Architektas L. Rekevičiaus: „Universalus dizainas patogus visiems, nesvarbu – turi specialių poreikių, ar ne"

1

Architektas L. Rekevičiaus: „Universalus dizainas patogus visiems, nesvarbu – turi specialių poreikių, ar ne"

Slankiojančios prekybos centrų durys, žemi slenksčiai ar erdvūs liftai, kuriuose patogiame aukštyje įrengti dideli mygtukai su Brailio raštu, taip pat galimybė reguliuoti televizoriaus garsą, telefono ekrano apšvietimą, interneto svetainių puslapių dydį ir ryškumą, reguliuojamos automobilio sėdynės, intuityvus pastatų erdvių išplanavimas – atrodytų, kad tai savaime suprantami, kasdieniai atributai. Tačiau visa tai yra universalus dizainas – daiktai ir aplinka pritaikyti kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų gebėjimus ir fizines galimybes.

Kiekvienam pritaikytas dizainas – tai ne tik pažeminti slenksčiai neįgaliojo vežimėliui ar pagal aukštį prisitaikantys stalai, tai aplinkos visuma, kuri patogi žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ūgio, laikysenos, judrumo ar kitų gebėjimų. Taikant universalaus dizaino principus, laimi visi: pavyzdžiui, taktiliniai (turi iškilusias linijas bei kitus žymėjimus) aklųjų ar silpnaregių vedimo takai šaligatviuose padeda orientuotis ir tiems, kurie patys apriboja savo orientavimąsi erdvėje – kad ir eidami įnikę į telefonų ekranus.

Aiškiai suvokiamos vizualios instrukcijos, pavyzdžiui, kaip surinkti baldą ar konstruoti statinį iš vaikiško konstruktoriaus kaladėlių – tai dar vienas universalaus dizaino pavyzdys, kaip ir fizines jėgas taupantys sunkūs lagaminai su ratukais, lengvai užsiveriantys baldų stalčiai ar spintelių durelės, įspėjamasis garsinis signalas, kuomet per ilgai nejudinama į elektros laidą įjungta drabužių laidynė. Taigi tiek namuose, tiek viešosiose erdvėse kasdien naudojamės universalaus dizaino privalumais.

Architektai – miesto, pastatų dizaino kūrėjai – taip pat suinteresuoti kurti visiems prieinamą aplinką. Architektas Lukas Rekevičius pabrėžia, jog universalus dizainas pirmiausia apibrėžia pagarbą žmonėms, skatina į pirmą vietą statyti gyventoją, jo nepriklausomybę ir judėjimo laisvę.

„Kiekvienas norime gyventi patogiai, lengvai pasiekti būtiniausius objektus, neapsunkinti savęs sudėtinga infrastruktūra. Tam yra sukurta universalaus dizaino idėja, leidžianti patenkinti visų žmonių poreikius, neskirstant jų pagal fizinius ar emocinius gebėjimus. Ši idėja – tai esminė gero dizaino sąlyga. Juk kai aplinka prieinama visiems, ja patogu ir malonu naudotis. Tai naudinga visiems, ne tik žmonėms su negalia, bet ir šeimoms su mažais vaikais, dviratininkams, kitiems miesto gyventojams“, – teigia architektas.

Anot L. Rekevičiaus, viso projektavimo metu atsižvelgiama į skirtingus žmonių poreikius ir,pritaikant universalų dizainą, sukuriami produktai, paslaugos ir aplinka. Paprasčiau tariant, universalus dizainas yra patogus dizainas.

Universalus dizainas pritaikomas įvairiose gyvenimo srityse, o jo principai aprėpia visų žmonių lygybę, lankstumo principą, tinkamą informacijos pateikimą, toleranciją klaidoms, mažiausios jėgos sąnaudas, optimalų dydį ir erdvę. Toks aplinkos, daiktų ar paslaugų dizainas yra ne tik paprastas, estetiškas, lankstus, patogus bei lengvai suvokiamas, bet ir mažinantis fizines pastangas, norint pasiekti tam tikras vietas, naudoti daiktus, suprasti informaciją.

Šią savaitę sostinės Lukiškių aikštėje galima rasti vieną universalaus dizaino pavyzdį – „Jokio skirtumo“ pokalbių suolelį, kuris kviečia praeivius pabendrauti apie visiems prieinamą, patogų ir tolerantišką dizainą.

Unikalaus dizaino suolelis prisitaikys prie kiekvieno iš mūsų poreikių, transformuosis, idant sukurtų patogią aplinką visiems norintiems prisėsti ir pasimėgauti kavos puodeliu malonios kompanijos apsuptyje.

