Ar jūsų vonia didesnė už darbo vietos erdvę?

Ar jūsų vonia didesnė už darbo vietos erdvę?

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo komandoje, privalo investuoti ir patenkinti žmogiškojo kapitalo poreikius, tad modernus biuras yra būtinybė. Pagrindinis iššūkis biurų statytojams – suderinti vis daugiau skirtingų poreikių ir numatyti lūkesčius toli į priekį. Tad vonios dydžio kambarėliai šiais laikais gali virsti tik pokalbių būdelėmis, bet ne daugiau.

„Šiuo metu Vilniuje darbdaviai stengiasi biurus įrengti tokius, kad darbuotojai galėtų komfortabiliai dirbti, aktyviai ilsėtis ir bendrauti laisvu nuo darbo laiku. Ofisuose sukuriamos įvairios bendravimo zonos su virtuvėlėmis ir poilsio erdvėmis, žaidimų patalpos. Biurų pastatuose kuriasi įvairios paslaugų įmonės, kurios orientuotos į verslo centrų darbuotojų poreikių tenkinimą: grožio salonai, sporto klubai, drabužių valyklos, vaikų priežiūros erdvės, restoranai“, – apie šiuolaikines verslo patalpų tendencijas rinkoje kalba agentūros „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamo turto ekspertas Rimantas Poznanskis.

Vis dėlto fizinio ir psichologinio komforto darbo vietoje atributai neatsiejami nuo pamatinio kriterijaus – erdvės. Specialistų teigimu, norint užtikrinti gerą darbuotojų savijautą, būtina atsižvelgti į aiškiai apibrėžtus reikalavimus. Lietuvos higienos normos reikalauja, kad vienai darbo vietai būtų skiriama minimaliai 6 m² biuro patalpų, tačiau, eksperto tvirtinimu, tai tėra mažiausias atskaitos taškas.

„Komfortabilaus darbo plotas biuruose priklauso nuo patalpų išplanavimo tipo. Jei biuras yra atviros erdvės planavimo (ang. open space office), tai pakankamai komfortabiliai darbo vietai gali pakakti ir 8–9 m² bendrojo ploto patalpų, o jei biuras yra kabinetinės sistemos, tuomet – 10–12 m². Šiuo metu Vilniuje vienam darbuotojui vidutiniškai galėtų būti skiriama apie 8 m² biuro erdvės“, – teigia R.  Poznanskis.

Jam antrina ir vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas, pažymėdamas, kad svarbi ne tik nuolatinė darbo erdvė, bet ir galimybė judėti, tad svarbu nepamiršti ir bendrojo naudojimo patalpų.

„Iš patirties žinome, kad verslo pastatų darbuotojai itin vertina galimybę išeiti pramankštinti kojas ar rasti laiko trumpam atokvėpiui lauke, todėl vystytojai privalo atsižvelgti ir į šiuos poreikius. Pirmojo verslo parko „Park Town“ pastato erdvių nuomininkų atsiliepimai apie visiems darbuotojams skirtą terasą viršutiniame aukšte tik patvirtino tokius mūsų lūkesčius“, – sako L. Savickas.

Vieniems privalumas, kitiems trūkumas

R. Poznanskis taip pat pabrėžia, jog biuro patalpų poreikis sostinės rinkoje gana skirtingas – atviros erdvės biurai vieniems yra pranašumas, o kitiems gali būti trūkumas. Biuro išplanavimo tipas labai priklauso nuo įmonės veiklos specifikos, nuo darbo pobūdžio ir nuo darbuotojų įpročių.

„Bendrose erdvėse darbuotojai gali betarpiškai bendrauti ir bendradarbiauti tarp kolegų, greičiau pasidalinti darbine informacija „gyvai“. Atskirų patalpų išplanavimą dažnai renkasi įmonės, kurių darbuotojams reikia daugiau privatumo, susikaupimo ir dirbantys analitinį bei kūrybinį darbą“, – atskleidžia R. Poznanskis.

Anot L. Savicko, įrengdami modernius verslo centrus, plėtotojai privalo numatyti visus šiuos klientų poreikius, nes sėkmės garantas – išpildyti lūkesčiai, reikalaujantys greito prisitaikymo.

„Kalbėdami apie šiuolaikiškas tendencijas, atskirai galime išskirti IT technologijų kompanijas, kurios auga ir vystosi greičiau nei kitų sektorių atstovai. Šių įmonių ateities horizontai greitai keičiasi, tad galimybė nesunkiai prisitaikyti ir transformuoti savo darbo aplinką joms yra itin svarbi – jaunoms, dinamiškoms įmonėms lankstumas gali būti prioritetų viršūnėje. Kaip ir technologinis darbo vietos modernumas“, – „Park Town“ pastato pavyzdžiu remiasi L. Savickas.

Reikalavimai auga

Per kelis aukštus išsidėsčiusios biuro erdvės pačios savaime nepakels darbuotojų produktyvumo, pažymi specialistai. Jų teigimu, daug svarbiau erdvę išnaudoti kūrybiškai.

„Žmonėms svarbu turėti galimybę mėgautis natūralia šviesa, galėti laisvai judėti ir, kai reikia, naudotis bendromis ar privačiomis erdvėmis“, – patirtimi dalijasi L. Savickas.

Gražus, estetiškas ir įdomus interjeras – ne mažiau svarbu. Ekspertai pastebi, kad praleidžiant daugiau nei aštuonias valandas uždarose patalpose, žmonėms trūksta natūralių gamtos elementų, pavyzdžiui augalų, dienos šviesos. Tyrimai rodo, kad tokie elementai biure gerina darbuotojų savijautą ir produktyvumą. Prie to prisideda ir vaizdas pro langą, kuris irgi veikia teigiamai, todėl pastatus imta projektuoti taip, kad kuo daugiau fasado langų būtų atgręžta į raminantį vaizdą, pavyzdžiui, į natūralios gamtos erdves.

