Būsto energinės klasės: kuo jos skiriasi ir kokie pokyčiai laukia nuo 2021 m.

Būsto energinės klasės: kuo jos skiriasi ir kokie pokyčiai laukia nuo 2021 m.

Nuo kitų metų statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią A++ energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams. Kuo ši klasė skiriasi nuo kitų populiarių Lietuvoje energinių klasių ir ką ji reiškia būsimiesiems naujų namų gyventojams?

Dabar Lietuvoje visi statomi nauji pastatai, kuriems leidimas statyti išduotas po 2018 m. sausio mėn. 01 d. turi būti ne žemesnės nei A+ energinės klasės, o nuo 2021 m. reikalavimai pastatams bus dar aukštesni – statybos leidimai bus išduodami tik tiems gyvenamiesiems pastatams, kurie bus A++ energinės klasės. 

A++ pastatai privalės pasižymėti dar geresnėmis šiluminėmis charakteristikos už statomus A+ klasės pastatus ir privalės, jeigu bus įrenginėjama, turėti efektyvesnę rekuperacinę vėdinimo sistemą, kuri užtikrins kokybišką mikroklimatą, tieks švarų orą, apsaugos nuo pelėsių ir kitų neigiamų padarinių.

„Tačiau ir dabar daug A+ energinės klasės daugiabučių išsiskiria geru sandarumu, aukštos kokybės termoizoliacinėmis medžiagomis ir dalis jų, pavyzdžiui visi „Omberg“ projektai, turi įdiegtas rekuperacines vėdinimo sistemas. Esminis A++ klasės daugiabučio privalumas yra tas, kad jame ne mažiau kaip 50% naudojamos pirminės energijos  turės būti  pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Tad sąskaitos už šildymą gyventojams ir pastato daroma įtaka gamtai bus dar mažesnė“, – sako Linas Šalčius, „Omberg“ NT plėtojimo direktorius.

Skirtumai tarp D, C ir B klasių

Iš viso yra skaičiuojamos devynios pastatų energinio naudingumo klasės nuo dabartinės aukščiausios A++ iki žemiausios – G klasės. Jau beveik 15 metų Lietuvoje statomiems pastatams yra keliami vis aukštesni energinės klasės reikalavimai.

„Dauguma sovietmečiu statytų namų yra priskiriami D ar net E energinei klasei. Tai reiškia, kad jie sunaudoja daug šilumos energijos, didelė dalis jos prarandama per sienas, langus, stogą. Tokie pastatai anuomet buvo statomi neatsižvelgiant į ekologines problemas ir kelia aibę problemų šiandien juose gyvenantiems asmenims dėl prastos šiluminės varžos“, – teigia L. Šalčius.

Nuo 2006 m. statomiems pastatams pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės. Šiai klasei buvo keliami namo sandarumo reikalavimai, bet nebuvo šiluminės energijos sąnaudų reikalavimų.

Po 2014 m. pradėtiems statyti pastatams buvo pakelta kartelė iki B energinės klasės. Pasak L. Šalčiaus, B klasei keliami reikalavimai yra gana paprasti – namas tiesiog turi būti šiltas, o tą galima pasiekti investuojant į sandaresnius langus ir pastato apšiltinimą.

Perėjimas į A klasę

Nuo 2016 m. statomi pastatai privalėjo būti ne mažesnės nei A klasės. Šiems pastatams keliami gerokai aukštesni kriterijai nei B klasei – didesnis sandarumas, sumažintas šilumos praradimas ir labiau apšiltintas fasadas.

„Perėjimas nuo B klasės pastatų prie A klasės buvo labai ryškus suvartojamos šilumos energijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, šildymo kaina A klasės daugiabutyje, palyginus su B klasės daugiabučiu, gali būti ir dvigubai mažesnė“, – sako L. Šalčius.

Pagal ES reikalavimus, dabartiniai senesnės statybos pastatai, esantys žemesnės nei C energinės klasės, ilgainiui turės būti renovuoti, tad gyvenimas žemesnės energinės klasės namuose lemia ne tik didesnes sąskaitas šildymui,  bet ir papildomas išlaidas renovacijai ateityje, pažymi L. Šalčius.

2018 m. reikalavimai pastatų energiniam efektyvumui dar paaugo ir statybos leidimai pradėti išduoti tik A+ energinės klasės pastatams.

„A ir A+ klasės pastatai skiriasi dėl jiems keliamų techninių reikalavimų, kaip energijos sąnaudos būsto šildymui, namo sandarumas ir šiluminė varža. Pastato statybą, atitinkančią šiuos kriterijus, užtikrina statinio statybos techninė priežiūra, vadovaujantis patvirtintu techniniu projektu ir galiojančių teisės aktų reikalavimais“, – aiškina L. Šalčius.

Perėjimas vyksta palaipsniui

Nors reikalavimas A++ klasei yra įvedamas jau nuo 2021 m. sausio 1 d., tai nereiškia, kad visi kitais metais iškilę pastatai šią klasę jau atitiks.

„Panašiai kaip ir ankstesnių perėjimų prie aukštesnės energinės klasės metu, taip ir dabar reikalavimas galios tik tiems pastatams, kuriems nuo kitų metų bus prašoma statybos leidimo. Jeigu statybos leidimas buvo išduotas anksčiau – reikalavimas negalios. Tad perėjimas prie A++ klasės vyks palaipsniui“, – kalba L. Šalčius.

Nors, anot L. Šalčiaus, natūralu, kad NT plėtotojams reikia laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir kaštų, kartais rinkoje matoma ir piktnaudžiavimo atvejų.

