„Alvora“ dalyvauja projektuose, kurie užbaigs Baltijos dujų rinkos izoliaciją ir suteiks naujų galimybių Lietuvai

Sėkmingai įgyvendinusi Europos Sąjungai strategiškai svarbų „Balticconnector“ projektą, kuris jungia Baltijos ir Suomijos dujų rinkas, bendrovė „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pradėjo GIPL projekto veiklas. Tai Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungtis, kuri Baltijos dujų rinkas integruos į bendrą ES dujų rinką, diversifikuodama dujų tiekimo šaltinius ir didindama dujų tiekimo saugumą. „Balticconnector“ kartu su GIPL galutinai užbaigs rytinės Baltijos pakrantės dujų rinkos izoliaciją bei suteiks naujų galimybių Lietuvai.

2019-uosius UAB „Alvora“ baigė atverdama Suomijai galimybes atidaryti dujų rinką tarptautiniams srautams – dalyvavo įgyvendinant dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos projektą „Balticconnector“. Šiuo strategiškai svarbiu projektu siekiama sujungti Baltijos ir Suomijos dujų rinkas ir integruotis į bendrą ES energetikos rinką, taip pagerinant regiono energetinį saugumą, diversifikuojant dujų paskirstymo kanalus, skatinant tiekimo saugumą Suomijoje ir Baltijos jūros regione, suteikiant Suomijai galimybę naudotis požeminėmis dujų saugyklomis Latvijoje. Dujotiekis „Balticconnector“ pasitarnaus ir atveriant Suomijos dujų rinką.

„Balticconnector“ projekte – daugiau kaip 100 aukščiausios klasės specialistų iš Lietuvos

Įgyvendinant Europos Sąjungai strategiškai svarbų projektą, UAB „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partneriais – Estijos įmonėmis „EG Ehitus“ ir „Aktsiaselts Scanweld“, – dalyvavo sujungiant Estijos ir Suomijos dujų sistemas. Bendra projekto vertė – 43,4 mln. eurų (be PVM). 

Nuo 2018 m. balandžio, kuomet buvo pradėti darbai, „Alvora“ su jungtinės veiklos partneriais paklojo 54 km DN 700 magistralinio dujotiekio antžeminę dalį nuo Paldiskio (Estija) iki Kiilio (Talino priemiestis Estijoje), pastatė ir paleido dujų redukavimo stotį, įrengė tris čiaupų aikšteles, sumontavo dvi vidinės diagnostikos priėmimo-paleidimo kameras.

„Įgyvendinant „Balticconnector“ dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos projektą, pusantrų metų dirbo daugiau kaip šimto aukščiausios klasės specialistų iš Lietuvos. Tai buvo suvirintojai, montuotojai, mechanizatoriai ir daugelis aukštos kvalifikacijos inžinierių“, – sakė „Alvoros“ savininkas Nikolaj Kolesnik.

Praėjusių metų spalio 23 d. „Balticconnector“ dujotiekio Kiili-Paldiski atkarpa, esanti Estijoje, buvo užpildyta dujomis, atlikti Kiilio redukavimo stoties bandymo darbai. Juos įvertino ir „Elering“ AS (Estijos nacionalinė elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė). Kaip pažymėjo Estijos žiniasklaidoje cituojamas „Elering“ tinklų valdymo skyriaus vadovas dr. Mart Landsberg, tai buvo visų, įgyvendinančių „Balticconnector“ projektą, „kelionė per vandenį, uolienas, purvą ir daugybę popieriaus“.

Dėl specifinio grunto žemės darbai pabrango 5 kartus

Nors Estija yra Lietuvos kaimynystėje, tačiau tiesiant dujotiekį teko susidurti su neįprastais žemės darbais dėl specifinio grunto. 

„Kolegos estai mus įspėjo apie jų šalyje sutinkamus trijų tipų gruntus. Estijos tik vienas grunto tipas yra toks pat, kaip ir Lietuvoje ar Latvijoje – smėlis, molis, durpės, jis lengvai kasamas, o kiti tipai kelia nemažai iššūkių, – pasakojo „Alvoros“ generalinis direktorius Tomas Šidlauskas. – Tai sudėtingai įveikiami pilkieji skalūnai, kuriuos, prieš pradedant kasti, reikia išdaužyti pneumatiniais ar hidrauliniais plaktais, naudojamais vietoj įprastų ekskavatorių kaušų. Tačiau pats sudėtingiausias, kone visiškai neįveikiamas, yra žydrasis akmuo, kuris nepasiduoda net skaldomas didžiuliais plaktais.“

Nors sunkiai įveikiamo žydrojo akmens „Alvoros“ kelyje pasitaikė nedaug, tačiau dėl specifinio grunto žemės darbai, lyginant su analogiškais darbais Lietuvos sąlygomis, pabrango penkis kartus.

