Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Svarbu realistiški lūkesčiai
Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria laisvadarbiai, pajamų nepastovumas ir sudėtingesnis jų pagrindimas. Bankai, vertindami paraišką, atsižvelgia ne tik į gautų pajamų vidurkį, bet ir į vystomos veiklos išlaidas, sumokamus mokesčius, pajamų sezoniškumą bei su tuo susijusias rizikas.
Edvardas Arnatkevičius, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje, pabrėžia, kad savarankiškai dirbantieji dažnai pervertina savo galimybes ir pamiršta apie išlaidas bei mokesčius: „Naudodamiesi internetinėmis skaičiuoklėmis, jie įveda visas gautas pajamas, neatsižvelgdami į mokesčius ar išlaidas, todėl vėliau nusivilia, kai banko pasiūlyta paskolos suma būna gerokai, kartais net perpus, mažesnė. Svarbu atminti, kad skaičiuoklės yra tik preliminarus įrankis, o kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.“
Bankai savarankiškai dirbančiuosius vertina skirtingai
Nors dirbančiųjų savarankiškai Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 281 tūkst., o mažųjų bendrijų – per 57 tūkst., bankai tokių asmenų pajamas vertina labai skirtingai. Pavyzdžiui, turint mažąją bendriją, kai kurie bankai gali vertinti tik pagal civilinę sutartį gaunamas pajamas, o dividendus ar asmeninėms reikmėms išsiimtas lėšas laikyti nepakankamai tvariomis, ypač jei jos gaunamos trumpiau nei dvejus metus. Taip pat kiekvienas bankas gali skirtingai skaičiuoti veiklos išlaidas.
Dėl šios priežasties, ieškant būsto paskolos, būtina pateikti paraiškas keliems skirtingiems kreditoriams. Skirtingų bankų pasiūlymai ir maksimali paskolos suma gali skirtis kone dvigubai.
Kiti bankai tokias pajamas vertina kiek lanksčiau: skaičiuoja tik faktines išlaidas, o ne tiesiog nuskaičiuodami dalį pajamų, dividendus priskiria tvarioms pajamoms ir pan.
Verta nepamiršti, kad paskolos sąlygos gali priklausyti ir nuo pasirinkto būsto tipo: jeigu norite pirkti loftą, kūrybines dirbtuves ar kitą neįprastą būstą, vieni bankai gali reikalauti tokio pat įnašo, kaip ir įprastam būstui, o kiti gali paprašyti 20 proc. ar net 30 proc. būsto vertės siekiančio pradinio įnašo.
Pasiruošimas: kokių dokumentų prireiks?
Siekiant paskolą gauti greitai ir sklandžiai, savarankiškai dirbantiems ar įmones turintiems asmenims tenka pateikti daugiau dokumentų nei samdomiems darbuotojams. Bankai siekia susidaryti išsamų vaizdą apie kliento finansinę padėtį, todėl vertina daugiau jūsų finansinio stabilumo aspektų. Tad sutaupysite laiko, jei dokumentus pasiruošite iš anksto.
Pagrindinių būsto paskolai reikalingų dokumentų sąrašas:
Jei turite įmonę (pvz., mažąją bendriją), papildomai gali prireikti:
Nors teisės aktai ir Lietuvos banko rekomendacijos skatina bankus savarankiškai dirbančių asmenų pajamas vertinti konservatyviau, situacija pamažu liberalėja. Didėjant laisvadarbių skaičiui, bankai vis palankiau žiūri ir į pajamas iš individualios veiklos ar iš nedidelės įmonės: „Tai tampa nauja norma. Be to, smulkieji verslininkai bei dirbantieji individualiai moka vis didesnius mokesčius, todėl manome, kad teikti geresnes sąlygas tokiems klientams yra sąžininga“, – teigia E. Arnatkevičius.
Pasak specialisto, teikiant paraišką paskolai, svarbiausias sėkmę lemiantis veiksnys – gebėjimas dokumentais įrodyti, kad jūsų pajamos yra stabilios ir tvarios. Turint stabilias pajamas ir kruopščiai pasiruošus, realu gauti norimo dydžio paskolą.
Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]