„Pereiti prie A energinės klasės daugiabučių buvo privaloma prieš ketverius metus, o prie A+ – prieš dvejus. Tačiau dar šiandien matome rinkoje parduodamus naujos statybos butus B klasės daugiabučiuose. Tad rekomenduojame nepaisant daugiabučio ar namo statybos baigimo metų, visada pasidomėti, kokia yra jo energinė klasė“, – sako L. Šalčius.

Norminės sąnaudos šildymui skirtingų energinio naudingumo klasių vienbučiame gyvenamajame name (160 m2):

  kWh/m2 per metus

   Iš viso šildymo kaina per metus visam būstui, Eur*

A++

  27,83

   176

A+

  37,09

   240

A

  49,20

   320

B

  125,40

   800

C

  187

   1200

D

  200

   1280

 *Kaina pagal vidutinę šilumos kainą šiuo metu Lietuvoje – 0,04 Eur/kwh

Pranešimą paskelbė: Rita Rauluševičiūtė, UAB „Gravitas Partners“

Rekomenduojame

„Citus“ ekspertai: Keičiantis karantino sąlygoms, keičiasi ir iššūkiai – jie taip pat kelia būsto kainas

„Citus“ ekspertai: Keičiantis karantino sąlygoms, keičiasi ir iššūkiai – jie taip pat kelia būsto kainas

Pastaruoju metu apie būsto rinką diskutuojama, daugiausia, per pardavimų prizmę – perka viską, todėl vos spėjama pardavinėti vilniečiams butus ar kotedžus. Būsto kainas didina didžiulė paklausa, pasiūlos trūkumas. Na, o statybos nespėja patiekti rinkai pakankamo naujų projektų ir būstų skaičiaus, todėl sandėlis traukiasi pakankamai sparčiai. Apie augančią statybų savikainą, brangstančius darbus ir medžiagas, darbuotojų trūkumą […]

Pastebimai pasikeitė lietuvių požiūris į vonios kambarį

Pastebimai pasikeitė lietuvių požiūris į vonios kambarį

Per pastarąjį dešimtmetį lietuvių požiūris į vonios kambarį pasikeitė bemaž kardinaliai. Specialistų teigimu, ši viena svarbiausių būste patalpų nebevertinama kaip „sanitarinis mazgas“. Todėl vonios kambario interjerui skiriama nemažai dėmesio. Ne mažiau svarbi ir čia montuojamų prietaisų – klozetų, vandens nuleidimo mechanizmų ir kitų kokybė bei išvaizda. Kitokios išraiškos paieškos Architektės, interjero dizainerės Justinos Garbštės teigimu, […]

Vėluojamos grąžinti paskolos – netikėtas laimikis investuotojams: „Nordstreet“ investuotojai uždirbo 21.33% palūkanų

Vėluojamos grąžinti paskolos – netikėtas laimikis investuotojams: „Nordstreet“ investuotojai uždirbo 21.33% palūkanų

Nekilnojamo turto sutelktinio finansavimo platformos „Nordstreet“ investuotojai gali džiūgauti – investavusieji į Vilniuje, Savanorių prospekte, vykdomą NT projektą, uždirbo daugiau nei buvo numatyta – 21.33%. Bendra dviejų investavimo į Savanorių pr. 178 esantį NT projektą etapų finansavimo suma viršijo 500 000 eurų, o numatoma grąža turėjo siekti 13%. Pasibaigus šiems etapams, paaiškėjo, kad „Nordstreet“ klientams […]

Naujamiestyje prasideda inovatyvaus verslo centro „K22“ statybos

Naujamiestyje prasideda inovatyvaus verslo centro „K22“ statybos

UAB „Eigesa“ pradeda verslo centro „K22“, esančio Naujamiestyje adresu Kauno g. 22 Vilniuje, statybos darbus. Generaliniu rangovu pasirinkta viena šiuolaikiškiausių bei sėkmingiausiai dirbančių statybos įmonių Lietuvoje UAB „Conresta“. Bendras verslo centras susidarys iš dviejų – 6 ir 9 aukštų – korpusų, su dviejų lygių požemine automobilių parkavimo aikštele. Bendras pastatų plotas siekia beveik 7 000 […]

Rekordinės „Milsa“ grupės investicijos didins veiklos efektyvumą ir tvarumą

Rekordinės „Milsa“ grupės investicijos didins veiklos efektyvumą ir tvarumą

„Milsa“ įmonių grupės bendrovės veikia 30–60 metų ir užima lyderių pozicijas rinkoje. Tačiau vien praeitis, pasak įmonių grupės vadovo Manto Makulavičiaus, nekuria ateities. Todėl nuolat ieškoma būdų efektyvinti gamybą ir investuojama į gamybines technologijas bei vidinius procesus. Šiemet investicijų suma rekordinė – siekia daugiau nei 8 mln. Eur. „Mūsų produktų paklausa susijusi su infrastruktūros finansavimu. […]

„LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje

„LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje

„Saint-Gobain“ grupei priklausanti „LECA International“ investuoja į papildomus gamybos pajėgumus Estijoje. Nuspręsta iš naujo atidaryti LECA gamyklą Häädemeeste mieste, nes statybų rinkos perspektyvos yra tvirtos ir auga tvariai. Planuojamas gamybos našumas yra apie 350 000 m3, o LECA siekia aprūpinti Baltijos šalių rinką bei sukurti eksporto galimybes. Šiandien Baltijos šalyse veikia dvi „LECA International“ blokų […]