Aplinkos ministerijos nuveikti darbai: perteklinių procedūrų statybų sektoriuje atsisakymas, dėmesys renovacijai ir pokyčiai teritorijų planavimo srityje

XIX Vyriausybė, siekdama mažinti biurokratinę naštą, buvo įsipareigojusi peržiūrėti įvairių leidimų išdavimo tvarką, atsisakyti biurokratinių perteklinių procedūrų. Aplinkos ministerijoje buvo peržiūrėti statybas reglamentuojantys teisės aktai. Jiems įsigaliojus statybų procesai vyks greičiau, administracinės naštos sumažinimą pajus ir statybų vystytojai, ir jų veiklą kontroliuojančios priežiūros institucijos. Daug naujovių įgyvendinta ir būsto renovavimo bei teritorijų planavimo srityse.

Atsisakyta perteklinių procedūrų statybų sektoriuje

2024 m. lapkritį įsigaliojus  Statybos įstatymo pakeitimams ir pradėjus praktiškai taikyti naują statybų teisinį reguliavimą praktikoje, išryškėjo statybos reformos silpnybės, rinkoje vyravo nemažai sumaišties, o teisės aktai nebuvo tinkamai taikomi.

Todėl Aplinkos ministerija skubos tvarka identifikavo reformos spragas ir parengė Statybos įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų pakeitimus, išsprendžiančius šiuos neaiškumus. Seimas biželio mėnesį priėmė šio įstatymo pataisas, kurios iš karto įsigaliojo. Šiuo metu statybos procesai vyksta sparčiau, sumažinta administracinė našta ne tik ūkio subjektams, bet ir savivaldybių administracijoms bei kitoms institucijoms,  dalyvaujančioms statybos leidimų derinimo procesuose.

Priimtose pataisose numatyta, kad pateikiant prašymą specialiesiems reikalavimams nebereikia patikėtinio ir kitų subjektų sutikimų. Toks sutikimas turi būti pateikiamas tik prašant statybos leidimo. Dėl to  specialiųjų reikalavimų išdavimas savivaldybėse sutrumpėjo 2 mėnesiais.

Pagreitėjo projektų tikrinimas savivaldybėse, kadangi ji nebetikrina projekto sprendinių atitikimo prisijungimo sąlygoms, išduotoms inžinerinių tinklų valdytojų.

Pranešant apie statybų pradžią, inžinerinių statinių valdytojų išvados reikalingos tik tais atvejais, kai tokių inžinerinių statinių statybai privalomas statybos leidimas. Kitais atvejais dėl projektuojamo statinio inžinerinių tinklų prijungimo prie tiekėjams priklausančių tinklų susitaria statytojas ir tiekėjas. Tai leidžia iki 2 mėnesių anksčiau pradėti suprojektuoto pastato statybas.

Sutikimų, privalomų pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, privalomo pateikimo „Infostatybos” informacinėje sistemoje patikslinimas leidžia juos pateikti ne su prašymu išduoti statybos leidimą, o pranešant apie statybų pradžią – t.y. tuomet, kai jau yra parengti detalūs techninio darbo projekto sprendiniai. Dėl to šis procesas irgi sutrumpėjo 1-2 mėnesiais.

Įstatymo pataisose atsisakyta visuomenės informavimo procedūrų vienbučių ir dvibučių statinių ir jų priklausinių projektavimo atveju. Anksčiau viešinimas užtrukdavo apie 1-2 mėnesius.

Sudaryta galimybė pradėti statyti statinius parengus tik būtinas projekto dalis ir jų ekspertizę, kai dar nėra parengtos visos techninio darbo projekto dalys. Tai sudaro sąlygas pradėti statyti greičiau (mažiausiai 3 mėnesius) ir sutaupyti dešimtis tūkstančių eurų.

Socialiniams partneriams pristatyta ir aptarta idėja atsisakyti statybos leidimų išdavimo vienbučiams ir dvibučiams namams. Tokiu atveju, išskyrus saugomas ir saugomas kultūros paveldo teritorijas, būtų privalomas tik pranešimas apie statybų pradžią. Šiame pranešime  būtų pateikiamas techninis darbo projektas, už kurį atsakytų atestuotas jį parengęs projektuotojas. Pristatytos ir rizikų, susijusių su naujai siūloma tvarka, suvaldymo priemonės.

Peržiūrėti visi 7 Statybos techniniai reglamentai (STR) ir parengtas visus juos apjungiantis paketas.  Projekte atsisakyta besidubliuojančio ir perteklinio normavimo, iš 700 nuostatų liko apie 200.

