Apklausa: tautiečiai įsimylėję skandinavišką interjerą, o namų širdimi laiko svetainę

Apklausa: tautiečiai įsimylėję skandinavišką interjerą, o namų širdimi laiko svetainę

Bent kartą per metus namų interjero pokyčius inicijuoja 30 proc. šalies gyventojų, o pirmenybę teikia skandinaviškam interjero stiliui. Tokius rezultatus atskleidė parodos „Baldai. Dizainas. Interjeras“ lankytojų apklausa. Specialistų teigimu, tai rodo, kad vis dažniau namus įsirenkame ir įsirengiame ne visam gyvenimui, tampame mobilesni ir jaučiamės ekonomiškai saugesni.

Vieni namai ne visam gyvenimui

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau 24-tą kartą vykstančioje parodoje surengta apklausa atskleidė, kad interjero pokyčius dažniau linkusios inicijuoti moterys. 17 proc. jų teigia norinčios interjerą atnaujinti ir keisti bent kartą per metus. Tuo tarpu vyrai teigia, kad pokyčių jiems norisi gerokai rečiau – kas 5 ar 10 metų.

„Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje situacija nedaug skiriasi nuo Europoje vyraujančių tendencijų. Čia žmonės teigia vidutiniškai namų interjerą keičiantys kas 5–7 metus. Ši tendencija siejasi tiek su atgautu ekonominiu saugumu, tiek ir su moderniu gyvenimo būdu, įsitvirtinančiu supratimu, kad gyvenamąją vietą renkamės ne vieną kartą visam gyvenimui. Tiesiog tapome gerokai mobilesni, būstą keičiame ir „išaugame“ dažniau, todėl ir į namų įrengimą, interjerą žiūrime lanksčiai, kūrybiškai, esame nusiteikę jį keisti“, – sako interjero dizainerė Lina Kalinauskaitė-Forsman.

Specialistės teigimu, stebima ir dar viena tendencija – į baldus vis dažniau žvelgiama kaip į ilgalaikę investiciją, todėl ieškoma sprendimų, kurie leistų juos atnaujinti minimaliomis pastangomis, o priežiūra būtų paprasta ir draugiška aplinkai.

„Įsigijus kokybiškus, patvarius, gero dizaino lengvai prižiūrimus baldus poreikis juos dažnai keisti labai sumažėja. Be to, stiprėja pirkėjų orientacija į aplinkos tausojimą, tvarumą, tad ieškoma sprendimų, kurie būtų ilgaamžiai. Lengvai prižiūrimos medžiagos, nuvelkami minkštų baldų gobelenai, vien vandeniu valomos medžiagos – tai leidžia užsitikrinti, jog baldas tarnaus ilgai, ir dėl jo nereiks sukti galvos, o tai šiuolaikiniam žmogui yra vienas svarbiausių kriterijų“, – pasirinkimo subtilybes aiškina dizainerė.

Svetainė su sofa – namų širdis

Apklausos duomenimis, namų širdimi daugelis (35 proc.) parodos lankytojų laiko svetainę, o svarbiausiu namų baldu įvardija sofą. Pasak specialistų tokios tendencijos atspindi, jog gyvename skubos laikais ir daug dalykų darome vienu metu.

„Tai, kad dominuoja sofa, o ne, pavyzdžiui, stalas, mano galva, reiškia kelis dalykus. Viena vertus, tai rodo, kad būstai yra santykinai maži, erdvės virsta multifunkcinėmis ir ant sofos praleidžiama daug laiko ne tik ilsintis, bendraujant, bet ir valgant ar net dirbant. Kita vertus, tai rodo, kad stalas, kaip namų širdis ir visą šeimą telkianti vieta dar neprigijo, o valgymo prie bendro stalo kultūra dar turi daug potencialo augti“, – įsitikinusi L. Kalinauskaitė-Forsman.

Jos teigimu, virtuvė daugeliui taip pat asocijuojasi su darbu, tuo tarpu svetainė – su poilsiu ir laisvalaikiu.

„Klasikiniame būste nuo senų laikų visi kambariai ir patalpos būdavo atskirtos, kiekviena iš jų turėjo aiškiai apibrėžtą savo funkciją. Virtuvė buvo ta vieta, kurioje gaminama, valgomasis – kambarys, kuriame valgoma, o štai svetainė buvo socialiausia erdvė, kurioje priimami svečiai, leidžiamas laisvalaikis. Dabar tokių griežtų perskyrų nebelikę, viską visose erdvėse darome ko ne vienu metu. Tačiau panašu, kad virtuvė vis dar turi tą ko ne archajinę sąsają su darbu ir užimtumu, o svetainė suvokiama kaip poilsio erdvė“, – aiškina specialistė.

Nesikeičiantis lietuvių favoritas – skandinaviškas stilius

Paklausus, koks interjero stilius parodos lankytojų favoritas – daugiausiai simpatijų sulaukė skandinaviškas interjeras (24 proc.). Taip pat daug gerbėjų turi ir klasikinis interjeras – jį mėgstamiausiu įvardijo 23 proc. respondentų.

Pasak dizainerės, toks nuomonių pasiskirstymas atspindi ilgametes tendencijas – iš tiesų žavimės skandinavišku funkcionalumu ir ergonomiškumu, o klasikinis interjeras suprantamas kaip saugus sprendimas.

„Klasikinis interjeras daugumai patrauklus tuo, kad yra saugus, patikrintas, be to, dažnai suvokiamas kaip lengviausias būdas aplinkai parodyti, jog gyvenimas nusisekė. Tai kone lengviausiai suvokiama prabangos išraiška. Rinkdamiesi klasikinio stiliaus interjerą ar detales žmonės paprastai įvertina, kad tai gera investicija, ilgam laikui“, – populiarumo priežastis vardija L. Kalinauskaitė-Forsman.

