Berlyno siena Vilniuje
Nuo Vakarinio aplinkkelio Žirmūnų link nutįsusi aukštos įtampos elektros linija, šalia kurios – kažkada suplanuotai gatvei palikti laisvos žemės plotai. Ši apie 150 metrų pločio ir 6,5 kilometro neurbanizuota žemės juosta dalija miestą į dvi nelygias dalis.
Iš čia – asociacijos su Berlynu.
Vokiečiai, nugriovę sieną, Potsdamo aikštėje ir jos prieigose pirmiausia iškasė gilią daubą ir po žeme nutiesė tarpmiestines ir miesto geležinkelių linijas, o viršuje pastatė Berlyno Manheteną – šiauolaikinį miesto kvartalą.
Vilniaus valdžia, pastaruoju metu skubinanti Šiaurinės projekto įgyvendinimą, ruošiasi beveik 44 hektarus žemės miesto vidury pakišti po asfaltu.
Miesto autostrada ar vidiniu aplinkkeliu jau dabar vadinama gatvė bus 6 eismo juostų, su išplatėjimais iki 8, su 2 metrų pločio skiriamąja juosta per vidurį, šaligatviais, pėsčiųjų ir dviračių takais abipus gatvės, estakadomis ir požeminėmis perėjomis…
Prieš keliolika metų, Berlyno pavyzdžio įkvėptas, architektas Valdas Jurevičius pasiūlė panašų Šiaurinės gatvės sprendimą: po žeme perkelti elektros perdavimo liniją, nutiesti ten automagistralę ir metropoliteno bėgius. O viršuje pastatyti kas miestui reikalinga: gyvenamuosius namus, darželius, mokyklas, parduotuves. Įrengti poilsio ir sporto zonas. Nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus.
Pasirinkus vokišką sprendimą privatus verslas pasirengęs į Šiaurinės gatvės statybą investuoti per milijardą eurų. Būtų kuriamos naujos darbo vietos, į biudžetą mokami mokesčiai. Šiaurinei skirtus 90 milijonų miestas galėtų skirti kitų gatvių ir gatvelių tvarkymui. Juk daugybės jų net gatvėmis nepavadinsi: žvyrkeliai, gruntkeliai ar tiesiog bekelės.
Šiauriniai miegamieji rajonai ne tik nebūtų atskirti vieni nuo kitų didelio pralaidumo magistrale, bet ir išvengtų padidintų triukšmo ir taršos.
Žemė mieste brangi, tad kiekvieną jos lopinėlį turėtume išnaudoti kuo racionaliau.
Pranešimą paskelbė: Audronė Gaidimavičienė, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”
Rekomenduojame
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
