„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis
Kalbant apie nekilnojamojo turto (NT) rinką Vilniuje, įprasta šį miestą lyginti su visai greta esančiu Kaunu ar vos už kelių valandų automobiliu įsikūrusiais Baltijos kaimynais – Ryga ir Talinu. Žinoma, tiesios tame daug, tačiau verta dairytis ir plačiau: į kitus, kiek atokiau esančius, tačiau panašesnius kitais parametrais miestus – Krokuvą, Vroclavą, Poznanę ir Helsinkį. Jie net ir nutolę nuo Vilniaus panašiu atstumu (700–800 km automobiliu arba 100–150 Eur lėktuvu), todėl gali būti svarstomi kaip alternatyvios lokacijos verslui.
Kas svarbu lyginant miestus?
Pirmiausia, iš patirties matome, kad Vilnius su minėtais miestais tarpusavyje intensyviai konkuruoja dėl užsienio investicijų ir paslaugų centrų pritraukimo. Dažnai girdime, kad būtent Poznanė ir Krokuva aplenkia Vilnių paslaugų centrų segmente.
Antra priežastis yra susijusi su demografija. Visi šie miestai turi labai panašų gyventojų skaičių. Gal kiek iš konteksto iškrenta Krokuva, kurioje gyvena gerokai daugiau nei kituose – apie 770 tūkst. gyventojų, tačiau likusiuose gyventojų skaičius labai panašus – nuo 550 iki 650 tūkst. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje Vilniaus m. savivaldybėje gyveno 569 518 gyventojų.
Grafikas nr. 1. Gyventojų skaičiaus augimas Vilniaus mieste 2012–2021 m. (Statistikos dep. duom.)
Čia reikėtų akcentuoti vieną svarbiausių rodiklių, susijusių su demografija – gyventojų pokytį: Vilniuje, Helsinkyje, ir Vroclave jis yra teigiamas, tuo tarpu Poznanėje ir Krokuvoje rodyklė sukasi mažėjančia kryptimi.
Kitas pasirinktas miestų lyginimo svertas yra atlyginimų vidurkiai, t. y., darbo užmokestis, kurį gyventojai uždirba „į rankas“. Šioje kategorijoje labai išsiskiria Helsinkis: jame atlyginimai 2–3 kartus skiriasi nuo tų, kuriuos uždirbame mes, Vilniuje. Nenusiminkime – yra ir kuo džiaugtis: visus likusiuosius konkurentus Vilnius lenkia. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutiniškai uždirbame 958 Eur, o Lenkijos miestuose atlyginimai vos persirita per 800 Eur ribą, atskaičius mokesčius.
Dar vienas žingsnis – išsiaiškinti, kokia gi yra vidutinė kvadratinio metro kaina ekonominės klasės projekte naujos statybos daugiabutyje. Šioje kategorijoje Vilnius yra kaimynų iš Lenkijos lygmenyje – 1 800–2 000 Eur už kvadratinį metrą, tuo tarpu Helsinkis ir čia stipriai šauna į viršų: 1 kv. m kainuoja apie 5 000 Eur. Nėra, kuo stebėtis, nes atlyginimai čia – aukštesni, todėl būsto įperkamumo santykis tarp visų miestų išsilygina.
NT situacijos apžvalga
Apžvelgėme ir kitą svarbų rodiklį – sandorių skaičių pirminėje rinkoje, t. y., tuos būstus, kuriuos parduoda plėtotojai pirmą kartą. Vilniuje 2019–ieji buvo rekordiniai metai, kuomet buvo susitarta dėl 6 000 būstų pardavimų. Šioje kategorijoje ženkliai išsiskyrė Krokuva ir Helsinkis, kadangi šiuose miestuose skaičiuota virš 10 000 sandorių; Poznanė 25 proc. nusileido Vilniui, o Vroclavas 35 proc. jį lenkė.
