Laura Joffė,
UAB Vilniaus vystymo kompanijos generalinė direktorė
Vilnius sparčiai keičiasi – ir vieni ryškiausių šio pokyčio simbolių yra mūsų statomos ir rekonstruojamos mokyklos. Jos tampa nebe vien ugdymo įstaigomis, o moderniais, architektūriškai įspūdingais mokslo ir bendruomenės centrais. Tai, kas dar visai neseniai atrodė kaip ateities vizija, šiandien jau gimsta mūsų mieste. Vien per artimiausius trejus metus į naujų mokyklų statybos ir senųjų atnaujinimo darbus, Vilniuje numatoma investuoti 299,4 mln. Eur. Tai suteiks galimybę daugiau nei 11 tūkst. mokinių patirti visapusiškai atnaujintą ugdymo aplinkos kokybę – nuo modernių klasių iki bendruomeniškų, mokymąsi skatinančių bendrųjų erdvių.
Kiekvienas naujos ar rekonstruojamos mokyklos projektas pradedamas nuo dialogo su bendruomene – mokiniais, jų tėvais, mokytojais, vietos gyventojais. Tik išgirdę žmonių poreikius galime sukurti tikrą, gyvą erdvę, kurioje gera mokytis ir dirbti, leisti laiką atnaujintose bibliotekose ir kitose bendrose erdvėse.
Šiuo metu Vilniuje dirbame ties penkiais naujų ir penkiolika senesnių mokyklų atnaujinimo projektais. Naujos ir rekonstruojamos Vilniaus mokyklos kuriamos kaip šiuolaikiškos mokslo erdvės, kuriose architektūra, ugdymas ir bendruomenė veikia kaip viena sistema. Tai naujos statybos, tvarūs mokslo miesteliai su šviesiais atriumais, jaukiomis ir moderniomis klasėmis, laboratorijomis, menų bei kūrybinėmis erdvėmis.
Greta ugdymo čia lygiavertiškai svarbi ir fizinė bei emocinė gerovė – mokyklose suplanuotos sporto salės, sporto aikštynai, dalyje jų ir baseinai, taip pat lauko erdvės mokymuisi ir poilsiui – terasos, amfiteatrai, žaliosios zonos. Dalimi šių erdvių po pamokų galės naudotis ir bendruomenės. Teritorijose suplanuotos ir priedangos. Estetika, funkcionalumas ir saugumas kuria ne tik geresnes sąlygas mokytis, bet ir formuoja miesto ateitį – sąmoningą, bendruomenišką ir atsakingą.
Netrukus Vilniuje iškils penkios naujos mokyklos, atspindinčios pažangiausius architektūros ir švietimo principus. Gruodį pasirašyta rangos sutartis naujai progimnazijai, kurios statyba jau netrukus bus pradėta Perkūnkiemyje esančioje Pavilnionių gatvėje. Jau paskelbtas ir viešasis pirkimas Vilniaus Jeruzalės rajone, Marcinkevičiaus g. iškilsiančios gimnazijos rangos paslaugoms.
Šių metų pirmoje pusėje numatome pradėti ir mokyklos statybos darbus Pavilnyje, S. Lozoraičio gatvėje. Statybos leidimo laukiama ir naujai pradinei mokyklai – vaikų lopšeliui-darželiui Moravų gatvėje.
Greta naujų statybų visiškai kitai kokybei atgyja ir jau veikiančios ugdymo įstaigos.
Didžiausių architektūrinių pokyčių laukia mokyklos, kurioms numatytos rekonstrukcijos. Jos keisis iš esmės: bus perplanuotos vidaus erdvės, išorė, aplinka. Numatoma statyti naujus priestatus. Įgyvendinti sprendimai kardinaliai keis šių mokyklų architektūrinę išraišką ir funkcijas.
Tokių pokyčių imsimės iš esmės atnaujindami VGTU inžinerijos licėjaus pradinio ugdymo skyrių, Šeškinės ir „Vyturio“ pradines mokyklas, Kristoforo gimnaziją, S. Konarskio progimnaziją, A. Mickevičiaus licėjų, Kunigaikščio Gedimino pradinio ugdymo skyrius Miglos ir Blindžių gatvėse bei Šilo ugdymo centrą.
