Nuo Vakarinio aplinkkelio Žirmūnų link nutįsusi aukštos įtampos elektros linija, šalia kurios – kažkada suplanuotai gatvei palikti laisvos žemės plotai. Ši apie 150 metrų pločio ir 6,5 kilometro neurbanizuota žemės juosta dalija miestą į dvi nelygias dalis.
Iš čia – asociacijos su Berlynu.
Vokiečiai, nugriovę sieną, Potsdamo aikštėje ir jos prieigose pirmiausia iškasė gilią daubą ir po žeme nutiesė tarpmiestines ir miesto geležinkelių linijas, o viršuje pastatė Berlyno Manheteną – šiauolaikinį miesto kvartalą.
Vilniaus valdžia, pastaruoju metu skubinanti Šiaurinės projekto įgyvendinimą, ruošiasi beveik 44 hektarus žemės miesto vidury pakišti po asfaltu.
Miesto autostrada ar vidiniu aplinkkeliu jau dabar vadinama gatvė bus 6 eismo juostų, su išplatėjimais iki 8, su 2 metrų pločio skiriamąja juosta per vidurį, šaligatviais, pėsčiųjų ir dviračių takais abipus gatvės, estakadomis ir požeminėmis perėjomis…
Prieš keliolika metų, Berlyno pavyzdžio įkvėptas, architektas Valdas Jurevičius pasiūlė panašų Šiaurinės gatvės sprendimą: po žeme perkelti elektros perdavimo liniją, nutiesti ten automagistralę ir metropoliteno bėgius. O viršuje pastatyti kas miestui reikalinga: gyvenamuosius namus, darželius, mokyklas, parduotuves. Įrengti poilsio ir sporto zonas. Nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus.
Pasirinkus vokišką sprendimą privatus verslas pasirengęs į Šiaurinės gatvės statybą investuoti per milijardą eurų. Būtų kuriamos naujos darbo vietos, į biudžetą mokami mokesčiai. Šiaurinei skirtus 90 milijonų miestas galėtų skirti kitų gatvių ir gatvelių tvarkymui. Juk daugybės jų net gatvėmis nepavadinsi: žvyrkeliai, gruntkeliai ar tiesiog bekelės.
Šiauriniai miegamieji rajonai ne tik nebūtų atskirti vieni nuo kitų didelio pralaidumo magistrale, bet ir išvengtų padidintų triukšmo ir taršos.
Žemė mieste brangi, tad kiekvieną jos lopinėlį turėtume išnaudoti kuo racionaliau.
Pranešimą paskelbė: Audronė Gaidimavičienė, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]