Dar vienas kriterijus, kurį paminėti būtina, yra tai, kiek šiai dienai plėtotojai turi neparduotų butų. Vilnius turi mažiausią „sandėlį“ – 5 500, tuo tarpu didžiausia pasiūla yra Vroclave – 9 600 būstų. Kituose miestuose „sandėlio“ apimtis svyruoja nuo 5 600 iki 7 000. Tiesa, didelė dalis būstų yra brėžinių lygmenyje – dar nėra pastatyti, tačiau jau yra parduodami ir juos galima rezervuoti.
O kiek gi kvadratinių metrų būsto šiuose miestuose galima nusipirkti už vidutinį atlyginimą? Ir čia vietoje įprastų vienos geros ir kitos blogos naujienų turime abi geras: pirmiausia tai, kad Vilnius ir Poznanė pagal būsto įperkamumą pirmauja tarp visų miestų. Antra – kad skaičiai visgi yra labai panašūs, o tai įrodo, kad savo analizei pasirinkome tinkamus miestus–konkurentus. Vilniuje ir Poznanėje už vieną vidutinį atlyginimą galima įsigyti 0,49 kv. m, kituose miestuose – nuo 0,47 iki 0,48 kv. m. Taigi, rinka visuose lyginamuosiuose miestuose yra labai panaši ir subalansuota.
Erdvė augti
Aksioma čia paprasta. Bus darbingų žmonių, suksis ekonomikos variklis; nebus – nesisuks. Vilniuje nuo 2012–ųjų demografiniai rodikliai (gyventojų skaičius) stabiliai didėjo. Šiandien turime apie 5 procentų augimą. Natūralu, jog augant gyventojų skaičiui, kyla ir gyvenamojo ploto paklausos kreivė.
Naujų būstų sandorių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, čia yra 0,019. Mus šiek tiek lenkia Vroclavas, Krokuva ir Helsinkis, nusileidžia Poznanė.
Prognozuodami, per kiek laiko galima parduoti turimą būstų „sandėlį“ rinkoje, matome, kad Vilniuje neprireiktų nei metų. Analitikai laikosi nuomonės, kad tokiu atveju, kai visą turimą sandėlį galima išparduoti per metus, NT būsto rinka yra tvari ir teigiama.
Tuo tarpu Helsinkyje prireiktų dar mažiau laiko. Gyventojai bijo, kad ir taip brangūs būstai šiame mieste gali dar labiau pabrangti, todėl vyrauja didžiulė paklausa; vos atsiradus NT projektui būstai yra išgraibstomi akimirksniu.
Jeigu mes norime pasiekti Vroclavo lygį pagal sandorių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, per metus pirminėje rinkoje turime parduoti apie 7 000 būstų. O tam, kad pasivytume Krokuvą – net 8 000.
Kur biurai – ten ir būstai
Tarp šių rodiklių galima drąsiai dėti lygybės ženklą. Karti tiesa, tačiau šiuo aspektu Vilnius ir Poznanė demonstruoja prasčiausius rezultatus: Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,3 kv. m biuro ploto, Poznanėje – 1,1 kv. m, tuo tarpu Helsinkyje – net 6,7 kv. m. Jei Vilnius norėtų pasivyti Vroclavą, kurio rodiklis yra 1,8 kv. m, mums reikėtų pastatyti dar tokių 17 dangoraižių, kokie stovi Konstitucijos prospekte – kitaip tariant, 260 tūkstančių kv. m ploto . O jei bandytume prisivyti Helsinkį, tai turėtume pastatyti per 200 tokių pastatų!
Vilnius yra augantis miestas, su augančiu gyventojų skaičiumi, augančia ekonomika ir pragyvenimo lygiu, todėl turi galimybę auginti ir biurų plotą. Jokia čia paslaptis, jog ten, kur biurai, yra ir gerai apmokamos darbo vietos, o miestas tampa jaunimo, gyventojų traukos centru. Visos šios sąlygos sudaro galimybes būstų rinkos paklausos kreivei kilti aukštyn.
