Kirunoje, Švedijos šiaurėje už poliarinio rato, užbaigtas naujasis miesto baseinų kompleksas „Kiruna Badhus“. Tarptautinė statybų inžinerijos bendrovė „Caverion Lietuva“, veikdama integruotoje „Caverion Sweden“ komandoje, nuo 2021 metų valdė inžinerinės dalies įgyvendinimą ir atliko ŠVOK, santechnikos, elektros bei automatikos montavimo darbus. Projektas startavo nuo kelių elektrikų specialistų komandos, o 2022 m. sausį, didėjant apimtims, suburta maždaug 30 žmonių komanda. Darbai baigti 2025 m. rugsėjį, o tiksli atidarymo data dar nėra paskelbta.
Komplekse, kurio plotas siekia 10 500 m², įrengti keturi baseinai, SPA erdvė ir restoranas. Iš pradžių projekto vertė siekė 49,5 mln. eurų, tačiau vėliau, plečiantis techniniams sprendiniams ir išaugus darbų mastui, faktinės sąnaudos padidėjo iki 123 mln. eurų. Todėl objektas vertinamas kaip vienas brangiausių tokio tipo Švedijoje. Atsakomybė „Caverion Lietuva“ pusėje apėmė visą inžinerinių sistemų grandinę: nuo vėdinimo bei šildymo–šaldymo iki vandentiekio, nuotekų, baseinų vandens paruošimo, apšvietimo, jėgos tinklų ir pastato automatikos. Tokia aprėptis leido visus sprendinius derinti kaip vieną sistemą ir užtikrinti nuoseklų įrenginių darbą.
Projekto lūžio taškas: papildomas techninis aukštas ir pakartotiniai montavimo darbai
Vykdant baigiamuosius montavimo darbus paaiškėjo, kad pirminiuose brėžiniuose suplanuotų erdvių vėdinimo įrangai nepakanka. Reaguojant į situaciją, priimtas sprendimas formuoti papildomą techninį aukštą vėdinimo kameroms, o jau sumontuotos sistemos išmontuotos ir po konstrukcinių pakeitimų įrengtos iš naujo. Šis sprendimas tapo kritiniu projekto lūžio tašku, nes pareikalavo itin tikslaus darbų sričių suderinimo vietoje: buvo perskaičiuoti šildymo ir šaldymo centrų suvirinimo mazgai, pertrauktos ir atnaujintos elektros trasos, iš naujo sudėliotos automatikos valdymo schemos. Dėl šių priemonių užtikrintas reikiamas oro mainų našumas ir patikimas sistemų veikimas ilgalaikėje eksploatacijoje.
Skaitmenizuotos sistemos ir sauga: nuo individualaus apšvietimo iki „AngelEye“
Technologiniai sprendimai komplekse sujungti į vientisą valdymo logiką. Sumontuota daugiau kaip 400 LED šviestuvų valdiklių, todėl kiekvienas šviestuvas valdomas individualiai ir gali būti tiksliai pritaikytas skirtingoms erdvėms. Baseinų ūkyje įrengta apie 100 vandens valymo siurblių ir maždaug 60 dažnio keitiklių, kurie kontroliuoja siurblių darbą ir vandens tėkmę, o visame pastate veikia dūmų jutikliais paremta priešgaisrinė sistema. Saugą vandens zonoje stiprina „AngelEye“ tipo skęstančiųjų atpažinimo sprendimas, realiu laiku analizuojantis vaizdą ir incidento atveju aktyvuojantis aliarmą. Siekiant užtikrinti reikiamus apšvietimo parametrus dar iki galutinio vandens paruošimo, elektrikams teko nerti į vieną iš baseinų ir sukalibruoti įrangą po vandeniu.
Darbo sąlygos ir patirties pritaikomumas
Projekto įgyvendinimas vyko atšiauriomis subarktinėmis sąlygomis, todėl ilgi tamsos laikotarpiai ir žemos temperatūros darė įtaką tiek logistikai, tiek darbų planavimui. Vis dėlto nuoseklus grafiko laikymasis ir operatyvūs sprendimai vietoje leido užtikrinti darbų tęstinumą bei kokybę visą ketverių metų laikotarpį. Sukaupta patirtis, susijusi su didelio masto perprojektavimais vėlyvoje stadijoje ir sudėtingų inžinerinių sistemų integracija, toliau taikoma kituose viešosios infrastruktūros projektuose Šiaurės šalyse ir Baltijos regione.
Pranešime naudojama nuotrauka iš internetinės svetainės
Pranešimą paskelbė: Kristina Brogienė, UAB „Caverion Lietuva”
Didėjant elektronikos prietaisų su ličio jonų baterijomis populiarumui, kartu auga ir su jomis susijusių gaisrų statistika. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ličio jonų baterijos gali užsidegti dėl įvairių priežasčių, todėl labai svarbu ne tik rinktis patikimus įrenginius, bet ir tinkamai juos eksploatuoti bei pasirūpinti prevencinėmis apsaugos priemonėmis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių […]
Įsibėgėjant rudeniui, sparčiai auga ir akį traukiančių objektų pasiūla Turto banko organizuojamuose aukcionuose, iš kurių surinktos lėšos prisidės atnaujinant valstybės funkcijoms užtikrinti reikalingus pastatus. Kaune vyksiančių valstybės nekilnojamojo turto aukcionuose lapkričio mėnesį bus galimybė įsigyti ne vieną išskirtinį objektą, turintį istorinę vertę ir komercinį potencialą. Pardavimui pateikti objektai išsidėstę įvairiose miesto dalyse – nuo žaliuojančios […]
Jau penktus metus iš eilės parodoje ARCHzona architektai, projektuotojai, NT vystytojai, interjero dizaineriai bei naujakuriai rinko estetiškiausius pastatų fasadus konkurse „FACadE’25“, kuris tradiciškai vyko parodų rūmuose „Litexpo“. Šiemet konkurse varžėsi 23 Lietuvoje ir užsienyje įgyvendinti projektai: 11 projektų buvo pateikta gyvenamųjų pastatų, o 12 – komercinių ir visuomeninių pastatų kategorijoje. Balsavime iš viso dalyvavo beveik […]
Krašto apsaugos ministerija per artimiausius 3 metus pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ infrastruktūros modernizavimui planuoja skirti per 200 mln. eurų, šiuo metu vystoma daugiau nei 10 didelės apimties projektų naujų objektų statyba ir esamų pastatų rekonstrukcija. Daugumos projektų įgyvendinimą planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos. „Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ – vienas svarbiausių Lietuvos gynybos sistemos dalių, […]
Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ stiprina vadovų komandą – vykdomuoju direktoriumi paskirtas Tadas Matjošaitis. Naujasis vadovas imsis iniciatyvos plėtojant bendrą paslaugų portfelį, didinant operacinį efektyvumą ir diegiant inovatyvius skaitmeninius sprendimus. Nuo 2025 metų spalio prie „Civinity“ grupės prisijungęs Tadas Matjošaitis turi sukaupęs beveik dešimtmečio darbo patirtį viešbučių versle. Prieš tai buvo atsakingas už […]
Lietuvos gyventojai būstą laiko ne tik kasdieniu poreikiu, bet ir ilgalaike investicija, o daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, jog dabar yra tinkamas metas jį įsigyti. Apie tai, kokios nuotaikos vyrauja Lietuvos būsto rinkoje ir kokius sprendimus priima pirkėjai, pasakoja „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų tiki, kad dabar […]