„Citus“ ekspertai: „nauja normalybė“ būsto rinkoje ir augimo ženklai

„Citus“ ekspertai: „nauja normalybė“ būsto rinkoje ir augimo ženklai

Išankstiniais nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, gegužę Vilniuje susitarta dėl 252 naujų butų ir kotedžų (antras geriausias rezultatas šiemet), o laikinojoje sostinėje – dėl 49. Naujų būtų ir kotedžų įsigijimo sandorių kiekis didžiausiuose šalies miestuose pratęsia pozityviai stabilią tendenciją. „Citus“ analitikai pastebi, jog, nepaisant augančio Euribor, būsto rinka išlieka gyvybinga, o jos suaktyvėjimo galima laukti kitų metų pradžioje.

„Paskutinio pavasario mėnesio pardavimų rezultatas yra daug pasakantis Lietuvos NT rinkos lakmuso popierėlis. Bendros šalies ekonominiai rodikliai triumfuoti pagrindo nesuteikia, todėl būsto pardavimų skaičius visiškai atitinka aplinkybes. Praėjusiais metais paklausai atslūgus šiemet ji stabilizavosi ir sudaro apie 220 sandorių per mėnesį. Aš tai priskirčiau akivaizdžiai „naujajai normalybei“, kuri artimiausiu metu išliks ir prie kurios plėtotojai sėkmingai prisitaikė, todėl stabilizaciją matome visose srityse – taip pat ir kainų bei pasiūlos“, – teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

Ekspertas padėtį vertina kaip pozityvią, nes pirkėjų susidomėjimas išlieka aukštame lygyje, lyginant su ankstesniais rinkos sulėtėjimais. Taip pat auga darbo užmokestis, mažėja infliacija, todėl šiais metais galime matyti ir aktyvesnių laikotarpių, o didesnis rinkos sujudimas projektuotinas kitų metų pradžiai, kada, tikėtina, mažėjantis Euribor ims didinti konkurenciją tarp pirkėjų.

„Augantis Euribor prisideda prie NT rinkos atvėsimo ir įperkamumo trumpuoju laikotarpiu suprastėjimo, nors bankų maržos leidžiasi žemyn. Tačiau ilguoju laikotarpiu, esant stabilioms būsto kainoms ir augant darbo užmokesčiui, įperkamumo tendencija turėtų būti pozityvi, o aukštesnės būsto paskolų įmokos bus tik trumpalaikiu reiškiniu. Todėl būsto rezervavimui šiuo metu yra geros sąlygos. Pavyzdžiui, rezervuojant būstą, kurio pirkimo–pardavimo (notarinis) sandoris bus sudaromas vėliau, fiksuojama kaina bus šiandienė, o palūkanos, tikėtina, mažesnės“, – pažymi Šarūnas Tarutis.

Paskutinį pavasario mėnesį „Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose fiksuota 20 rezervacinių ir preliminariųjų sandorių. Vilniuje gegužę susitarta dėl 11 (naujajame projekte „Kaip Niujorke by CITUS“, taip pat „Miško arduose by CITUS“, „Visi savi by CITUS“, „PaJustyje by CITUS“ ir „Link Ten by CITUS“, kur paskutinę gegužės dieną parduotas paskutinis butas), Kaune – dėl 5 (projekte „Radio City by CITUS“), o Druskininkuose – 4 (projekte „Nemunas by CITUS“).

Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

Gegužę organizuotame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) Būsto forume akcentuota, jog NT pasiūlos lankstumas padidėtų, jei biurokratija statybų leidimų išdavimo srityje mažėtų. Tai ne tik padidintų naujų projektų skaičių, bet ir užtikrintų konkurencines sąlygas pirkėjų atžvilgiu, o tai – dar vienas galimas katalizatorius paklausos didėjimui.

Praėjusį mėnesį Vilniaus naujų būstų „sandėlyje“ buvo 4 214 butų ir kotedžų, o Kaune – 1 079.

