„Civinity“ pirmojo pusmečio rezultatai: išlaikė stabilias pajamas, EBITDA augino 5,4 proc.

„Civinity“ pirmojo pusmečio rezultatai: išlaikė stabilias pajamas, EBITDA augino 5,4 proc.

Viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ skelbia 2024 m. pirmojo pusmečio rezultatus. Įmonių grupės pardavimo pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį išliko tame pačiame lygyje ir siekė 42 187 tūkst. eurų, o EBITDA siekė 3 591 tūkst. eurų ir buvo 5,4 proc. didesnė nei praėjusį laikotarpį.

„Civinity“ įmonių grupės pardavimo pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį siekė 42 187 tūkst. eurų (2023 m. birželio 30 d. pajamos siekė 42 668 tūkst. eurų). Nors šį laikotarpį reikšmingai sumažėjo inžinierinių sistemų projektavimo, diegimo ir priežiūros verslo segmento pajamos, pajamų netektį sėkmingai kompensavo sparčiai augantis gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo verslo segmentas ir daugiabučių modernizavimo (renovacijos) projektai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį grupės bendrasis pelnas sudarė 8 234 tūkst. eurų ir buvo 6,4 proc. mažesnis nei pernai tokiu pat metu (8 797 tūkst. eurų). Sumažėjusį bendrąjį pelną lėmė mažesnė inžinierinių sistemų projektavimo, diegimo ir priežiūros verslo segmento bendrojo pelno marža.

Konsoliduota įmonių grupės EBITDA siekė 3 591 tūkst. eurų ir buvo 5,4 proc. didesnė nei praėjusį laikotarpį (3 407 tūkst. eurų). EBITDA augimą lėmė sėkmingai vykdomos veiklos efektyvumo iniciatyvos. 

Grupė per 2024 m. pirmus šešis mėnesius uždirbo 1 245 tūkst. eurų grynojo pelno, kuris buvo 47 proc. mažesnis nei pernai tokiu pat laikotarpiu (2 337 tūkst. eurų 2023 m. per tą patį laikotarpį). Mažesnį nei pernai grynąjį pelną lėmė didesni skolinimo ir amortizacijos kaštai.

Pirmąjį šių metų pusmetį grupėje dirbo 1 519 darbuotojai.

Pasak „Civinity“ generalinės direktorės Virgedos Jackaitės, nepaisant sulėtėjusios statybų rinkos, kuri tiesiogiai įtakojo inžinierinių sistemų projektavimo, diegimo ir priežiūros verslo segmento rezultatus, pavyko pasiekti gerus veiklos rezultatus. Didžiausią teigiamą indėlį rezultatams padarė sėkmingai vystomi gyvenamųjų namų modernizavimo (renovacijos) projektai ir padidėjęs veiklos efektyvumas gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo verslo segmente.

„Civinity“ generalinės direktorės teigimu šiuo metu grupė toliau koncentruojasi tiek į veiklos efektyvumą, tiek į naujų skaitmeninių paslaugų diegimą, siekdama sukurti  „Smart Green City“ ekosistemą, kuri apjungtų esmines miestiečiams teikiamas paslaugas, susijusias su gyvenimu, darbu bei paslaugų gavimu pastatuose, taip pat mobilumu keliaujant tarp jų. Antrąjį šių metų pusmetį įmonių grupė jau įvykdė pirmąją investiciją ir įsigijo 9,99 proc. SIA Mobilly akcijų.

„Civinity“ –  viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupių Baltijos šalyse. Bendrovė jungia daugiau nei 30 įmonių, kurios prižiūri 10 mln. kv. m. gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų ir yra įdiegusios šimtus inžinierinių sistemų skirtingose Europos miestuose. 2023 m. „Civinity“ komandoje dirbo per 1 500 darbuotojų Lietuvoje, Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje, pajamos siekė 87,7 mln. Eur, o EBITDA 7,12 mln. Eur.

Pranešimą paskelbė: Venta Jackaitė, Civinity LT, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]


Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa.  Naujausios apklausos rezultatai […]


Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?

Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?

Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]


A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“

A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“

Dar prieš kelis dešimtmečius vynas Lietuvoje buvo skirtas tik išskirtinėms progoms, o šiandien tampa neatsiejama kultūros dalimi. Kelionės į Prancūziją, Italiją ar Ispaniją ne tik plečia skonių akiratį, bet ir formuoja naujus lietuvių įpročius – kultūringą vyno vartojimą ir kolekcionavimą. Ši kultūrinė kaita atkeliauja ir į gyvenamąsias erdves – prestižinis Vilniaus NT projektas „Žygimantų 12“ […]


Nuo rezervacijos iki raktų: kaip klientų portalas keičia būsto pirkimo procesą

Nuo rezervacijos iki raktų: kaip klientų portalas keičia būsto pirkimo procesą

Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas ilgą laiką buvo siejamas su gausybe dokumentų, susirašinėjimų ir nuolatinių skambučių. Tačiau technologijoms tobulėjant, vis daugiau klausimų galima išspręsti vienoje vietoje – per specialiai būsto pirkėjui sukurtą klientų portalą. Pasak tokį portalą sukūrusios bendrovės „Realco“ IT projektų vadovės Erminos Kačinskienės, pernai ėmus šį įrankį naudoti, beveik visas būsto įsigijimo procesas tapo […]


Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas

Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) fiksuoja pozityvią tendenciją: vis daugiau matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų siekia dirbti atsakingai ir kokybiškai. Jie vis dažniau kreipiasi į NŽT norėdami pasikonsultuoti dėl sprendimų, o padarę klaidų – patys jas ištaiso nelaukdami, kol netikslumai bus pastebėti patikrinimų metu. „Savo darbe nuosekliai laikomės principo „ne bausti, bet padėti“. Suprantame, kad […]