Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus.
Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto savivaldybė ir „Atnaujinkime miestą“ – gyventojų, ar tam tikrų verslų?
Daugiabučių modernizacijos architektūros gairėse nevėdinami fasadai, ypač išorinės tinkuojamos termoizoliacinės sistemos (ETICS), kritikuojamos kaip mažiau efektyvūs sprendimai, palyginti su vėdinamomis sistemomis. Toks požiūris sukuria neteisingą įspūdį, kad vienintelė tinkama alternatyva yra vėdinami fasadai. Šiame straipsnyje pateikiame išsamią analizę, kuri paneigs šią nuomonę ir įrodys, jog nevėdinami fasadai yra kokybiška, ilgaamžė ir populiari sistema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Lyginti terminus supriešinant „vėdinamas“ ir „nevėdinamas“ – neteisinga
Šiuolaikinėje architektūros diskusijoje dažnai naudojamas supriešinimas „vėdinamas“ prieš „nevėdinamas“ sudaro klaidingą įspūdį, kad pirmasis variantas yra pažangesnis ar patikimesnis. Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė, o terminų naudojimas yra klaidinantis. Kai kalbama apie nevėdinamas sistemas, daugiausia dėmesio skiriama ETICS sistemoms, kurios iš tiesų yra tik vienas iš nevėdinamų fasadų sistemos porūšių. (Daugiau apie nevėdinamas sistemas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1aa5acc055ce11e9975f9c35aedfe438) Tai nereiškia, kad visos nevėdinamos sistemos yra vienodos ir turi tuos pačius trūkumus.
Nevėdinamų fasadų efektyvumas šilumos izoliacijoje
Nevėdinami fasadai, ypač ETICS sistemos, yra plačiai pripažintos ir naudojamos visoje Europoje dėl jų puikių šilumos izoliacinių savybių. ETICS sistemos Europoje naudojamos nuo 1960 metų. Šios sistemos leidžia efektyviai sumažinti energijos suvartojimą pastatuose, o daugybėje atliktų studijų ir testų buvo patvirtinta, kad jos gali pasiūlyti aukštą energinį efektyvumą, kas yra itin svarbu ne tik gyventojams ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau ir sprendžiant klimato kaitos problemas ir tikslus. Tai patvirtinta moksliškai. Vokietijos Fraunhoferio statybos fizikos institutas reguliariai kontroliuoja ETICS apšiltintų fasadų gyvavimo ciklą. Jie stebi įvairių projektų senėjimo poveikį ir tiksliai dokumentuoja savo išvadas. Paskutiniame tyrime ir naujausiose ataskaitose pabrėžiama, kad net po daugiau nei 40 metų visuose tikrintuose fasaduose nėra jokių gedimo požymių. Taigi išorinių termoizoliacinių kompozitinių sistemų gyvavimo ciklas yra daug ilgesnis, nei tikėtasi iš pradžių. Europos ETICS asociacijos tinklalapyje gausu įrodymų, kad šios sistemos yra plačiai naudojamos įvairiuose pastatuose, pradedant nuo gyvenamųjų namų iki komercinių pastatų.
Fasadų „pažaliavimas“ nėra vien nevėdinamų sistemų problema
Vienas iš dažniausiai pateikiamų argumentų prieš nevėdinamas sistemas yra teiginiai apie apdailos „pažaliavimą“, t.y., dumblių ir samanų augimą ant fasado paviršių. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ši problema kyla nepriklausomai nuo to, ar fasadas yra vėdinamas ar nevėdinamas. Tokie reiškiniai pirmiausia priklauso nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip drėgmė, šešėliavimas, augmenija aplink pastatą, bei fasadui naudojamos medžiagos priežiūros lygis. Yra daugybė pavyzdžių, kur ir vėdinami fasadai taip pat susiduria su tokiais iššūkiais, o nevėdinamų fasadų priežiūra gali būti paprastesnė, nes jie yra vientisesnės konstrukcijos.
Gyventojai taip pat gali susipažinti su ekspertizės išvadomis jau atnaujintų pastatų įrengtų vėdinamų fasadų trūkumais. Pagrindiniai dažniausiai pasitaikantys statinių trūkumai ir galimos rekomendacijos statinio būklei pagerinimui:
APIBENDRINANTI 15 ATNAUJINTŲ (MODERNIZUOTŲ) DAUGIABUČIŲ NAMŲ ENERGINIŲ AUDITŲ IR ĮGYVENDINTŲ PRIEMONIŲ ATSKIRŲ EKSPERTIZIŲ REZULTATŲ ATASKAITA (STUDIJA)
https://modernizuok.apva.lt/doclib/y3ecng03ykhv2tq6er9w1s24tnt1s9zj
Pasaulinė praktika ir ETICS pripažinimas
Nevėdinamos sistemos, ypač ETICS, yra neatsiejamos nuo šiuolaikinės statybos praktikos Europoje. Daugelyje Europos šalių jos naudojamos daugiabučių ir pramoninių pastatų renovacijose, ir tai daroma su puikiais rezultatais. Lietuvoje taip pat šios sistemos yra plačiai naudojamos, ypač daugiabučių renovacijoje, kur įrengimas paprastas, greitas, ir tinkamai įrengtos šios sistemos sukuria puikius energijos taupymo rezultatus.
Lietuvoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad ETICS sistemos gali sutaupyti iki 30% pastato šilumos energijos, o tai reiškia mažesnes šildymo sąskaitas ir geresnį energinį efektyvumą.
ETICS sistemomis Europoje yra renovuojama daugiau nei 80 procentų pastatų. Ar mes Lietuvoje galvojame, jog žinome geriau nei didžioji dalis Europos?
Darbo kokybė svarbi visiems fasadų tipams
Kaip pagrindinis teiginys, kodėl nevėdinamos sistemos yra prastesnės pateikiama darbo kokybė ir kontrolė. Darbo kokybė yra kritiškai svarbi bet kuriai fasado sistemai, nesvarbu, ar tai ventiliuojama, ar neventiliuojama sistema. Tiek vėdinamose, tiek nevėdinamose sistemose, net ir naudojant geriausias medžiagas, prasta įrengimo kokybė gali sukelti šilumos nuostolius, drėgmės prasiskverbimą ir kitas problemas. Pavyzdžiui, netinkamai įrengtas oro tarpas ventiliuojamoje sistemoje gali lemti kondensato kaupimąsi, o abiejų tipų fasaduose prastas medžiagų sujungimas gali sukelti izoliacinių savybių praradimą. Todėl šie teiginiai ir argumentai yra neteisingi ir klaidinantys.
Gairių rengėjai, pateikdami teiginius apie nevėdinamų sistemų nekokybiškumą, remiasi subjektyviais supratimais. Tačiau objektyvi studija turėtų apžvelgti visų sistemų privalumus ir trūkumus. Lietuvoje yra atlikta ne viena tyrimo ataskaita, kuriose galima rasti išsamias išvadas apie šilumos taupymo rezultatus šiltinant įvairiomis šiltinimo sistemomis.
Atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų energinio audito ir įgyvendintų priemonių ekspertizės ataskaita
https://modernizuok.apva.lt/doclib/k8ivpvnubisquvv31mm7skwdwdy5nvsh
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos stebėsena, 2012 m. Atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų energinio audito ir įgyvendintų priemonių ekspertizės bendroji ataskaita, Statybos projektų ekspertizės centras:
Šios ataskaitos galėtų būti puiki informacijos bazė, siekiant objektyviai analizuoti šių sistemų efektyvumą renovuojant daugiabučius.
Konkurencijos klausimai
Kadangi kai studija ir gairės yra šališkos ir nesuteikiančios pilnos informacijos apie įvairius renovacijos sprendinius ir pasirinkimus, susidaro įspūdis, jog yra propaguojama tam tikrų gamintojų produkcija, ignoruojant kitų tiekėjų siūlomus sprendimus. Tokiu būdu Lietuvoje susidaro įspūdis, kad proteguojami keli gamintojai, o kitų gamintojų sprendimai neteisingai kritikuojami. Pavyzdžiui, kai kurios rekomendacijos dėl fasadų apdailos – tokios kaip aliuminio kompozitas ar vertikalūs klinkerio elementai – leidžia lengvai identifikuoti tiekėjus, todėl kyla klausimų dėl konkurencijos iškraipymo.
Ilgaamžiškumas ir estetika: neventiliuojami fasadai kaip estetiški sprendimai
Gairėse ypatingas dėmesys yra skiriamas estetikai ir architektūriniams dizaino sprendimams. Neventiliuojamos sistemos, ypač ETICS, leidžia ne tik užtikrinti puikias šilumos izoliacines savybes, bet ir sukurti įvairialypius dizaino sprendimus. Architektai gali pasirinkti įvairius apdailos elementus, tokius kaip tinkas, klinkeris ar keramikos plytelės, kurią galima pritaikyti prie pastato architektūrinio stiliaus. Šios medžiagos užtikrina ilgalaikį estetinį fasadų patrauklumą ir atsparumą aplinkos poveikiui.
Gairių rengėjai, galėjo/turėjo pasinaudoti esamomis ataskaitomis apie daugiabučių namų renovacijos šilumos sutaupymo rezultatus apšiltintus vėdinamomis ir ETICS sistemomis. Tokiu būdu, rūpinantis, kad gyventojai ir užsakovai rinkdamiesi renovacijos sprendimus, galėtų gauti objektyvią ir pilną informaciją apie vienokius ar kitokius fasadų apšiltinimo sprendinius.
Pranešimą paskelbė: Sigita Vaičiutė, Polistireninio putplasčio asociacija
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]