Apibendrindami ekspertai sutinka, kad biuro patalpoms keliami reikalavimai nuolat auga, tačiau modernių verslo centrų statytojai Lietuvoje žengia koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis.

„Pagrindiniai reikalavimai šiuolaikiniam biurui, tai – modernumas, šiuolaikinių technologijų panaudojimas funkcionalumui didinti, taip pat svarbus išskirtinis biuro interjeras, socialinės zonos, laisvalaikio erdvės. Į šiuos reikalavimus atsižvelgia vystytojai visame pasaulyje, neišskiriant ir Lietuvos“, – sako R. Poznanskis.

Pranešimą paskelbė: Ramūnas Pletkus, Integrity PR

Kiti skelbimai:
 
Silk EyeLift Cream Kremas odai aplink akis, 30ml
 
Chateau de Beaute Vino Sheen Fusion Fluidas išlyginantis smulkias ir gilias raukšles, 30ml
 
PE-6011E Vakoss pūkų rinkiklis žalias
 
Nespresso Espresso Livanto kavos kapsulės 10vnt.
KĖDAINIUOSE ATNAUJINTAS DAUGIAU KAIP PRIEŠ 50 METŲ STATYTAS TILTAS

KĖDAINIUOSE ATNAUJINTAS DAUGIAU KAIP PRIEŠ 50 METŲ STATYTAS TILTAS

Kėdainiečiai vėl turi kuo džiaugtis – pagaliau baigtas statyti pėsčiųjų tiltas per Smilgos upelį, o ketvirtadienio vakarą  jis oficialiai pristatytas visuomenei. Stebint nemažam būreliui kėdainiečių, savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius perkirpo juostelę per tiltą. Sutvarkytas, galima sakyti, iš naujo perstatytas ne tik prieš penkis dešimtmečius […]

  Straipsniai »
Finalinis projekto akordas – apdovanojimas „Už darnią plėtrą“

Finalinis projekto akordas – apdovanojimas „Už darnią plėtrą“

Šiemet baigiamas „Citus“ projektas „Neries ardai“ gavo dar vieną įvertinimą. Projektas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos kasmetiniame konkurse iš 34 pretendentų „Už darnią plėtrą“ išrinktas geriausiu būsto projektu. „Labai džiaugiamės, kad „Neries ardų“ projektas spėjo gauti dar vieną reikšmingą įvertinimą. Už jį, pirmiausia, noriu padėkoti su projektu dirbusiai komandai, taip […]

  Straipsniai »
Realybė virtuali, jos vaisiai – realūs

Realybė virtuali, jos vaisiai – realūs

Pastaruoju metu du dideli architektūriniai projektai Neries krantinėje Vilniuje vienas po kito užplaukė ant klampaus teisinio reguliavimo seklumų ir su trenksmu atsimušė į visuomenės pasipriešinimo uolas. Užstos naujas objektas vertingą vaizdą ar neužstos, jį gadins ar negadins? Architektų nupiešta perspektyva teisinga, ar klaidinanti? Kyla didžiulės įtampos, šalys viena kitą gąsdina teismais, išeičių ieškojimo kelias ilgas […]

  Straipsniai »
Projektas „Rinktinės URBAN“ – konkurso „Už darnią plėtrą“ laimėtojas

Projektas „Rinktinės URBAN“ – konkurso „Už darnią plėtrą“ laimėtojas

Bendrovės Merko statyba projektas „Rinktinės URBAN“  tapo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamo konkurso „Už darnią plėtrą“ nugalėtoju  „Ateities projekto“ kategorijoje. „Simboliška, kad būtent projektas „Rinktinės URBAN“ laimėjo „Ateities projekto“ kategorijoje. Iš tiesų apleistame Vilniaus centre esančiame sklype pradėjome kurti ateities miestą – patogius, jaukius, ekonomiškus namus šiuolaikiškam žmogui. Žmogui, kuris yra veiklus, aktyvus, […]

  Straipsniai »
PAGD: dūmų detektoriai – beveik pusės Lietuvos gyventojų namuose

PAGD: dūmų detektoriai – beveik pusės Lietuvos gyventojų namuose

Nuo dūmų detektorių pripažinimo privalomais Lietuvos gyventojų namuose praėjus pusmečiui šie prietaisai yra įrengti 43 proc. šalies būstų. Ugniagesiai gelbėtojai jau fiksuoja dūmų detektorių naudą – išgelbėtas žmonių gyvybes. Priešgaisrinės apsaugos departamento (PAGD) duomenimis, per dešimt šių metų  mėnesių gaisruose žuvo 12 proc. mažiau Lietuvos gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai – mažiausias aukų […]

  Straipsniai »
Atsargiai: skalbimo mašinos ir indaplovės gali pridaryti netikėtų nuostolių

Atsargiai: skalbimo mašinos ir indaplovės gali pridaryti netikėtų nuostolių

Nepakeičiama pagalbininkė buityje skalbimo mašina ar indaplovė, tinkamai neprižiūrėta, gali sukelti tūkstantinę žalą. Netikėtai pratekėjęs vanduo gali pakenkti grindims, baldams ar padaryti žalos kaimynams, o nuostoliai gali siekti nuo kelių šimtų iki 20 tūkst. eurų. Didelės dalies šių žalų galima išvengti, laikantis vienos auksinės taisyklės. Vandens žarnelę reikia keisti kas 5 metus Dažniausiai tokiais atvejais […]

  Straipsniai »