Priimtos STR „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pataisos, suteikusios daugiau aiškumo įvairiose praktikoje pasitaikančiose situacijose dėl maitinimo paslaugų licencijavimo. Statybos įstatyme numatyta, kad draudžiama išduoti licencijos leidimą atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti, jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus. Todėl praktikoje kildavo problemų, kai maitinimo veikla negali būti vykdoma kitų paskirčių pastatuose ar patalpose, nors ši veikla neatsiejama nuo pagrindinės pastato paskirties ir joje vykdomos veiklos. 

Baigiami rengti Želdynų, Statybos, Architektūros ir Architektų rūmų įstatymų pakeitimai. Šie pokyčiai mažintų administracinę naštą ūkio subjektams: želdynų projektus integruojant į bendrą statinių projektavimo sistemą ir  „Infostatybos“ informacinę sistemą. Šiuo metu želdynų projektai turi atskiras projektų rengimo, viešinimo ir derinimo tvarkas bei atskiras kraštovaizdžio architektų  atestavimo tvarkas. Priėmus pataisas, savivaldybėms nereiktų tvirtinti atskirų tvarkų, rengti šių projektų viešinimo ir derinimo procedūrų.

Taip pat Seime svarstomos Statybos įstatymo pataisos, įpareigosiančios gamintojus rinkai pateikti daugiau aplinkosauginių reikalavimų atitinkančių sertifikuotų statybos produktų. Jos parengtos, nes kitais metais įsigalios Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis suderintas statybos produktų rinkodaros taisykles. Tai sudarys sąlygas rinkai tiekti patikimus ir sertifikuotus statybos produktus, todėl pagerės ir statomų pastatų kokybė. Gamintojai pagal naują reglamentą turės nustatyti ir deklaruoti aplinkosaugines produkto savybes: poveikį klimato kaitai, ozono sluoksnio ardymą, iškastinio kuro eikvojimą, vandens naudojimą ir kt.

Būsto priežiūra ir pastatų renovacija

Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtus daugiabučių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimus, įsigaliojusius liepos 1 d. Pagal atnaujintą tvarką butų ir kitų patalpų savininkai sukaups daugiau lėšų savo namų atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus, šių lėšų kaupimas bus susietas su esama namo technine būkle.

Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų. Dėl nepakankamos jų techninės priežiūros matome apgriuvusių balkonų, pažeistų fasadų, dėl pasenusių stogų ar vamzdynų užliejami butai. Dėl blogos butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų techninės būklės kasmet įvyksta keli šimtai incidentų. Nauja lėšų kaupimo tvarka skatins butų ir kitų patalpų savininkus  rūpintis gyvenamąja aplinka, namų techninė būklė pagerės.

Patvirtintos STR  „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ pataisos, įteisinančios šiuo metu baigiamą kurti Pastatų duomenų banko informacinę sistemą apie daugiabučius namus ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus.

Šiuo pakeitimu patvirtinta Pastatų rizikingumo metodika, kuri šviesoforo principu padės techniniams prižiūrėtojams įvertinti pastato būklę ir atitiktį esminiams statinio reikalavimams. Pataisose taip pat numatyta kasmetines apžiūras sumažinti nuo dviejų kartų iki vieno per metus, vykdyti nuolatinę stebėseną kartą per 2 mėnesius, o ne kas mėnesį. Įgyvendinus šiuos pokyčius ir duomenis apie pastatus perkėlus į informacinę sistemą, sumažės administracinė našta daugiabučių namų ir savivaldybei priklausančių viešųjų pastatų techninės priežiūros prižiūrėtojams, administruojančioms įmonėms, daugiabučių namų savininkų bendrijoms.

Nuo š. m. lapkričio 1 d. pradėjus veikti Pastatų duomenų banko informacinei sistemai, pastatų priežiūros, būklės vertinimo ir rizikingumo duomenys bus pasiekiami pastatų valdytojams, savivaldybėms, butų savininkams, renovaciją vykdančioms įmonėms. Taip pat bus galimybė matyti pastato energinio naudingumo klasę, jo būklę, energijos suvartojimo sąnaudas ir kitus bendrinius pastato duomenis. Sistemoje bus viešai pasiekiama informacija apie pastato renovacijos projektus, pavyzdžiui, ar daugiabutyje atnaujintas liftas, ar keistas stogas, vamzdynai, kitos konstrukcijos. Šis pakeitimas ūkio subjektams  leis sutaupyti net 5,73 mln. eurų.

Pastatų duomenų banko informacinė sistema bus nemokamai pasiekiama ir paslaugos teikiamos  Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje (TPS „Vartai“).

