai yra labiau sėkmingas atvejis, mat ugnis neišplito.
„Galima tik pasidžiaugti, kad šiuo atveju liepsna nesunaikino šio ir gretimų pastatų. Operatyvus draudimo išmokos skyrimas padėjo apriboti atstatymo darbų trukmę iki kelių mėnesių“, – sako M. Ratkevičius.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2022 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2022 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1,1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 80 mln. eurų žalų.
Daugiau informacijos:
Boris Kuzmas
Atstovas ryšiams su žiniasklaida
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
Mob. tel. +370 613 84740
El. paštas: boris.kuzmas@bta.lt
Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]