Jei lygintume atsinaujinusią Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (Mažeikių r.) su ankstesne, didžiausias į akis krintantis skirtumas būtų stogas – senoji bažnyčia buvo uždengta skiedromis, dabar nuo kritulių pastatą saugo ilgaamžė plieninė skarda. Bažnyčia tvarkyta Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu. Atlikti konservavimo, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo, remonto darbai, jie baigti tik prieš pora savaičių.
„Pagrindiniai atlikti tvarkybos darbai: stogo dangos remontas – susidėvėjusi medinių skiedrų danga buvo pakeista ilgaamže plienine, tamsiai pilkos spalvos skarda. Kadangi skiedrų stogo danga nėra ilgaamžė, buvo nuspręsta stogą dengti ilgaamže plienine skarda, taip ilgam apsaugant bažnyčią ir į objekto vertingąsias savybes įtrauktą stogo medinę konstrukciją nuo drėgmės. Taip pat restauruoti bažnyčios bokšteliai su kryžiais, pagrindinio šiaurės pusės fasado medinis frontonas. Kiti darbai: sutvarkyta bažnyčios elektros instaliacija ir apšvietimas, įrengtos apsauginės priemonės (žaibosauga, priešgaisrinė signalizacija, apsauginė signalizacija)“, – pasakojo apie atliktus darbus KIC techninės priežiūros projekto vadovas Zigmas Arcišauskas.
Bažnyčios (pilnas jos pavadinimas – Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia) tvarkybos darbai vyko 2023-2024 metais. Projektą parengė projektuotoja Jolanta Raginienė, projekto vadovas Aurimas Vengris.
Tvarkybos darbai finansuoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos administruojamos paveldotvarkos programos lėšomis, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos lėšomis. Prie tvarkybos darbų finansavimo prisidėjo ir AB „ORLEN Lietuva“.
Vyskupo M. Valančiaus konsekruota bažnyčia
Bažnyčios tvarkybos darbų dokumentuose atskleidžiama ir visa šio pastato istorija.
1785 metais Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas dovanojo Židikus iki tol miestelį valdžiusiam Žemaitijos kaštelionui Antanui Gelgaudui. 1819 metais jo sūnaus, dvarininko Mykolo Gelgaudo lėšomis senosios medinės bažnyčios vietoje pradėta statyti dabartinė mūrinė. Jos stogas – dengtas šiaudais, šiaurinėje pusėje buvo didelis medinis kupolas (bokštas). 1824-aisiais miestelyje kilus gaisrui sudegė altarijos sodyba, špitolė, varpinė, susilydė varpai, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiais metais imtasi bažnyčią tvarkyti: pradėtas dengti naujas stogas – dabar jau čerpėmis, o kitais metais suremontuotas bažnyčios vidus. Šiauriniame fasade vietoje vieno įrengti du dideli mediniai bokštai, apkalti lentomis ir baltai nudažyti, virš jų buvo raudonai dažyti stogeliai iš gontų su mažais kupolais ir geležiniais kryžiais. Bažnyčios viduje perdengimas apkaltas lentomis, grindys klebono Pranciškaus Butkevičiaus ir parapijiečių lėšomis išklotos plytomis.
1830 metais Kuršo žemvaldys baronas Sakenas bažnyčiai padovanojo dvylikos registrų vargonus. 1836-aisiais žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio įsakymu iš Telšių parapinės į Židikų bažnyčią buvo perduoti du seni raižytinio darbo altoriai. Bažnyčia ir toliau buvo tvarkoma, gražinama: vietoje nugriautų dviejų medinių bažnyčios bokštų pastatyta varpinė, paauksuoti visi altoriai ir pan.
Suremontuotą ir išpuoštą bažnyčią 1862 metais konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Beje, tai ne vienintelė žinoma asmenybės, susijusi su Židikų bažnyčia. 1900 metais pastatytoje naujoje medinėje klebonijoje 1915-1930 metais gyveno Marija Pečkauskaitė–Šatrijos Ragana.
1940-1944 metais tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, kuri sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Bažnyčios pastatui pasisekė labiau – jis visą laiką išlaikė savo pagrindinę paskirtį.
Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
KIC nuotraukos.
Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, Kultūros infrastruktūros centras
Naujininkų rajonas Vilniuje, po savivaldybės ir verslo investicijų, sparčiai keičia savo veidą. Gražėjančios viešosios erdvės, visi miesto gyvenimo reikalingi patogumai, galimybė greitai pasiekti miesto centrą tuo pačiu gyvenant šalia gamtos tampa reikšmingais argumentais, dėl kurių vis daugiau žmonių pradeda svarstyti šį rajoną kaip vietą savo svajonių namams. Pramoninės teritorijos virsta gyvenamosiomis Pokyčiai Naujininkuose – akivaizdūs. […]
Vyriausybei skyrus papildomą finansavimą karinio mobilumo projektams šiandien oficialiai atidarytos dvi atnaujintos kelio prie Rūdninkų karinio poligono atkarpos. Tai padės užtikrinti tinkamą bei patogų Lietuvos kariuomenės bei Rūdninkų poligone dislokuoti ketinamos Vokietijos brigados judėjimą. Iš viso šiais metais į dvigubos paskirties kelių infrastruktūros atnaujinimą ketinama investuoti apie 185 mln. eurų bankų solidarumo mokesčio lėšų. Suderinus […]
Rugsėjo 12 d. užtikrintai vartus pakėlė „Nordspace“ verslo boksai Klaipėdoje. Vėjo gatvėje naujai įsikūręs verslo parkas nuo šiol kviečia Vakarų Lietuvos verslininkus prisijungti prie „Nordspace“ verslo bendruomenės. Atidarymo metu 52 verslo boksų projekto korpusams buvo suteikti išskirtiniai vėjų pavadinimai. „Nordspace“ atrado sėkmės formulę ir dabar švenčia jau 8 projekto atidarymą. Iš Skandinavijos kilusi verslo boksų […]
Pasienyje tęsiami kelių infrastruktūros atnaujinimo darbai – šią savaitę baigtas kelio ties Lazdijų pasienio punktu kapitalinis remontas. Kitąmet suplanuota pradėti ir dar vienos, 10 km ilgio atkarpos prie Lietuvos-Lenkijos sienos fizinius atnaujinimo darbus, kurie po ilgos pertraukos bus finansuojami INTERREG programos lėšomis. „Mūsų vizitine kortele turintys būti pasienio keliai bei punktai pagaliau pradėjo keistis iš […]
Ar esate matę kaip dega ličio jonų baterija? Kaip galima užgesinti elektromobilį be lašo vandens? Kaip dega medinis namas? O gal esate matę kaip medinis namas tampa visiškai nedegiu? Lietuvos Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos NGSA vadovas Martynas Matulevičius jau šį ketvirtadienį (rugsėjo 12d) Rygoje vyksiančiame civilinės saugos ir priešgaisrinių technologijų parodoje – konferencijoje „Baltic Fire […]
Nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalioja Vyriausybės įpareigojimas visuomeninius pastatus, skirtus administracinėms, transporto, kultūros, mokslo bei sporto reikmėms, statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Pokyčiai paskatins žaliojo kurso programos įgyvendinimą, antrinių žaliavų naudojimą, mažins statybų pramonės atliekų kiekį bei išskiriamo CO2 pėdsaką. Kokius privalumus mediena suteikia šiuolaikinei architektūrai, kaip iškeltų įpareigojimų pavyks laikytis […]