Kita didžiulė problema buvo iš anksto parinkta dujotiekio trasos ašis, kuri, priešingai įprastai praktikai, vingiavo kaip elektros kabeliai. Neįprastą dujotiekio trasos kelią lėmė nuosavybė – teko aplenkti sklypus, su kurių savininkais užsakovui nepavyko susitarti. 

Kaip sakė „Alvoros“ savininkas N. Kolesnik, per daugiau nei 25-erius veiklos metus magistralinio dujotiekio trasoje įmonės specialistams dar nebuvo tekę susidurti su tokia gausybe posūkių.

Gavę atlygį už skubą, tiekėjai pradelsė terminus

Vykdant šį strategiškai svarbų projektą, „Alvoros“ vadovams teko patirti ir kuriozinių situacijų. 

Siekdama išlaikyti spartų darbų tempą, „Alvora“ su viena Italijos medžiagų gamykla sutarė, kad būtinos medžiagos bus pagamintos skubos tvarka – už papildomą mokestį.

„Gamykla, kuriai už skubą sumokėjome papildomai, pradelsė lygiai tiek, kiek prašėme paskubinti. Situaciją išgelbėjo „Alvoros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Ževžikovas, kurio gebėjimas organizuoti darbus padėjo objektą užbaigti numatytais terminais ir kompensuoti prarastą dėl tiekėjų kaltės laiką – sėkmingai atlikome darbus ir vamzdyną dujos užpildė numatytu laiku“, – pasakojo įmonės vadovas T. Šidlauskas. 

Naujuoju dujotiekiu jau naudojasi ir Lietuvos verslas

Metų pradžia, su „Balticconnector“ dujotiekio projektu energetikos rinkai įžengus į naują etapą, buvo reikšminga ne tik Suomijai. Dujotiekis, kurio statyboje dalyvavo ir „Alvora“, tiesioginės įtakos turi ir Lietuvos įmonėms. 

Jau sausio 1 d. bendrovė „Ignitis“ tapo viena iš pirmųjų žaidėjų konkurencijai atvertoje Suomijos dujų rinkoje. Jau pačią pirmą dieną pradėjusia veikti „Balticconnector“ dujotiekio jungtimi „Ignitis“, kaip pranešė pati bendrovė, Suomijos vartotojams pristatė pirmuosius gamtinių dujų kiekius. Sutartis dėl dujų tiekimo ši bendrovė jau yra sudariusi su daugeliu stambiausių Suomijos verslo klientų. 150 km ilgio „Balticconnector“ dujotiekis sujungė Suomijos ir Baltijos šalių dujų perdavimo sistemas. Iki tol dujos į Suomiją atkeliaudavo tik dujotiekiais iš Rusijos.

Kaip pastebi „Ignitis“ pranešime cituojamas įmonės valdybos narys Haroldas Nausėda, konkurencijai atsivėrusi dujų rinka simbolizuoja naują palankesnių sąlygų etapą Suomijos vartotojams. Skaičiuojama, kad dujos „Ignitis“ klientams Suomijoje gali būti iki penktadalio pigesnės, nei buvo iki rinkos monopolio panaikinimo šalyje.

Naujoji jungtis užtikrins ir didesnį dujų tiekimo saugumą, nes Suomija nebebus priklausoma tik nuo vieno tiekėjo – turės alternatyvių pasirinkimų. 

Pradėjo įgyvendinti dar vieną strateginį dujotiekio (GIPL) projektą

Baigiantis metams, UAB „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pasirašė 79,85 mln. eurų (be PVM) vertės sandorį dėl tarpvalstybinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos. Šis projektas atvers galimybę Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams pirkti ir parduoti dujas konkurencingomis sąlygomis bei dar efektyviau panaudoti SGD terminalo pajėgumą, transportuojant dujas naujuoju Šiaurės-Pietų koridoriumi.

Sausį „Alvora“ su jungtinės veiklos partneriu „Šiaulių dujotiekio statyba“ darbus pradeda nuo GIPL dujotiekio pradžios taško, esančio Širvintų rajone, greta Jauniūnų kompresorių stoties. Per dvejus metus nuo Širvintų iki Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone bus nutiestas požeminis 165 km (iš viso – apie 500 km) ilgio dujų vamzdynas, bus įrengta pasienio dujų apskaitos stotis. 

Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. pabaigoje. Pastačius dujotiekių jungtį, bus sukurti pajėgumai, sudarantys sąlygas Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”