Bankų požiūris skiriasi kardinaliai: vienur laisvadarbiams uždega žalią šviesą, kitur – užveria duris

Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Svarbu realistiški lūkesčiai

Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria laisvadarbiai, pajamų nepastovumas ir sudėtingesnis jų pagrindimas. Bankai, vertindami paraišką, atsižvelgia ne tik į gautų pajamų vidurkį, bet ir į vystomos veiklos išlaidas, sumokamus mokesčius, pajamų sezoniškumą bei su tuo susijusias rizikas.

Edvardas Arnatkevičius, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje, pabrėžia, kad savarankiškai dirbantieji dažnai pervertina savo galimybes ir pamiršta apie išlaidas bei mokesčius: „Naudodamiesi internetinėmis skaičiuoklėmis, jie įveda visas gautas pajamas, neatsižvelgdami į mokesčius ar išlaidas, todėl vėliau nusivilia, kai banko pasiūlyta paskolos suma būna gerokai, kartais net perpus, mažesnė. Svarbu atminti, kad skaičiuoklės yra tik preliminarus įrankis, o kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.“

Bankai savarankiškai dirbančiuosius vertina skirtingai

Nors dirbančiųjų savarankiškai Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 281 tūkst., o mažųjų bendrijų – per 57 tūkst., bankai tokių asmenų pajamas vertina labai skirtingai. Pavyzdžiui, turint mažąją bendriją, kai kurie bankai gali vertinti tik pagal civilinę sutartį gaunamas pajamas, o dividendus ar asmeninėms reikmėms išsiimtas lėšas laikyti nepakankamai tvariomis, ypač jei jos gaunamos trumpiau nei dvejus metus. Taip pat kiekvienas bankas gali skirtingai skaičiuoti veiklos išlaidas.

Dėl šios priežasties, ieškant būsto paskolos, būtina pateikti paraiškas keliems skirtingiems kreditoriams. Skirtingų bankų pasiūlymai ir maksimali paskolos suma gali skirtis kone dvigubai.

Kiti bankai tokias pajamas vertina kiek lanksčiau: skaičiuoja tik faktines išlaidas, o ne tiesiog nuskaičiuodami dalį pajamų, dividendus priskiria tvarioms pajamoms ir pan.

Verta nepamiršti, kad paskolos sąlygos gali priklausyti ir nuo pasirinkto būsto tipo: jeigu norite pirkti loftą, kūrybines dirbtuves ar kitą neįprastą būstą, vieni bankai gali reikalauti tokio pat įnašo, kaip ir įprastam būstui, o kiti gali paprašyti 20 proc. ar net 30 proc. būsto vertės siekiančio pradinio įnašo.

Pasiruošimas: kokių dokumentų prireiks?

Siekiant paskolą gauti greitai ir sklandžiai, savarankiškai dirbantiems ar įmones turintiems asmenims tenka pateikti daugiau dokumentų nei samdomiems darbuotojams. Bankai siekia susidaryti išsamų vaizdą apie kliento finansinę padėtį, todėl vertina daugiau jūsų finansinio stabilumo aspektų. Tad sutaupysite laiko, jei dokumentus pasiruošite iš anksto.

Pagrindinių būsto paskolai reikalingų dokumentų sąrašas:

• Asmeninės pajamų deklaracijos: pastarųjų 2 metų (kai kuriems bankams gali užtekti ir trumpesnio laikotarpio).
• Asmeninės sąskaitos išrašai: taip pat 2 metų laikotarpio.
• Veiklos įrodymai: sutartys su klientais ar pajamų–išlaidų žurnalas arba pajamų suvestinė, pagrindžiantys pajamų pastovumą.
• Informacija apie perkamą turtą: preliminari pirkimo–pardavimo sutartis ir turto vertinimo ataskaita.
• Pradinio įnašo dokumentai: įrodymai, pagrindžiantys lėšų kilmę.

Jei turite įmonę (pvz., mažąją bendriją), papildomai gali prireikti:

• jūsų darbo arba civilinės sutarties su įmone kopijos;
• akcininkų sprendimų dėl dividendų ar pelno išmokėjimo (bent 2 metų laikotarpio);
• pavedimų, įrodančių lėšų gavimą, jeigu buvo išmokėti dividendai ar įmonės pelnas;
• kai kuriais atvejais – įmonės paskutinių 2 metų finansinės ataskaitos.

Nors teisės aktai ir Lietuvos banko rekomendacijos skatina bankus savarankiškai dirbančių asmenų pajamas vertinti konservatyviau, situacija pamažu liberalėja. Didėjant laisvadarbių skaičiui, bankai vis palankiau žiūri ir į pajamas iš individualios veiklos ar iš nedidelės įmonės: „Tai tampa nauja norma. Be to, smulkieji verslininkai bei dirbantieji individualiai moka vis didesnius mokesčius, todėl manome, kad teikti geresnes sąlygas tokiems klientams yra sąžininga“, – teigia E. Arnatkevičius.

Pasak specialisto, teikiant paraišką paskolai, svarbiausias sėkmę lemiantis veiksnys – gebėjimas dokumentais įrodyti, kad jūsų pajamos yra stabilios ir tvarios. Turint stabilias pajamas ir kruopščiai pasiruošus, realu gauti norimo dydžio paskolą.

Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“