Architektūrinius konkursus numatyta paskelbti ir dar kelioms prieš kelias dešimtis metų statytoms mokykloms. Tarp jų Medeinos pradinė mokykla, Verkių daugiafunkcis centras ir Naujamiestyje įsikūrusi Simono Daukanto progimnazija. Po rekonstrukcijos S. Daukanto progimnazijos pastatas funkciškai labai pasikeis, tačiau architektūrinė išraiška bus derinama bendradarbiaujant su originalaus pastato kūrėjos, architektės Elenos Nijolės Bučiūtės autorystės teises atstovaujančiais palikuonimis.
Savanorių prospekte buvusio lopšelio-darželio pastatas pritaikytas naujam „Vilties“ specialiosios mokyklos filialo poreikiams. Po rekonstrukcijos pastatas išplėstas, pritaikytas terapijoms, poilsiui ir užimtumui, pastate įrengtas liftas žmonėms su negalia. Po remonto moksleivius šiemet pasitiko ir atsinaujinusi Laisvės gimnazija.
Devyniose Vilniaus mokyklose šiemet baigti remonto darbai pagal Tūkstantmečio mokyklų programą. Šv. Kristoforo, „Žaros“ ir Karoliniškių gimnazijose, Naujininkų, Sausio 13-osios ir Sofijos Kovalevskajos progimnazijose, Liepkalnio mokykloje, „Žiburio“ pradinėje mokykloje ir darželyje-mokykloje „Vilija“ atlikti vidaus patalpų remontai, įrengti specializuoti kabinetai, sutvarkyta aplinka, pastatytos kupolinės klasės.
Keturiose mokyklose atlikti svarbūs stogų ir fasadų remonto darbai. „Juventos“, Naujamiesčio, chorinio dainavimo „Liepaitės“ bei J. Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filialo mokiniai džiaugiasi estetiškesne, jaukesne aplinka.
Nedidelis, tačiau prasmingas atnaujinimas atliktas ir kitose mokyklose – „Magiški skaitymo kampeliai“. Tai ne formalios bibliotekos, o jaukios, šviesios vietos, kuriose mokiniai gali skaityti, mokytis ar tiesiog pailsėti. Jose kuriame namų jaukumo ir ramybės atmosferą, kuri skatina susikaupti. Tokie kampeliai jau veikia Radvilų ir Žvėryno gimnazijose, Maironio, Žemynos ir A. Vienuolio progimnazijose, o iki 2026 m. pradžios jie atsiras dar aštuoniose įstaigose – Žemynos, Žirmūnų, Vytauto Didžiojo ir Užupio gimnazijose, taip pat Antakalnio, Šv. Kristoforo ir Kunigaikščio Gedimino progimnazijose ir „Vyturio“ pradinėje mokykloje.
Vilniaus mokyklos šiandien kuriamos su vizija būti atviromis, tvariomis, kūrybiškomis ir bendruomeniškomis. Jose dera architektūrinė estetika, technologinis išmanumas ir pagarba žmogui bei gamtai. Tai erdvės, kuriose auga ne tik mokiniai, bet ir visas miestas. Ateities mokyklos Vilniuje jau čia – ranka pasiekiamos.
Apie UAB Vilniaus vystymo kompaniją
Vilniaus viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija kuria šiuolaikinio Vilniaus veidą. Būdama viena iš pagrindinių sostinės viešųjų infrastruktūros projektų įgyvendintojų, įmonė nuosekliai siekia aukščiausių standartų nekilnojamojo turto projektavimo, vystymo ir administravimo srityje. Įmonė teikia Vilniaus miesto teritorijų planavimo, savivaldybei priklausančių viešosios paskirties objektų projektavimo ir statybos valdymo bei priežiūros paslaugas, administruoja Vilniaus miesto ugdymo įstaigų pastatus bei rūpinasi Vilniaus miesto nekilnojamuoju turtu.
Pranešimą paskelbė: Zita Šlepetienė, Vilniaus vystymo kompanija, UAB
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]