Tuo tarpu skandinaviškas stilius lietuviams imponuoja praktiškumu, ergonomiškumu ir funkcionalumu.

„Save labiau suvokiame kaip šiauriečius, mums tokia stilistika iš esmės artima. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad skandinaviško stiliaus interjeras yra orientuotas į funkcionalumą, ergonomiką, kas ypač aktualu nedideliuose būstuose gyvenantiems lietuviams. Kita vertus, iš pažiūros paprasti, stilingi skandinaviški baldai iš tiesų yra labai kokybiški, apgalvoti, jų dizainas reikalauja labai daug žmogiškųjų išteklių, o tai nulemia ir jų kainą“, – sako dizainerė.

Iki šeštadienio vakaro vykstančioje parodoje „Baldai. Interjeras. Dizainas“ visose penkiose „Litexpo“ salėse pristatomos naujausios įvairios paskirties baldų kolekcijos, autorinio dizaino baldai, interjero tendencijos ir sprendimai, medžiagos, detalės ir įrengimai baldų gamybai. Parodoje šiemet dalyvauja daugiau nei 100 baldų gamintojų, interjero specialistų, dizaino įmonių, kūrėjų, įrengimus, komponentus ir technologijas baldų pramonei pristatančių lyderių iš Lietuvos bei užsienio valstybių.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima“

Kiti skelbimai:
 
Silk EyeLift Cream Kremas odai aplink akis, 30ml
 
Chateau de Beaute Vino Sheen Fusion Fluidas išlyginantis smulkias ir gilias raukšles, 30ml
 
PE-6011E Vakoss pūkų rinkiklis žalias
 
Nespresso Espresso Livanto kavos kapsulės 10vnt.
Nekilnojamojo turto mados: išmaniųjų namų ir studijos tipo bumas

Nekilnojamojo turto mados: išmaniųjų namų ir studijos tipo bumas

Naujakurių poreikiai nekilnojamajam turtui nuolat kinta – prieš kurį laiką rinkosi loftus, o šiandien vis dažniau žvalgosi studijos tipo būstų ir išmaniųjų namų. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje NT kainų tendencijos pastovios – prognozuojama, kad kvadratinio metro kaina ir toliau augs iki pat 2020 m.   Ieško išmanių ir patogių namų Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros […]

  Straipsniai »
Lietuvos architektų rūmai: 2018 m. įdirbis architektų autorių teisių srityje

Lietuvos architektų rūmai: 2018 m. įdirbis architektų autorių teisių srityje

Lietuvos architektų rūmai apibendrino su Lietuvos kultūros tarybos finansine parama 2018 m. nuveiktus darbus ginant ir užtikrinant architektų autorių teises. Visus metus vykdyta stebėsena parodė, jog gerbiančių ir ignoruojančių architektūrinę autorystę straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje kiekis pasidalina maždaug per pusę – iš 1035 straipsnių apie architektūrą autoriai nurodyti 585 kartus. Atliktas architektų nuomonės tyrimas taip pat […]

  Straipsniai »
Perkantiems būstą: į kokį investuoti, kad būtų paprasta parduoti net ir po 10 metų?

Perkantiems būstą: į kokį investuoti, kad būtų paprasta parduoti net ir po 10 metų?

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus parduoti, bus galima tai padaryti greitai ir paprastai, ar vertė nebus nukritusi dėl priežasčių, kurias galima ir netgi reikėtų numatyti dar prieš įsigyjant turtą“, – pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. NT specialistai dalijasi įžvalgomis, kaip pirkėjams apskaičiuoti […]

  Straipsniai »
Lietuvos architektų rūmai viešąjį interesą gins teisme

Lietuvos architektų rūmai viešąjį interesą gins teisme

Lietuvos architektų rūmai, siekdami apginti viešąjį interesą, pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Gedimino pr. 27, Vilniuje esančio kultūros paveldo statinio (autoriai architektai Stanislaw Murczynski ir Jerzy Soltan) vertingųjų savybių naikinimo. Rūmai kreipėsi į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ atitinkamų nuostatų […]

  Straipsniai »
Kitais metais Kėdainių rajone prasidės kapitalinis melioracijos griovių tvarkymas

Kitais metais Kėdainių rajone prasidės kapitalinis melioracijos griovių tvarkymas

Jau ateinantį pavasarį Kėdainių rajone bus pradėta kapitaliai tvarkyti apleistus melioracijos griovius. Iš viso jų planuojama atnaujinti apie 50 kilometrų. Iš Lietuvai skirtų per 16 mln. Eur, dalinant lėšas atskiroms savivaldybėms, buvo atsižvelgta į melioracijos sistemų kiekį ir jų būklę. Kėdainių rajonas pagal finansavimo dydį – net 614 tūkstančių eurų − yra trečioje–ketvirtoje vietoje. Kartu […]

  Straipsniai »
Vilniaus skelbia dar neregėtą iššūkį architektams

Vilniaus skelbia dar neregėtą iššūkį architektams

Vilniaus skelbia dar neregėtą iššūkį architektams Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir įspūdingą pėsčiųjų tiltą per Nerį –  nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. Tad kviečia Lietuvos ir pasaulio architektus dalyvauti idėjų konkurse. Tikimasi sulaukti įdomių ir unikalių tilto idėjų. Tai bus pirmasis […]

  Straipsniai »