Kaip būsto rinkos kreivę veikia COVID–19 pandemija
Čia galima išskirti kelis pagrindinius veiksnius: atsuktus vietinės valdžios ir Europos „pinigų kranelius“, valstybės ir verslų brandą ir tai, kad valstybė negyvena iš didžiausius nuostolius pandemijos metu patiriančių verslų, pavyzdžiui, turizmo.
Vyriausybės meta dideles pinigų sumas ekonomikai atgaivinti, o verslai ėmė galvoti ne tik apie save, bet pradėjo solidarizuotis, padėti ir aukoti – pirkti medicinines priemones ir pan. Tuo tarpu bankai išleido skolininkus „paskolų atostogų“. Prie šių veiksnių dar pridėjus anksčiau minėtus ir stabiliai augančią Vilniaus demografiją, prognozuojame, kad būsto rinka Vilniuje augs.
Naujo būsto kainų kritimo visos pandemijos metu nefiksavome. Atvirkščiai: jaučiamas net ir šioks toks augimas, o tai rodo, jog net ir atėjusi antroji COVID–19 banga nedalija tuščių pažadų apie būsto kainų kritimą Lietuvos sostinėje.
Skaičiai ir faktai
Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”
Liepos 8 d. viena didžiausių Lietuvos energetikos infrastruktūros statybos įmonių „Žilinskis ir Co“ laimėjo rekordinį kontraktą Švedijoje. Su Švedijos valstybės valdoma elektros perdavimo sistemos operatore „Svenska kraftnät” pasirašyta sutartis, kurios vertė – 327 mln. SEK be PVM. Lietuviai Švedijoje įsipareigojo rekonstruoti 32 kilometrų ilgio 220 kV oro elektros liniją Horndal – Avesta. Šią elektros liniją reikia pakeisti, nes […]
Nuomojate patalpas ir planuojate jų remontą ar rekonstrukciją? Tokiu atveju privalote ne tik informuoti nuomininkus apie vykdomus darbus, bet ir užtikrinti, kad nuomojamos patalpos atitiktų visus saugumo reikalavimus. Jei to nepadarote, dėl nelaimingo atsitikimo galite būti pripažintas atsakingu ne tik civiline, bet ir baudžiamąja tvarka. Šį principą ypač aiškiai iliustruoja viena išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo […]
Viešųjų pirkimų reglamentavime bręsta pokyčiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir derinimui pateikė Viešųjų pirkimų įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ir Gynybos sektoriaus pirkimų įstatymo pakeitimus. Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus tikslus, skatinti socialiai atsakingų pirkimų vykdymą ir nacionalinį reguliavimą suderinti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika. Numatoma mažinti administracinę naštą bei […]
Vilniaus Markučių rajone esantis lopšelis-darželis sulauks pokyčių – Vilniaus vystymo kompanija skelbia atvirą jo rekonstrukcijos architektūrinio projekto konkursą. Konkursu siekiama išrinkti 1966 m. statyto darželio rekonstrukcijai geriausią architektūrinį pasiūlymą, pagal kurį būtų visiškai atnaujintas darželio, įsikūrusio Pakraščio g. 15, Vilniuje pastatas ir aplinka. „Vilniuje ne tik statome naujus, bet ir atnaujiname esamus darželius – siekiame, […]
Šildymo sezono pabaigą šiais metais lydėjo nerimą keliantys gaisrų statistikos rodikliai. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje fiksuotas 76 proc. gaisrų atvejų augimas (nuo 680 iki 1197), rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad pasibaigus šildymo sezonui gaisrų grėsmės nesitraukia – ne mažesnes rizikas nei neprižiūrėti kaminai ir šildymo sistemos […]
Nuo rugpjūčio 1 d. paslaugas, susijusias su valstybinės žemės valdymu, bus galima gautiir internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Siekdama užtikrinti sklandžią naujosios sistemos veiklą, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) surengė intensyvius mokymus 840 specialistų, kurie dirbs su sistema ir konsultuos gyventojus. „Per ŽIS paslaugas, susijusias su valstybine žeme, bus galima gauti greičiau, patogiau […]