Atsistatydino Vilniaus RAT pirmininkas T. Grunskis, pateiktos išvados dėl trijų svarstytų objektų
Prie Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmų) veikiančios Vilniaus regioninės architektūros tarybos (toliau – RAT) pirmininkas Tomas Grunskis pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kuriuo informuoja, jog nuo gruodžio 31 d. nebeis šių pareigų. Kartu buvo pateiktos ekspertinės išvados dėl trijų spalio ir lapkričio mėn. Vilniaus RAT svarstytų objektų.
„Apgailestaudamas turiu pripažinti, kad dėl didelio akademinio ir profesinio krūvio bei turimų visuomeninių įsipareigojimų negaliu tinkamai įvykdyti RAT pirmininkui privalomų priedermių ir dalyvauti Vilniaus RAT tarybos veikloje. Suvokdamas būtinybę keisti architektūros kokybę Lietuvoje ir labai vertindamas man išreikštą pasitikėjimą, bet tuo pačiu suprasdamas atsakomybę ir RAT veiklos socialinę reikšmę bei nenorėdamas diskredituoti jos, esu priverstas priimti šį sprendimą ir rinktis neinstitucinį architektūros kultūros veiklos pobūdį“, – savo pareiškime teigia T. Grunskis.
Pasak Rūmų pirmininkės Daivos Veličkaitės, įsibėgėjusią RAT veiklą galima laikyti bene ryškiausia Architektūros įstatymo atnešta naujove, sukėlusia nemažą atgarsį visuomenėje, sulaukusia tiek teigiamų vertinimų, tiek kritikos ir netgi bandymų teisminiu keliu sustabdyti šią veiklą.
„Vertinant pirmuosius RAT veiklos metus pastebėtina, kad jų nuostatai buvo kuriami, sudėtys formuojamos bei pirmininkai renkami dar tik bandant numatyti būsimos RAT veiklos pobūdį ir apimtis. Valstybei neskyrus jokio finansavimo, teko skubiai ieškoti galimybių užtikrinti bent minimalų RAT veiklos administracinį aptarnavimą. Ne visi lūkesčiai pasiteisino, kai kurie klausimai pareikalavo daugiau pastangų, nei buvo planuota, tad nenuostabu, kad jau sukaupta patirtis lėmė ir tokius sprendimus kaip pirmininko atsistatydinimas. Tačiau ta pati patirtis leidžia tikėtis, kad ateityje pasitikėjimas RAT veikla augs, o plėtros procesuose sprendimų skaidrumas, interesų darna ir aplinkos kokybė taps savaime suprantamomis sąvokomis“, – teigia Rūmų pirmininkė.
Vilniaus RAT pateikė trijų paskutinių svarstymų, kuriems pirmininkavo T. Grunskis, išvadas. 2018 m. spalio 24 d. išnagrinėję administracinės paskirties pastato Rinktinės g. 3 projektinius pasiūlymus (autoriai R. Buitkus, K.Poulopoulos, M. Vilkelis, M. LeCoq, T. Kudzmanas) Vilniaus RAT ekspertai konstatavo, jog esminių pastabų projektui neturi – sprendiniai atitinka numatytą teritorijos urbanistinio vystymo programą, jame numatyti sklypo užstatymo bei susisiekimo sprendiniai yra pakankami. 2018 m. lapkričio 14 d. išnagrinėjusi Verslo centro (Lvovo g. 37) projektinius pasiūlymus (autoriai A. Dagelis, J. Porvaneckaitė – Dagelienė, A. Vilčinskas), Vilniaus RAT pateikė išvadą, jog projekto sprendiniai atitinka galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus bei išpildo Faro konvencijos nuostatas, nors jos nėra privalomos. 2018 m. lapkričio 14 d. Vilniaus RAT taip pat nagrinėjo Nacionalinės teismų administracijos pastato (Šeimyniškių g. 28) projektinius pasiūlymus (autoriai A. Dagelis, T. Balčiūnas, J. Porvaneckaitė – Dagelienė, S. Čalnaras) ir pateikė išvadą, jog jie neatitinka Architektūros įstatyme nurodytų architektūros kokybės kriterijų. Tiek šiuo, tiek Verslo centro (Lvovo g. 37) atveju, siekiant maksimaliai aukštos architektūros kokybės, Vilniaus RAT pateikia rekomendaciją reprezentaciniams visuomeniniams pastatams, planuojamiems svarbiose miestų centrų vietose, rengti atvirus architektūrinius konkursus.
