Aplinkos ministras Povilas Poderskis penktadienį Kaune vykusioje konferencijoje „GERVĖ 2025“ pristatė dar šiemet planuojamus svarbius pokyčius statybų sektoriuje.
Šioje konferencijoje dalyvavo investuotojai, statytojai, nekilnojamo turto vystytojai, pramonės sektoriaus atstovai. Joje buvo aptariami aktualūs statybų reglamentavimo klausimai, pokyčiai nekilnojamo turto rinkoje, aukštųjų technologijų taikymas.
Anot aplinkos ministro, nuo 2024 metų lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų pataisose numatyta daug naujovių, kurios sukėlė papildomų klausimų ir nesklandumų nekilnojamojo turto vystytojams, projektuotojams, įvairius leidimus derinančioms institucijoms ir savivaldybių atstovams.
„Kiekvienas neaiškiai reglamentuotas žingsnis yra kliūtis greitam ir skaidriam statybų procesui. Norime užtikrinti, kad kiekvienas etapas – nuo projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto rengimo iki statybos ir statinio registravimo – būtų aiškus ir atitiktų realią sektoriaus praktiką. Tik taip galime mažinti biurokratiją ir kurti sistemą, kurioje nebūtų vietos interpretacijoms bei pertekliniam tikrinimui“, – pabrėžė aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Daug neaiškumų kyla dėl statybą leidžiančio dokumento. Šiuo metu jis išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos, atsisakant perteklinio, neesminių projekto sprendinių tikrinimo savivaldybėje. Dabar tikrinami tik savivaldybei ir visuomenei svarbūs projektų sprendiniai: atitikimas teritorijų planavimo dokumentams, statinio išvaizda, infrastruktūros ir želdynų sprendiniai, o tolesnis detalus projektavimas perduodamas atestuotiems projektuotojams ir ekspertams.
Elektros, vandentiekio, nuotekų, susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygas išdavusios institucijos derina detalius sprendinius antrajame – techninio darbo projekto – rengimo etape. Tačiau šios infrastruktūros valdytojai dažnai neįgyvendina pokyčių, laikosi ankstesnių projektų tikrinimo tvarkų, nesilaiko nustatytų terminų, reikalauja popierinių projektų.
Šiandien problemų kyla ir dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimų. Kai kurios savivaldybės reikalauja sutikimų dar prieš teikiant prašymą statybos leidimui gauti, nors Statybos įstatyme aiškiai nurodyta, kad šis dokumentas išduodamas jau gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Kai kurios savivaldybės, interpretuodamos teisės aktų nuostatas, reikalauja vykdyti viešinimo procedūras visiems projektams, kuriems būtinas statybos leidimas, nors tokio reikalavimo teisės aktai tiesiogiai nenumato.
P. Poderskis informavo, kad Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti vienodą teisės aktų aiškinimą, parengė ir gegužę planuoja pateikti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimų tikslinimus, neleisiančius skirtingai taikyti teisės aktų.
„Jau dabar analizuojame statybą leidžiančių dokumentų išdavimo statistiką, viešiname šiuos duomenis, o ateityje jų atversime dar daugiau – kad teisėkūros pokyčius galėtume grįsti realia situacija ir objektyviais rodikliais“, – sakė aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Taip pat svarstoma parengti teisės aktų projektus atsisakyti statybos leidimų vienbučiams ar dvibučiams ir jų priklausiniams išskyrus saugomas ir saugomas kultūros paveldo teritorijas. Šiuo metu tokių leidimų kasmet išduodama apie 8-9 tūkstančius. Tokiu atveju pranešimas apie statybos pradžią būtų paskelbtas, kuomet pateikiamas techninis darbo projektas, už kurį atsako atestuotas projektuotojas. Siekiant išvengti piktnaudžiavimų, būtų numatyta griežtesnė projektuotojų priežiūra ir griežtinama jų atsakomybė.
„Šiuo pokyčiu sumažinsime perteklinę biurokratiją ten, kur jos daugiausia – vienbučių ir dvibučių namų statyboje, kuriems statyti leidimų kasmet išduodama tūkstančiais. Vietoj ilgo derinimų proceso atsakomybė bus perkelta profesionalams – atestuotiems projektuotojams. Tai leis gyventojams greičiau pradėti statybas, o valstybės resursus sutelkti į tikrai rizikingus ir sudėtingus projektus“, – sakė aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Taip pat bus mažinama biurokratija statybų sektoriuje. Jau numatyta peržiūrėti administracines procedūras, supaprastinti teisės aktus, apjungiant statybos techninius reglamentus, ir toliau skaitmenizuoti procesus. Planuojama, kad informacinė sistema „Infostatyba“ sistema bus patogesnė naudotojams, leidimų išdavimo procesai taps aiškesni, greitesni ir labiau pritaikyti praktiniams poreikiams.
Konferenciją „GERVĖ 2025” jau 6-tą kartą organizuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno verslo vadovų klubas.
Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija
Privačius šachtinius gręžinius ir šulinius naudojantys sostinės regiono gyventojai šiemet gėrė kur kas geresnės kokybės vandenį nei praėjusiais metais. „Vilniaus vandenų“ laboratorija, atlikusi iš klientų mėginių beveik 3,3 tūkst. vandens tyrimų, nustatė, kad didžioji dalis atitiko higienos normą. Pernai tokių tyrimų buvo vos pusė. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės laboratorijoje […]
Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai. Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]
„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]
Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]
Vilniuje, vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, bus dar kartą nuodugniai ištirta teritorija. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, pasirašyta sutartis su archeologinių žvalgymų paslaugas teikiančia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, laimėjusia Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą, kurios pasiūlymo kaina beveik 241 tūkst. eurų su PVM . „Ši teritorija svarbi ne tik totorių bendruomenei, bet visam […]
Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]