Čerpės – laikui nepavaldi stogo danga

1

Čerpės – laikui nepavaldi stogo danga

Išankstinės nuostatos, aplinkinių suformuota nuomonė bei viešojoje erdvėje gajūs mitai kartais užkerta kelią vienam ar kitam sprendimui priimti. Tai pasakytina ir apie stogo dangą. Visgi rinka yra labai dinamiška ir tai, kas vakar pagal sukurtus mitus atrodė sunkiai pasiekiama, šiandien gali būti lengvai įgyvendinama.

Didelė kaina – išpūstas burbulas

Uždengti namo stogą keraminėmis čerpėmis turbūt svajoja dažnas naujakurys. Tačiau kartais atsisakyti svajonės verčia susiformavusi nuomonė, jog vargu ar įpirks – juk keraminių čerpių danga labai brangi. Visgi stogo dangų rinkoje pusiausvyra labai pasikeitusi. Anksčiau keraminės čerpės buvo vienas brangesnių produktų, šiandien jos tapo įperkamos kone kiekvienam, nes jų kaina dabar mažesnė nei kitų populiarių stogo dangų.

Taigi, suformuotas mitas, kad čerpių danga yra brangi, šiandien tikrai išsklaidytas. Tokia nuomonė galėjo atitikti realybę prieš kelis dešimtmečius, kuomet Lietuvos rinka buvo pamiršusi šį produktą, o žmonės namų stogus dengė tik nuodingu šiferiu ar pigia skarda. Kalbant apie čerpes, nereikia pamiršti pagrindinių rinkos dėsnių – kuo produktas daugiau naudojamas, tuo jo kaina yra prieinamesnė.

Pirkėjai turėtų atsiminti, kad klaidinga vertinti vien tik čerpių kainą – nereikia pamiršti ir kitų reikiamų priedų, kurių įsigijimas bendrai sumai gali daryti nemažą įtaką.

Papildomai tvirtinti konstrukcijų nereikia

Dar vienas mitas – čerpės sunkios, todėl neva reikia papildomai investuoti į tvirtesnę stogo konstrukciją. Tiesą sakant, didesnis dangos svoris nereikalauja didinti gegnių skerspjūvio, kurį dažniausiai lemia reikiamo apšiltinimo storis ir grebėstų išdėstymas. Palyginus čerpes su kitomis dangomis, sniego apkrova retai viršija dangos svorį, todėl deformacijų svyravimai yra mažesni.

Pagrindiniai reikalavimai projektuojant stogo konstrukciją: sniego apkrova – 220 kg/kv. m, vėjo apkrova – 36 kg/kv. m, nuosavas konstrukcijos svoris – 30 kg/kv. m. Ir tik tada skaičiuojamas čerpių svoris – 45–50 kg/kv. m, o tai sudaro apie 13–15 proc. stogo apkrovos.

Įvertinus visas stogą veikiančias jėgas, praktiškai nebelieka jokio skirtumo, ar ant stogo klojamos čerpės ar, pavyzdžiui, plieninė skarda.

Naudojant čerpes nereikalingas ir didelis stogo nuolydis – tai dar vienas mitas. Yra čerpių, kuriomis galima dengti stogą su 10 laipsnių nuolydžiu.

O mitą, neva dengti stogą čerpėmis pernelyg sudėtinga ir brangu, daugiausia skleidžia stogdengiai, kurie vengia kruopštesnio darbo, ypač įrengiant grebėstus. Stogdengiams tiesiog patogiau užkloti vienu dideliu kitokios dangos lakštu iš karto kelių kvadratinių metrų plotą nei tai daryti dedant vieną čerpę po kitos.

Antra vertus, populiarėja didesnių matmenų „Wienerberger“ čerpės, kurias naudojant ne tik sparčiau vyksta stogo dengimo darbai, bet ir sunaudojama mažiau medienos grebėstams.

