Augantis Kauno oro uostas velkasi naują rūbą: jau montuojami naujieji keleivių terminalo fasadai, dengiamas stogas
Tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo ir daugiasluoksnių plokščių netrukus gerokai atnaujins Kauno oro uosto keleivių terminalo vaizdą. Spalio mėnesį pradedami montuoti terminalo abiejų naujųjų dalių fasadai. Įsibėgėjant terminalo plėtros projektui, esamas erdves išplės priestatai, kurie Kaune atvers galimybes aptarnauti daugiau skrydžių ir užtikrins daugiau patogumo keliaujantiesiems.
„Kauno oro uostas yra svarbus ilgalaikei Lietuvos oro uostų (LTOU) strateginei plėtrai. Jau kitąmet po rekonstrukcijos terminalas galės aptarnauti dvigubai daugiau keleivių – iš viso apie 2 mln. per metus. Tai padės tvirtus pamatus ateities augimo perspektyvoms ir atlieps šiuo metu vyraujančias keliavimo tendencijas bei technologijų pažangą. Keleiviai iškart pajus pokyčius, atveriančius geresnę patirtį: greitesnes procedūras, patogesnį skrydžių laukimą, daugiau vietų apsipirkti ir pavalgyti“, – teigia Arnas Dūmanas, Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius.
Keleiviams – dar daugiau natūralios šviesos
Pradėjus fasadų montavimo darbus atsiskleis priestatų architektūriniai bruožai. Išorės sienoms bus panaudota apie 2 000 kv. metrų daugiasluoksnės plokštės, dar apie 1 600 kv. metrų stiklo konstrukcijų prireiks įgyvendinant vieną svarbiausių projektuotojų sumanymų – užtikrinti daugiau šviesos trijų aukštų terminalo viduje. Dėl to architektai labiausiai rūpinosi funkciniu statinio paprastumu ir fasadų šviesos laidumu.
Teigiama, kad spalio mėnesį taip pat pradėtas ir stogo dangų montavimas. Planuojama, kad iki 2024 metų pabaigos terminalo fasado darbai ir stogo montavimas bus baigti.
A.Dūmanas atkreipia dėmesį, kad galimybė išplėsti terminalą iš dviejų pusių buvo numatyta dar 2008 metais, kai Kauno oro uoste buvo pastatytas naujas keleivių terminalas.
Ilgainiui augant oro uosto veiklos apimtims, Lietuvos oro uostai priėmė sprendimą pasinaudoti patogia konstrukcine galimybe. Viešųjų pirkimų konkursą pernai laimėjusi ir rangos darbus atliekanti bendrovė „Infes“ priestatų architektūrą išlaikys analogišką su esamo pastato išraiška.
Plėtra finišuos kitąmet
Numatoma, kad keleivių terminalo plėtros projektas finišuos 2025 m. antrą pusmetį. Bendras terminalo plotas padidės apie 4400 kv. metrų ir oro uostas vienu metu galės aptarnauti iki šešių keleivinių orlaivių. Kartu išsiplės keleivių bagažo atsiėmimo zonos, didės Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, atsiras papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti.
Pasak Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktoriaus A. Dūmano, naujose erdvėse bus įdiegta įvairių technologinių naujovių ir pažangių sprendimų, pavyzdžiui, automatizuota pasų patikra, naujos kartos keleivių daiktų patikros skeneriai ir kt.
Šiuo metu Kauno oro uostas per valandą yra pajėgus aptarnauti daugiausia keturių skrydžių keleivius atvykimo ir išvykimo zonose.
Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje
Pranešimą paskelbė: Tadas Vasiliauskas, AB Lietuvos oro uostai
Rekomenduojame
„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]
Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai […]
Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?
Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]
A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“
Dar prieš kelis dešimtmečius vynas Lietuvoje buvo skirtas tik išskirtinėms progoms, o šiandien tampa neatsiejama kultūros dalimi. Kelionės į Prancūziją, Italiją ar Ispaniją ne tik plečia skonių akiratį, bet ir formuoja naujus lietuvių įpročius – kultūringą vyno vartojimą ir kolekcionavimą. Ši kultūrinė kaita atkeliauja ir į gyvenamąsias erdves – prestižinis Vilniaus NT projektas „Žygimantų 12“ […]
Nuo rezervacijos iki raktų: kaip klientų portalas keičia būsto pirkimo procesą
Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas ilgą laiką buvo siejamas su gausybe dokumentų, susirašinėjimų ir nuolatinių skambučių. Tačiau technologijoms tobulėjant, vis daugiau klausimų galima išspręsti vienoje vietoje – per specialiai būsto pirkėjui sukurtą klientų portalą. Pasak tokį portalą sukūrusios bendrovės „Realco“ IT projektų vadovės Erminos Kačinskienės, pernai ėmus šį įrankį naudoti, beveik visas būsto įsigijimo procesas tapo […]
Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) fiksuoja pozityvią tendenciją: vis daugiau matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų siekia dirbti atsakingai ir kokybiškai. Jie vis dažniau kreipiasi į NŽT norėdami pasikonsultuoti dėl sprendimų, o padarę klaidų – patys jas ištaiso nelaukdami, kol netikslumai bus pastebėti patikrinimų metu. „Savo darbe nuosekliai laikomės principo „ne bausti, bet padėti“. Suprantame, kad […]
