Nekilnojamojo turto projektų valdymo kompanija „Citus“ viešinimo procedūrai Vilniaus miesto savivaldybėje pateikė planuojamo daugiafunkcinio projekto pirmųjų dviejų etapų projektinius pasiūlymus. Investicijos į daugiafunkcinį projektą sparčiai besikeičiančioje ir sostinės gyventojams patrauklioje vietoje, Kareivių gatvėje, numatoma, viršys 60 mln. Eur.
Projekto plėtotojas – uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB „Victory Development IV“.
Pagal Vilniaus mieste tokio dydžio projektams taikomą reikalavimą, paskelbto architektūrinio konkurso nugalėtoja, komisijos sprendimu, paskelbta Sigito Sparnaičio ir Vytenio Gerliako architektūros studija „Eventus Pro“.
„Sostinės veidas sparčiai keičiasi, lūkesčiai architektūriniams sprendiniams ir vizualinei išraiškai sparčiai auga – ne tik dėl miesto savivaldybės, siekiančios stiprinti Vilniaus, kaip modernios ir tvarios vakarietiškos sostinės įvaizdį, reikalavimų, bet ir dėl klientų, pirkėjų lūkesčių. Projektą kuriame sparčią konversiją patiriančiuose – todėl viename iš pokyčio smaigalių esančiuose – Žirmūnuose. Todėl ne tik organizavome architektūrinį konkursą, bet ir toliau dirbome su laimėjusia architektų bei projektuotojų komanda, kad atspindėtume „Citus“ ir komisijos pasiūlymui išsakytas idėjas“, – sako „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.
Keitėsi administracinių ir gyvenamųjų pastatų architektūrinė išraiška: buvo ieškoma mažiau standartinių sprendinių, kurie pastatus geriau integruotų į miesto „audinį“, sukurtos papildomos pėsčiųjų jungtys su Kareivių g., pagerinsiančios pastatų pasiekiamumą. Taip pat, tikslinant pastatų atstumus iki gretimų sklypų, šiek tiek keitėsi jų išdėstymas.
Nežymiai keitėsi ir gyvenamieji namai: jie buvo pergrupuoti, pakoreguotas tūrių ir fasadų skaidymas, parenkant skirtingas apdailos medžiagas bei aukščius. Taip bus sukurtas žmogui artimą ir patrauklesnis mastelis.
„Eventus Pro“ architektas Vytenis Gerliakas sako, kad studija kėlė tikslą sklandžiai integruoti naują objektą esamoje ir naujai besiformuojančioje urbanistinėje aplinkoje ir jo multifunkciškumu atspindėti tvarios Vilniaus miesto plėtros nuostatas. Jo teigimu, greta numatomos biurų, paslaugų ir gyvenamosios funkcinės zonos leis naujajame komplekse darniai sulieti viešas ir privačias erdves.
„Mūsų komanda stengėsi atrasti stipriausius aplinkos traukos taškus, juos sujungti su naujai planuojamu kompleksu ir kartu sukurti gaires tolimesnėms aplinkinių teritorijų konversijoms. Tikimės, kartu su kitais jau vystomais ir numatomais projektais Kareivių gatvėje, paversti ją jaukesne ir patrauklesne vieta dirbti ir gyventi Šiaurės miestelyje“, – kalba V. Gerliakas.
Į pasiūlą – beveik 500 butų
Projekto rodikliai stipriai reikšmingai nesikeitė, nors bendras plotas sumažėjo: daugiafunkcinį kompleksą sudarys 8 aukščiausios, A++ energinės klasės gyvenamieji namai ir du administraciniai pastatai – verslo centrai.
Vilniečiams bus siūloma apie 470 butų (I ir II etapuose – 334), kurių bendras plotas sudarys apie 21 500 kv. m (I ir II etapuose – 14 950 kv. m). Butuose daugiausia dėmesio skirta patogiam ir įvairiam suplanavimui. Bus galima rinktis iš 1,5–4 kamb., 30–90 kv. m. ploto būstų, kurių daugiausiai, apie 42 proc. sudarys 2 kambarių butai. Daugiabučių ir administracinių pastatų pirmuosiuose aukštuose numatyta apie 30 patalpų verslui, kuriose bus kviečiamos įsikurti gyventojams reikalingas paslaugas teiksiančios įmonės ir parduotuvės.
Verslo centrai užims apie 10 tūkst. kv. metrų. Bendras viso projekto projektuojamas plotas sieks beveik 34 250 kv. m (I ir II etapų – apie 27 700 kv. m).
Anksčiau skelbta, kad projektas bus plėtojamas šešiais – mažesniais – etapais. Atnaujinus projektą ir iš naujo įvertinus statybos darbų efektyvumą bei patogumą būsimiems klientams, svarstoma etapus apjungti paliekant jų dvigubai mažiau – tris. Jei pavyks tai padaryti, pirmojo ir antrojo etapų metu išdygs 5 daugiabučiai bei abu administraciniai pastatai, o paskutiniajame – likę trys gyvenamieji namai.
Planuojama statybų leidimą gauti ir pirmojo etapo darbus pradėti pirmą kitų metų ketvirtį, o 80 proc. statybų baigtumą fiksuoti 2023 m. IV ketv. Paskutiniam, trečiajam etapui bus derinamas atskiras statybų leidimas.
„Šiuo metu komanda dirba su projekto idėja ir koncepcija. Taigi, „kūną“ turime, dabar kuriame „veidą“. Jam, kaip visada, „Citus“ skiria daug dėmesio. Pardavimus ketiname pradėti paskutinį šių metų ketvirtį – panašiu metu, kaip ir kitame, greta, Kareivių g. 2E kuriamame projekte; tada paaiškės ir planuojamos kainos, kurias atidžiai vertiname kasdien keičiantis statybų savikainai. Lenktyniaujam darbais: antrasis projektas jau turi koncepciją, kurią pristatysime netrukus“, – žada „Citus“ vadovas.
M. Galdikas pasakoja, kad projekte siekiama kuo geriau atspindėti multifunciškumą, vidinėse erdvėse sukurti atvirą alėją, poilsiui skirtų privačių ir viešų zonų gausą, įkurti skirtingų patalpų paslaugoms ir verslui, kavinėms ir restoranams. Daug dėmesio bus skiriama mažosios architektūros elementams, išskirtiniams objektas, apželdinimui ir siekiama, kad projektas būtų erdvus, patogus, tvarus ir gausus žalumos.
Beveik visos automobilių parkavimo vietos numatytos požeminėse aikštelėse – taip bus sutaupyta vietos, sumažinta tarša ir išlaikytas didesnis žaliųjų erdvių plotas. Kelios antžeminės parkavimo vietos bus skirtos žmonėms su negalia. Viso projekte numatytos 642 parkavimo vietos; iš jų 512 – I ir II etapuose. Visose požeminėse parkavimo vietose bus galima įrengti elektromobilių krovimo stoteles.
Aukštos raiškos vizualizacijas galima parsisiųsti čia – https://we.tl/t-LCSDSNF2AZ.
Skaičiai ir faktai:
Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”
Statybų sektorius – vienas didžiausių aplinkos teršėjų: prie to prisideda ir naujų statybinių medžiagų gamyba, ir didžiulis atliekų kiekis, kuris neretai atsiduria sąvartynuose. Siekiant mažinti šį kiekį ir užtikrinti pakartotinį medžiagų panaudojimą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) bei Lietuvos statybininkų asociacija sukūrė bendradarbiavimo platformą LSEPO. Tai – galimybė statybos ir statybinių atliekų surinkimo įmonėms […]
Nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon Fund“ savo turto Estijoje valdymą patikėjo tarptautinei nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovei „Newsec“. Taline bendrovės taiko Rygoje ir Vilniuje pasiteisinusį modelį: bendra valdymo įmonės ir fondo komanda, atsisakiusi formalių „klientas-tiekėjas“ santykių, dirba glaudžiai bendradarbiaudama. Tai leidžia pasiekti ne tik didelį operatyvumą, bet ir lanksčią reakciją į projektinius ir rinkos pokyčius. „Rinkos […]
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ baigė „Vilniaus verslo parko“ statybas sostinės Gariūnų gatvėje. Į 8200 kv. metrų ploto prekybinių ir sandėliavimo patalpų (angl. stock-office) kompleksą įmonė investavo 13 mln. eurų. „Didžiuliu privalumu čia jau veikiančios ar galimybe įsikurti besidominčios įmonės laiko itin patogią patalpų lokaciją šalia pagrindinių miesto arterijų bei kokybines patalpų charakteristikas, išskiriančias […]
Šiaulių rajone 2024 m. rugsėjo 24 d. oficialiai atidarytas modernus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas, kurio tikslas – efektyviai mažinti atliekų kiekį sąvartynuose bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Generalinis objekto rangovas – įmonė „RASEINIŲ STATYBA“, įrangą projektavo ir tiekė „UGIRA“. Tokio pobūdžio maisto atliekų apdorojimo cechas – jau antrasis Lietuvoje. Atidarymo ceremonijoje […]
Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, gruodžio 6 d. iškilmingai įkasta simbolinė kapsulė, žyminti naujos Šiaurės licėjaus statybų etapo pradžią. Ši inovatyvi ir moderni mokykla ir darželis su baseinu mažiesiems mokytis plaukti jau 2025 m. rugsėjį duris atvers vaikams iš aplinkinių rajonų – Bajorų, Jeruzalės, Didžiųjų Gulbinų, Balsių, Tarandės, Bendorėlių ir kitų sparčiai augančių šiaurinės Vilniaus dalies […]
Ignas Lesauskas, architektūros studijos „nytt“ architektas Iki 2013 m. mažėjęs gyventojų skaičius Palangoje stabilizavosi, o nuo 2018 m. ėmė sparčiai augti. Staiga suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka, o Palangą iš naujo pamėgo ne tik Lietuvos turistai, bet ir vis daugiau naujakurių iš įvairių šalies regionų bei netgi „skaitmeniniai klajokliai“ iš viso pasaulio. Tai nulėmė aktyvi bendruomenė, kuri […]