Metams bėgant tik gerėja

Iš molio, smėlio mišinio, vandens ir oro gaminamos keraminės čerpės yra ekologiškai švarus produktas, kurio papildomas privalumas tas, kad čerpinis stogas mažina radiacijos poveikį. Be to, čerpės gerina namo bendrą estetinį vaizdą. Aukštoje temperatūroje išdegtus šiuos stogo elementus galima glazūruoti, dengti angobu ar sendinti. 

Angobo dengimo metu miltelių pavidalo molis sumaišomas su vandeniu, į kurį pridedama mineralinių medžiagų, degimo proceso metu suteikiančių tam tikrą spalvą, nepaveikią laikui. Tačiau iki šių dienų pati populiariausia ir lengviausiai prie bet kokios aplinkos pritampanti natūralaus molio spalva.

  • Gerai sumontuota keraminių čerpių danga ir sensta garbingai – ne veltui daugelis žmonių šį natūralų procesą lygina su tauriu ir senu vynu, kuris, laikui bėgant, tik gerėja. Čerpės su laiko patina – tikra namo puošmena.

„Wienerberger“ gamina daugiau kaip 60 formų keraminių čerpių, kurių prekiniai ženklai „Koramic“ ir „Tondach“. Lietuvoje populiariausios čerpės su šoniniais ir galiniais užkaitais – „Samba 11“, „Figaro 11“ bei „Actua 10“, „Alegra 9“ ar „Orea 9“ir kitos rūšys, tokios kaip „Datura“, ar „Pottelberg 301“.

Ilgaamžiškumu abejoti netenka

Kalbant apie keraminių čerpių savybes, pirmiausia reikėtų išskirti jų ilgaamžiškumą, kurį lemia keletas veiksnių. Vienas iš jų yra čerpių atsparumas šalčiui. Bandymai rodo, kad ši stogo danga nepakitusi išlaiko daugiau nei 100 tūrinio šaldymo ir atšildymo ciklų. Bandymas atliekamas ant grebėstų suklotas čerpes liejant vandeniu, o vėliau staiga jas šaldant, imituojant natūralias sąlygas. Natūraliomis sąlygomis tokių šalčio ciklų per metus pasitaiko tik keletas.

Kita keraminių čerpių ilgaamžiškumą lemianti ypatybė – atsparumas gniuždymui, kuris yra beveik keturis kartus didesnis nei to reikalauja Europos standartas.

Pavyzdžiui, Vokietijos „Wienerberger“ gaminamų „Koramic“ čerpių atsparumas gniuždymui yra 4,5 kN (reikalaujamas atsparumas – 1,2 kN).

Dar vienas ilgaamžiškumo veiksnys yra tas, kad keraminių čerpių vandens pralaidumas yra beveik lygus 0. Net po 20 val. bandymų (nors Europos standartas reikalauja tik 3 val.) čerpės apatinėje pusėje neaptinkama vandens lašų, net čerpių spalva nepakinta. Gaminamų čerpių vandens įgeriamumas yra iki 4–5 proc.

Skirtingai nuo kitų dangų, čerpių danga „alsuoja“, per ją lengvai pasišalina garai, todėl nesusidaro visai stogo konstrukcijai kenksmingas kondensatas. Taip pat svarbi savybė – keraminių čerpių danga yra tyli, todėl nei krušos metu, nei lyjant neerzina krintančių kritulių garsas.

Kalbant apie keramines čerpes, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad, skirtingai nei kitos stogo dangos, pastarosios yra nedegios, jos atsparios ugniai. Tai reiškia, kad, uždengus stogą čerpėmis, konstrukcija atitinka visus aukščiausios kategorijos priešgaisrinius reikalavimus ir taisykles. Be to, didelis privalumas yra tas, kad net kilus gaisrui tokią dangą galima greit išardyti. Uždengus stogą dideliais lakštais, pažaboti ugnį kur kas sudėtingiau, tai reikalauja papildomų pastangų.

Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją (masyvumą). Vasarą čerpių danga nekaista. Pastogės ir mansardos patalpose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas. 

Galiausiai turime paneigti dar vieną mitą, kad neglazūruotos čerpės samanoja. Iš tiesų čerpių paviršiaus padengimas neturi jokios įtakos nei samanojimui, nei ilgaamžiškumui. Ar paviršius pasidengs samanomis, priklauso nuo aplinkos, kurioje bus eksploatuojamas stogas. Ir taip nutinka ne tik stogui, bet ir pastato fasadui. 

 Dėl keramikos paviršiaus savybių, kurios atsiranda degimo proceso metu, samanos į čerpes neįauga. Jeigu laikui bėgant samanotas paviršius įgrista, stogą nesunkiai galima nuplauti vandeniu, naudojant aukšto slėgio srovę, ir čerpės vėl atrodys kaip naujos. Čerpės nesielektrina, todėl prie jų nelimpa dulkės. Net angobu ar glazūra nepadengtos „Wienerberger“ čerpės tarnaus ne tik per joms suteiktą 30 metų garantinį laikotarpį, bet mažiausiai 100 metų.

„Wienerberger“ informacija ir nuotraukos

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius“

Rekomenduojame

Ekspertai: naujasis Vilniaus bendrasis planas ribos oportunistiškų verslų apetitą 

Ekspertai: naujasis Vilniaus bendrasis planas ribos oportunistiškų verslų apetitą 

Vilniaus miesto savivaldybė iki kovo 6 dienos viešina atnaujintus ir su visų derinančių institucijų pritarimo sulaukusius miesto teritorijos bendrojo plano (BP) sprendinius. BP rengimo procesą ir siūlymus atidžiai analizuoja ir valstybės institucijos, ir verslo atstovai – pirmą kartą taip detaliai suplanuoto tokio dydžio teritorija. Pateikiame Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovų komentarus.   […]

Kuo skiriasi Vilnius nuo Kauno: pirkėjai būstus didžiuosiuose miestuose renkasi skirtingai

Kuo skiriasi Vilnius nuo Kauno: pirkėjai būstus didžiuosiuose miestuose renkasi skirtingai

Vieta, vieta ir dar kartą vieta – taip dažnai įvardijami esminiai būsto pasirinkimo kriterijai. Ir, žinoma, kaina. Nors kaina ir vieta mieste išlieka dominuojančiais kriterijai renkantis būstą, tačiau jų svarba skiriasi Vilniuje ir Kaune, rodo nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo įmonės „Citus“ atlikta apklausa. Kiti, itin svarbūs kriterijai, darantys įtaką priimant sprendimą pirkti būstą, taip […]

Statybų bendrovė „Conresta“ gavo 23 mln. eurų vertės „Galio Group“ užsakymą

Statybų bendrovė „Conresta“ gavo 23 mln. eurų vertės „Galio Group“ užsakymą

Statybos bendrovė „Conresta“ ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ pasirašė generalinės statybų rangos sutartį, kurios vertė 23 mln. eurų. Pagal šią sutartį „Conresta“ įgyvendins Vilniuje plėtojamo verslo centro „Freedom 36“ statybos darbus. Vilniaus Laisvės prospekte plėtojamas verslo centras „Freedom 36“ rinkai pasiūlys 14.000 kv. m modernių biurų patalpų. Tai bus A+ energinės klasės pastatas, […]

„Baltisches Haus“ Panevėžio miesto savivaldybei suteikė daugiau nei 120 000 eurų vertės paramą

„Baltisches Haus“ Panevėžio miesto savivaldybei suteikė daugiau nei 120 000 eurų vertės paramą

Komercinio nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ ir Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė paramos sutartį, pagal kurią bendrovė finansuos naujos autobusų stoties techninį projektą ir užtikrins statybų vykdymo priežiūros paslaugas. Bendra paramos suma – 123 000 eurų. 100 000 eurų vertės techninis projektas bus parengtas pagal Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko viziją ir […]