Pranešimą paskelbė: MIGLĖ ANGELOU , Lietuvos architektų rūmai
Rekomenduojame
„Nordspace“ platina 3 mln. eurų obligacijų emisiją – siūlo dviženklę grąžą
Išmanių verslo patalpų vystytojas „Nordspace“ pradeda platinti viešą obligacijų emisiją, kuria siekia pritraukti iki 3 mln. eurų. Obligacijos siūlomos su fiksuota 12 proc. metine palūkanų norma, palūkanos bus mokamos du kartus per metus. Obligacijų išpirkimo terminas – 2027 m. kovo 31 d. „Mūsų verslo modelis pasiteisino tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Lenkijoje. Šiuo metu pastebime […]
„Estateguru“ investuotojai išrinko geriausią metų projektą
„Estateguru“ investuotojai geriausiu 2024 m. projektu, iš 341 pernai finansuotu per šią platformą, išrinko nekilnojamojo turto plėtotojo „Endover“ įgyvendintą istorinio Talino pastato „Volta Villa“ rekonstrukcijos projektą. Prie „Volta Vila“ projekto finansavimo prisidėjo 6 778 investuotojai, didžiausia individuali investicija siekė 500 000 eurų, o mažiausia – 50 eurų. „Šis projektas – tai puikus ilgalaikės ir darnios […]
„RE Excellence“ keičia vardą: „Domė“ jau planuoja naujus projektus
Nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovė „Verum 12“ keičia pavadinimą ir nuo šiol vadinsis „Domė Group“, o rinkoje naudotas prekės ženklas „RE Excellence“ keičiamas į „Domė“. Sprendimas priimtas atnaujinus grupės plėtros strategiją ir suformavus įmonės komandą. Didžiąją dalį projektų Lietuvoje, šiuo metu – sostinėje, įgyvendinanti bendrovė atsinaujina, siekdama pabrėžti savo verslo vertybes ir apibūdinti nišą, kurioje mato […]
Pasaulinėje parodoje „MIPIM“ – dėmesys pažangiems Vilniaus plėtros projektams
Kovo 10–14 d. Kanuose, Prancūzijoje įvyko viena didžiausių nekilnojamo turto parodų „MIPIM“. Tarptautinėje arenoje inovatyvius sprendimus, investicinius projektus ir sostinės plėtros planus pristatė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „MIPIM“ parodoje, į kurią susirenka įtakingiausi NT plėtotojai, architektai, urbanistai ir investuotojai, sostinė dalyvauja nuo 2003 m. Šiais metais svarbiausiame nekilnojamo turto rinkos renginyje Vilnius, kartu su partneriais, […]
O – sala, dar neatrasta gamtos oazė šalia Kauno.
O – sala – taip savo projektą Nemuno pakrantėje vadina jo kūrėjai. Kruopščiai puoselėjamas kvartalas Kauno marių regioninio parko apsuptyje jau sulaukė pirmųjų gyventojų, tarp kurių bus ir artimi projekto „O sala“ bičiuliai. Patiko nesavanaudiškas požiūris „Jei ieškotumėte panašios vietos pagrindiniam būstui ar vasarnamiui, Kauno regione tokios tikrai nerastumėte. O ir visoje Lietuvoje tokią […]
Tyrimas: gyventojai nemano, jog šie metai bus kitokie – skolintis neskubės, daug sutaupyti nesitiki
Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų […]