Šis simbolinę reikšmę turintis suolelis yra visuomenės informavimo kampanijos „Jokio skirtumo“ dalis, ja siekiama parodyti, kad žmonės su negalia, lygiai kaip ir visi kiti visuomenės nariai, nori bei gali dirbti, keliauti, sportuoti, dalyvauti profesiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kalbėkime ne apie negalią, o apie gyvenimiškus dalykus!

Pranešimą paskelbė: Šarūnė Bernotė, UAB Headline agency

Rekomenduojame

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras ruošia socialiai atsakingus ir verslius naujos kartos specialistus

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras ruošia socialiai atsakingus ir verslius naujos kartos specialistus

Viena iš pagrindinių sėkmingo, ilgus metus išsilaikyti rinkoje siekiančio verslo krypčių – tvarūs, socialiai atsakingi ir etiški sprendimai. Visos šios vertybės labai svarbios ir statybų sektoriui, tad Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras siekia įgalinti jaunus žmones siekti etiškos lyderystės ir siūlo mokiniams atnaujintą socialinio verslumo programą. Kaip parodė pastarieji metai, pokyčiai vyksta itin sparčiai, […]

Ką daryti, kad nenusipirktumėt nesandaraus namo, ir kuo naudingas kontrolinis tyrimas

Ką daryti, kad nenusipirktumėt nesandaraus namo, ir kuo naudingas kontrolinis tyrimas

Laikas, kai namai perkami iš brėžinių, naudingas tik statytojams. Patiklių pirkėjų gali laukti ne tik dideli nusivylimai, bet ir piniginiai nuostoliai. Į vieną sandarumo tyrimo laboratoriją paskambino statytojas. Jis pastatė didelį 25 kotedžų kvartalą, kitąmet planuoja statybas ir tęsti, ir plėsti. Namams būtina atlikti sandarumo matavimus. Išgirdęs, kaip tai atliekama, kokie turi būti rodikliai, statytojas […]

„Jūrės medis“ tvaresnę aplinką nori kurti ir Lietuvoje

„Jūrės medis“ tvaresnę aplinką nori kurti ir Lietuvoje

Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai populiarėja, lietuviai dar neišnaudoja visų jos panaudojimo galimybių. Medinės statybos privalumų suvokimas pamažu plečiasi. Lietuvoje jau įgyvendinta nemažai sudėtingų […]

Naujausi duomenys: dūmų detektorių lietuvių namuose gerokai mažiau nei pas latvius ir estus

Naujausi duomenys: dūmų detektorių lietuvių namuose gerokai mažiau nei pas latvius ir estus

Mažiausiai Lietuvos žmonių, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, namuose turi įsirengę dūmų detektorius. Naujausi duomenys rodo, kad šiuos įrenginius gyvenamosiose patalpose yra sumontavę 66 proc. mūsų šalies, 78 proc. Latvijos ir net 91 proc. Estijos gyventojų. Nuo dūmų detektorių paskelbimo privalomais Lietuvoje praėjo pusketvirtų metų, Latvijoje jie privalomi nuo 2020 m.,  Estijoje – nuo […]

„Citus“ Vilniaus Kareivių g. ruošia dar vieną būsto projektą

„Citus“ Vilniaus Kareivių g. ruošia dar vieną būsto projektą

Išskirtinių būsto projektų valdymo įmonė „Citus“, visai netoli rugsėjį anonsuoto multifunkcinio planuoja dar vieną būsto projektą. Jis numatytas taip pat ypač intensyviai besikeičiančioje Verkių ir Žirmūnų mikrorajonų sandūroje – adresu Kareivių g. 2E, urbanistinio „Ogmios miesto“ ir Ozo parko kaimynystėje. Investicijos į projektą sieks apie 13 mln. Eur. „Sostinės būsto rinkoje dabar didžiausius iššūkius kelia […]

Pilnavertei garso izoliacijai reikalingos daugiasluoksnės konstrukcijos ir kokybiškas montavimas

Pilnavertei garso izoliacijai reikalingos daugiasluoksnės konstrukcijos ir kokybiškas montavimas

Statybų sektoriaus aktualijos ir tendencijos nuolat keičiasi. Ilgą laiką dėmesys krypo į šilumos izoliavimą, vėliau – pastato išorinių konstrukcijų sandarumą, o paskutiniu metu aktualiausia tapo garso izoliacijos sprendimų svarba. Populiarėjančios lengvo mūro medžiagos dėl masės trūkumo dažnai negali patenkinti garso izoliacijos reikalavimų. Tad rinkos lyderė „Knauf“ siūlo daugiasluoksnes konstrukcijas, kuriose naudojamos kone dvigubai už standartines […]