Taip pat parengtos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų pataisos, suderintos su naujais, nuo liepos 1 d. įsigaliojusiais reikalavimais butų ir kitų patalpų savininkams kaupti lėšas namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus. Šiomis pataisomis siekiama sudaryti sąlygas veiksmingiau naudoti butų ir kitų patalpų savininkų sukauptas lėšas ir pagerinti senos statybos daugiabučių namų techninę būklę.

Paskelbtas kvietimas savivaldybių viešiesiems pastatams atnaujinti. Iš Modernizavimo fondo šiam kvietimui skirta 49 mln. eurų. Įdiegus energinio efektyvumo priemones įmanoma žymiai sumažinti pastato šildymo išlaidas, todėl bus taupomos valstybės lėšos. Viena iš sąlygų paramai gauti – atnaujinti pastatą iki B energinio naudingumo klasės bei sumažinti pirminės energijos suvartojimą ne mažiau kaip 30 proc., mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Aplinkos ministerija taip pat pradėjo rengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą, pagal kurį bus įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo. Nacionaliniu pastatų renovacijos planu bus siekiama užtikrinti sistemingą viso pastatų fondo modernizavimą, kad iki 2050 metų visi šalies pastatai – tiek viešieji, tiek privatūs gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – energiją vartotų labai efektyviai ir taptų nepriklausomais nuo iškastinio kuro ir visiškai netaršiais. Plane bus nustatyti konkretūs tikslai, rodikliai, finansavimo šaltiniai, energijos taupymo potencialas bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslai.

Be to, Nacionaliniame pastatų renovacijos plane bus nustatyta gyvenamųjų pastatų renovacijos strategija. Tai leis užtikrinti, kad iki 2035 m. vidutinis pastatų energijos suvartojimas sumažėtų bent 20–22 proc., o didžioji dalis šių rezultatų būtų pasiekti renovuojant 43 proc. prasčiausio energinio naudingumo pastatus.

Šiuo metu vyksta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo perkėlimo į nacionalinę teisę darbai. Vienas iš pakeitimų – bus atnaujinta STR  „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ metodika, kurioje įteisinami visiškai netaršūs pastatai ir bus numatytos pastatų energinio naudingumo klasės pagal šios direktyvos reikalavimus.

2025 m. užbaigta 212 daugiabučių namų atnaujinimo projektų, pateiktos 153 paraiškos daugiabučių namų atnaujinimui. Taip pat yra rengiamas 831 investicinis projektas APVIS sistemoje. Šiuo metu yra atnaujinami 1146 daugiabučiai namai. 2025 m. pateikta daugiau kaip 800 paraiškų atnaujinti individualius gyvenamuosius namus.

Pokyčiai žemės naudojimo srityje

Seime priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir kitų įstatymų  pataisos, kurios geriau suderina gyventojų ir ūkio subjektų interesus, aiškiau reglamentuoja žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdymo galimybes teritorijose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Bus sutaupyta apie 3 mln. eurų, nes nebereikės viešinti parengtų planų viešinimui per e. sistemą, registruotais laiškais ar el. paštu. Visa informacija apie šiuos planus bus skelbiama atitinkamos savivaldybės arba Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti teritoriją, interneto svetainėje. Tokia tvarka galios teritorijose, kuriose nustatomos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, šiaurės Lietuvos karstiniame regione ir pajūrio juostoje, pagal Saugomų teritorijų įstatymą priskiriamoms bendrosios ekologinės apsaugos zonoms.

Nustatytos papildomos apsaugos zonos geležinkelio keliams ir jų įrenginiams, 220 kV įtampos oro linijoms, naftos perdirbimo įrenginiams, su jais susijusiems įrenginiams ir statiniams, būtiniems šiai veiklai vykdyti, praeinamiems kolektoriams. Sumažintos kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonos.

Priimti Žemės įstatymo pakeitimai, kurie leis valstybinėje žemėje esančių pastatų savininkams paprasčiau ir greičiau sudaryti žemės sklypo nuomos ar panaudos sandorį. 

Kreipiantis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos, kai sklype esantys statiniai priklauso vienam savininkui ir yra naudojami tai pačiai veiklai vykdyti, nebereikės rengti žemės sklypo dalių, reikalingų kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti, plano.

Taip pat nereikės rengti atskirų žemės sklypo dalių plano, kai perleidus nebaigtus statyti statinius, kurių statybai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, keičiama valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis.

Seime priimti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai sumažins biurokratinę naštą teritorijų planavimo procesuose.

Parengtos Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos, numatančios visos valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms ir valstybinės žemės sklypų nuomos, panaudos sutarčių sudarymo funkcijas perduoti vykdyti ne savivaldybių taryboms, o merams.

Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija