Apklausa: tautiečiai įsimylėję skandinavišką interjerą, o namų širdimi laiko svetainę

1

Apklausa: tautiečiai įsimylėję skandinavišką interjerą, o namų širdimi laiko svetainę

Bent kartą per metus namų interjero pokyčius inicijuoja 30 proc. šalies gyventojų, o pirmenybę teikia skandinaviškam interjero stiliui. Tokius rezultatus atskleidė parodos „Baldai. Dizainas. Interjeras“ lankytojų apklausa. Specialistų teigimu, tai rodo, kad vis dažniau namus įsirenkame ir įsirengiame ne visam gyvenimui, tampame mobilesni ir jaučiamės ekonomiškai saugesni.

Vieni namai ne visam gyvenimui

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau 24-tą kartą vykstančioje parodoje surengta apklausa atskleidė, kad interjero pokyčius dažniau linkusios inicijuoti moterys. 17 proc. jų teigia norinčios interjerą atnaujinti ir keisti bent kartą per metus. Tuo tarpu vyrai teigia, kad pokyčių jiems norisi gerokai rečiau – kas 5 ar 10 metų.

„Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje situacija nedaug skiriasi nuo Europoje vyraujančių tendencijų. Čia žmonės teigia vidutiniškai namų interjerą keičiantys kas 5–7 metus. Ši tendencija siejasi tiek su atgautu ekonominiu saugumu, tiek ir su moderniu gyvenimo būdu, įsitvirtinančiu supratimu, kad gyvenamąją vietą renkamės ne vieną kartą visam gyvenimui. Tiesiog tapome gerokai mobilesni, būstą keičiame ir „išaugame“ dažniau, todėl ir į namų įrengimą, interjerą žiūrime lanksčiai, kūrybiškai, esame nusiteikę jį keisti“, – sako interjero dizainerė Lina Kalinauskaitė-Forsman.

Specialistės teigimu, stebima ir dar viena tendencija – į baldus vis dažniau žvelgiama kaip į ilgalaikę investiciją, todėl ieškoma sprendimų, kurie leistų juos atnaujinti minimaliomis pastangomis, o priežiūra būtų paprasta ir draugiška aplinkai.

„Įsigijus kokybiškus, patvarius, gero dizaino lengvai prižiūrimus baldus poreikis juos dažnai keisti labai sumažėja. Be to, stiprėja pirkėjų orientacija į aplinkos tausojimą, tvarumą, tad ieškoma sprendimų, kurie būtų ilgaamžiai. Lengvai prižiūrimos medžiagos, nuvelkami minkštų baldų gobelenai, vien vandeniu valomos medžiagos – tai leidžia užsitikrinti, jog baldas tarnaus ilgai, ir dėl jo nereiks sukti galvos, o tai šiuolaikiniam žmogui yra vienas svarbiausių kriterijų“, – pasirinkimo subtilybes aiškina dizainerė.

Svetainė su sofa – namų širdis

Apklausos duomenimis, namų širdimi daugelis (35 proc.) parodos lankytojų laiko svetainę, o svarbiausiu namų baldu įvardija sofą. Pasak specialistų tokios tendencijos atspindi, jog gyvename skubos laikais ir daug dalykų darome vienu metu.

„Tai, kad dominuoja sofa, o ne, pavyzdžiui, stalas, mano galva, reiškia kelis dalykus. Viena vertus, tai rodo, kad būstai yra santykinai maži, erdvės virsta multifunkcinėmis ir ant sofos praleidžiama daug laiko ne tik ilsintis, bendraujant, bet ir valgant ar net dirbant. Kita vertus, tai rodo, kad stalas, kaip namų širdis ir visą šeimą telkianti vieta dar neprigijo, o valgymo prie bendro stalo kultūra dar turi daug potencialo augti“, – įsitikinusi L. Kalinauskaitė-Forsman.

Jos teigimu, virtuvė daugeliui taip pat asocijuojasi su darbu, tuo tarpu svetainė – su poilsiu ir laisvalaikiu.

„Klasikiniame būste nuo senų laikų visi kambariai ir patalpos būdavo atskirtos, kiekviena iš jų turėjo aiškiai apibrėžtą savo funkciją. Virtuvė buvo ta vieta, kurioje gaminama, valgomasis – kambarys, kuriame valgoma, o štai svetainė buvo socialiausia erdvė, kurioje priimami svečiai, leidžiamas laisvalaikis. Dabar tokių griežtų perskyrų nebelikę, viską visose erdvėse darome ko ne vienu metu. Tačiau panašu, kad virtuvė vis dar turi tą ko ne archajinę sąsają su darbu ir užimtumu, o svetainė suvokiama kaip poilsio erdvė“, – aiškina specialistė.

Nesikeičiantis lietuvių favoritas – skandinaviškas stilius

Paklausus, koks interjero stilius parodos lankytojų favoritas – daugiausiai simpatijų sulaukė skandinaviškas interjeras (24 proc.). Taip pat daug gerbėjų turi ir klasikinis interjeras – jį mėgstamiausiu įvardijo 23 proc. respondentų.

Pasak dizainerės, toks nuomonių pasiskirstymas atspindi ilgametes tendencijas – iš tiesų žavimės skandinavišku funkcionalumu ir ergonomiškumu, o klasikinis interjeras suprantamas kaip saugus sprendimas.

„Klasikinis interjeras daugumai patrauklus tuo, kad yra saugus, patikrintas, be to, dažnai suvokiamas kaip lengviausias būdas aplinkai parodyti, jog gyvenimas nusisekė. Tai kone lengviausiai suvokiama prabangos išraiška. Rinkdamiesi klasikinio stiliaus interjerą ar detales žmonės paprastai įvertina, kad tai gera investicija, ilgam laikui“, – populiarumo priežastis vardija L. Kalinauskaitė-Forsman.

Tuo tarpu skandinaviškas stilius lietuviams imponuoja praktiškumu, ergonomiškumu ir funkcionalumu.

„Save labiau suvokiame kaip šiauriečius, mums tokia stilistika iš esmės artima. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad skandinaviško stiliaus interjeras yra orientuotas į funkcionalumą, ergonomiką, kas ypač aktualu nedideliuose būstuose gyvenantiems lietuviams. Kita vertus, iš pažiūros paprasti, stilingi skandinaviški baldai iš tiesų yra labai kokybiški, apgalvoti, jų dizainas reikalauja labai daug žmogiškųjų išteklių, o tai nulemia ir jų kainą“, – sako dizainerė.

Iki šeštadienio vakaro vykstančioje parodoje „Baldai. Interjeras. Dizainas“ visose penkiose „Litexpo“ salėse pristatomos naujausios įvairios paskirties baldų kolekcijos, autorinio dizaino baldai, interjero tendencijos ir sprendimai, medžiagos, detalės ir įrengimai baldų gamybai. Parodoje šiemet dalyvauja daugiau nei 100 baldų gamintojų, interjero specialistų, dizaino įmonių, kūrėjų, įrengimus, komponentus ir technologijas baldų pramonei pristatančių lyderių iš Lietuvos bei užsienio valstybių.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima“

Rekomenduojame

Ekspertai: naujasis Vilniaus bendrasis planas ribos oportunistiškų verslų apetitą 

Ekspertai: naujasis Vilniaus bendrasis planas ribos oportunistiškų verslų apetitą 

Vilniaus miesto savivaldybė iki kovo 6 dienos viešina atnaujintus ir su visų derinančių institucijų pritarimo sulaukusius miesto teritorijos bendrojo plano (BP) sprendinius. BP rengimo procesą ir siūlymus atidžiai analizuoja ir valstybės institucijos, ir verslo atstovai – pirmą kartą taip detaliai suplanuoto tokio dydžio teritorija. Pateikiame Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovų komentarus.   […]

Kuo skiriasi Vilnius nuo Kauno: pirkėjai būstus didžiuosiuose miestuose renkasi skirtingai

Kuo skiriasi Vilnius nuo Kauno: pirkėjai būstus didžiuosiuose miestuose renkasi skirtingai

Vieta, vieta ir dar kartą vieta – taip dažnai įvardijami esminiai būsto pasirinkimo kriterijai. Ir, žinoma, kaina. Nors kaina ir vieta mieste išlieka dominuojančiais kriterijai renkantis būstą, tačiau jų svarba skiriasi Vilniuje ir Kaune, rodo nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo įmonės „Citus“ atlikta apklausa. Kiti, itin svarbūs kriterijai, darantys įtaką priimant sprendimą pirkti būstą, taip […]

Statybų bendrovė „Conresta“ gavo 23 mln. eurų vertės „Galio Group“ užsakymą

Statybų bendrovė „Conresta“ gavo 23 mln. eurų vertės „Galio Group“ užsakymą

Statybos bendrovė „Conresta“ ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ pasirašė generalinės statybų rangos sutartį, kurios vertė 23 mln. eurų. Pagal šią sutartį „Conresta“ įgyvendins Vilniuje plėtojamo verslo centro „Freedom 36“ statybos darbus. Vilniaus Laisvės prospekte plėtojamas verslo centras „Freedom 36“ rinkai pasiūlys 14.000 kv. m modernių biurų patalpų. Tai bus A+ energinės klasės pastatas, […]

„Baltisches Haus“ Panevėžio miesto savivaldybei suteikė daugiau nei 120 000 eurų vertės paramą

„Baltisches Haus“ Panevėžio miesto savivaldybei suteikė daugiau nei 120 000 eurų vertės paramą

Komercinio nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ ir Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė paramos sutartį, pagal kurią bendrovė finansuos naujos autobusų stoties techninį projektą ir užtikrins statybų vykdymo priežiūros paslaugas. Bendra paramos suma – 123 000 eurų. 100 000 eurų vertės techninis projektas bus parengtas pagal Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko viziją ir […]