Kalbant apie skirtingas būsto klases, tiek Vilniuje, tiek Kaune ekonominio segmento būstų dalis kryptingai mažėja: Vilniuje jų priskaičiuojama 1 732, Kaune – 338. Sostinėje vidutinio segmento būstų pasiūla yra 1 890 vnt.; prestižinių ir liukso klasės būstų beveik po lygiai, atitinkamai, 306 ir 282. Laikinojoje sostinėje vidutinio segmento būstų sandėlį sudaro 503, prestižinio – 153; liukso klasės projektų Kaune šiuo metu nesiūloma.

Grafikas nr. 3: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

Sostinėje vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų kaina fiksavo stabilius rezultatus: gegužę skaičiuojama 40 Eur arba 1,22 proc. korekcija (nuo 3 283 iki 3 243 Eur už kv. m). Kaune situacija labai panaši: butų kainų pokytis siekė 20 Eur arba –0,74 proc. (nuo 2 711 iki 2 691 Eur/kv. m) – taigi, išliko stabili, o pokyčius, tikėtina, nulėmė pasiūlos pasikeitimai.

Nuo metų pradžios vidutinės pirminės rinkos pasiūlos kainos Vilniuje nusileido 1,52 proc., o Kaune – išaugo 6,7 proc. Todėl belieka išskirti tendenciją, prasidėjusią praeitų metų pabaigoje – dviejų didžiausių Lietuvos miestų kainos NT rinkoje neišvengiamai panašėja, Kaunas sparčiais žingsniais vejasi Vilnių.

Grafikas nr. 4: Pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir kokybiška sporto infrastruktūra: kodėl tai svarbu miesto gyventojams?

Sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus poilsis yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių įsipareigoja rūpintis savo fizinės būklės gerove ir ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Sportuoti viešosiose erdvėse, ypač miesto teritorijoje, tampa vis populiariau. Tačiau reikia suprasti, kad netinkamai sutvarkytos sporto aikštelės ir takai gali kelti grėsmę sportuojančiųjų saugumui ir […]


Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Tvarumo ekspertai: šiemet „žaliųjų“ pastatų skaičius turėtų išaugti

Pernai dėl ekonominės aplinkos neapibrėžtumo sulėtėjus statybų apimtims, sertifikuota kiek mažiau pastatų nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai neabejoja, kad šiais metais „žaliųjų“ pastatų skaičius vėl augs, o tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų poreikį didins ir į biurus sparčiau grįžtantys darbuotojai. Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, […]


Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Teisininkai pataria nerizikuoti: ką daryti, kad sklypo pirkimas nevirstų katastrofa

Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek ir asmeninių poreikių tenkinimui – yra ilgalaikė investicija. Advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris pabrėžia, kad sklypą pirkti reikėtų tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus tiek praktinius, tiek teisinius jo pirkimo aspektus. Pasak specialisto, tai užtikrina sklandų verslo vystymą ateityje, o taip pat ir […]


„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

„East Capital Real Estate Fund IV" įsigijo „J13“ logistikos parką greta Talino

Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ įsigijo logistikos parką „J13“ netoli Talino. Visiškai išnuomotą parką, kuris yra vienas didžiausių Estijoje, sudaro 40 000 kv. m logistikos ir lengvosios pramonės patalpų. Tai dešimtasis ir paskutinis 350 mln. eurų vertės fondo, kuris šiuo metu yra visiškai investuotas, sandoris.  Logistikos parkas „J13 Logistics […]


Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Teisininkė atsako, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po valstybine žeme

Nuosavybės teise Jums priklauso nekilnojamasis turtas – sandėlis, slėptuvė ar sodo namelis. Tačiau, minėtas nekilnojamasis turtas stovi ant valstybinės žemės arba yra po ja. Jokios sutarties dėl valstybinės žemės nuomos nesate sudaręs, tačiau vieną dieną gaunate pranešimą, jog nesate įvykdęs pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors nesate valstybinės žemės nuomininkas. Apie tai, kokias pareigas […]


„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ 2023 m. antrąjį pusmetį turtą padidino 15 mln. eurų

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ antrąjį 2023 m. pusmetį užbaigė 15 mln. eurų padidintu turtu. Pastarasis per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo net 11,5 proc. – nuo 134,5 mln. eurų 2022 m. iki 149,9 mln. eurų 2023 m. Neaudituotais 2023 m. antrojo […]