Berlyno siena Vilniuje

Berlyno siena Vilniuje

Nuo Vakarinio aplinkkelio Žirmūnų link nutįsusi aukštos įtampos elektros linija, šalia kurios – kažkada suplanuotai gatvei palikti laisvos žemės plotai. Ši apie 150 metrų pločio ir 6,5 kilometro neurbanizuota žemės juosta dalija miestą į dvi nelygias dalis.

Iš čia – asociacijos su Berlynu.

Vokiečiai, nugriovę sieną, Potsdamo aikštėje ir jos prieigose pirmiausia iškasė gilią daubą ir po žeme nutiesė tarpmiestines ir miesto geležinkelių linijas, o viršuje pastatė Berlyno Manheteną – šiauolaikinį miesto kvartalą.

Vilniaus valdžia, pastaruoju metu skubinanti Šiaurinės projekto įgyvendinimą, ruošiasi beveik 44 hektarus žemės miesto vidury pakišti po asfaltu.

Miesto autostrada ar vidiniu aplinkkeliu jau dabar vadinama gatvė bus 6 eismo juostų, su išplatėjimais iki 8, su 2 metrų pločio skiriamąja juosta per vidurį, šaligatviais, pėsčiųjų ir dviračių takais abipus gatvės, estakadomis ir požeminėmis perėjomis…

Prieš keliolika metų, Berlyno pavyzdžio įkvėptas, architektas Valdas Jurevičius pasiūlė panašų Šiaurinės gatvės sprendimą: po žeme perkelti elektros perdavimo liniją, nutiesti ten automagistralę ir metropoliteno bėgius. O viršuje pastatyti kas miestui reikalinga: gyvenamuosius namus, darželius, mokyklas, parduotuves. Įrengti poilsio ir sporto zonas. Nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus.

Pasirinkus vokišką sprendimą privatus verslas pasirengęs į Šiaurinės gatvės statybą investuoti per milijardą eurų. Būtų kuriamos naujos darbo vietos, į biudžetą mokami mokesčiai. Šiaurinei skirtus 90 milijonų miestas galėtų skirti kitų gatvių ir gatvelių tvarkymui. Juk daugybės jų net gatvėmis nepavadinsi: žvyrkeliai, gruntkeliai ar tiesiog bekelės.

Šiauriniai miegamieji rajonai ne tik nebūtų atskirti vieni nuo kitų didelio pralaidumo magistrale, bet ir išvengtų padidintų triukšmo ir taršos.

Žemė mieste brangi, tad kiekvieną jos lopinėlį turėtume išnaudoti kuo racionaliau.  

Pranešimą paskelbė: Audronė Gaidimavičienė, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“

Rekomenduojame

Vilnius kviečia kurti naują lengvosios atletikos maniežą

Vilnius kviečia kurti naują lengvosios atletikos maniežą

Vilniaus miesto savivaldybė inicijuoja architektūrinio projekto konkursą geriausiai naujo lengvosios atletikos maniežo Žirmūnuose architektūrinei idėjai sukurti. Maniežas turėtų iškilti Žirmūnų g. 1H. Kovo mėn. 5 dieną architektūrinio projekto konkurso organizatorius – Lietuvos architektų sąjunga – kviečia susipažinti su konkurso sąlygomis. Neseniai atliktoje Lengvosios atletikos maniežo sukūrimo Vilniaus mieste galimybių studijoje konstatuota, kad nors lėšų Vilniaus […]

Vilniuje daugėja mokinių: kokias mokyklas jiems pasiūlysime?

Vilniuje daugėja mokinių: kokias mokyklas jiems pasiūlysime?

Naujausia statistika rodo, kad nors visoje Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokinių mažėja, sostinės regione jų skaičius auga. Daugėjant mokinių, iškyla ne tik iššūkis pagal naujausias tendencijas pritaikyti ugdymo programas, bet ir plėsti mokyklų tinklą. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, mokyklų vidus turi tikti šiuolaikiniam ugdymui, o jų vieta mieste – derėti su miesto gyventojų ritmu. Lietuvos […]

Lietuvos paštas sukirto rankomis su Biržų savivaldybe dėl buvusio centrinio pašto pastato

Lietuvos paštas sukirto rankomis su Biržų savivaldybe dėl buvusio centrinio pašto pastato

AB Lietuvos paštas Biržų savivaldybei pardavė buvusio centrinio Biržų pašto pastatą. Sandorio suma – 81, 400 tūkst. EUR. Viso pirkinio plotas – 1257,33 kv. m. „Labai džiaugiamės tokiu puikiu ir sklandžiu bendradarbiavimu su Biržų miesto savivaldybe. Tai yra pavyzdys, kai pats miestas perima į savo rankas jam svarbius paveldosauginius pastatus, nestokoja vizijos, kas juose turėtų […]

Savivaldybė įtikino „Lidl“ statytojus rinktis tvarius sprendimus

Savivaldybė įtikino „Lidl“ statytojus rinktis tvarius sprendimus

Devyni mėnesiai diskusijų ir trys projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros vis atnaujinant rekomendacijų sąrašą – Vilniaus miesto savivaldybei pavyko įtikinti prekybos centro „Lidl“ statytojus reikšmingai pakoreguoti projektą tam, kad Nemenčinės plento pašonėje būtų išsaugotos dešimtys medžių, o pats komercinės paskirties pastatas būtų darniai integruotas aplinkoje. Nelikus esminių trūkumų, vasario 25 d. Vyriausiojo miesto architekto skyrius pritarė […]