Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Svarbu realistiški lūkesčiai
Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria laisvadarbiai, pajamų nepastovumas ir sudėtingesnis jų pagrindimas. Bankai, vertindami paraišką, atsižvelgia ne tik į gautų pajamų vidurkį, bet ir į vystomos veiklos išlaidas, sumokamus mokesčius, pajamų sezoniškumą bei su tuo susijusias rizikas.
Edvardas Arnatkevičius, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje, pabrėžia, kad savarankiškai dirbantieji dažnai pervertina savo galimybes ir pamiršta apie išlaidas bei mokesčius: „Naudodamiesi internetinėmis skaičiuoklėmis, jie įveda visas gautas pajamas, neatsižvelgdami į mokesčius ar išlaidas, todėl vėliau nusivilia, kai banko pasiūlyta paskolos suma būna gerokai, kartais net perpus, mažesnė. Svarbu atminti, kad skaičiuoklės yra tik preliminarus įrankis, o kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.“
Bankai savarankiškai dirbančiuosius vertina skirtingai
Nors dirbančiųjų savarankiškai Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 281 tūkst., o mažųjų bendrijų – per 57 tūkst., bankai tokių asmenų pajamas vertina labai skirtingai. Pavyzdžiui, turint mažąją bendriją, kai kurie bankai gali vertinti tik pagal civilinę sutartį gaunamas pajamas, o dividendus ar asmeninėms reikmėms išsiimtas lėšas laikyti nepakankamai tvariomis, ypač jei jos gaunamos trumpiau nei dvejus metus. Taip pat kiekvienas bankas gali skirtingai skaičiuoti veiklos išlaidas.
Dėl šios priežasties, ieškant būsto paskolos, būtina pateikti paraiškas keliems skirtingiems kreditoriams. Skirtingų bankų pasiūlymai ir maksimali paskolos suma gali skirtis kone dvigubai.
Kiti bankai tokias pajamas vertina kiek lanksčiau: skaičiuoja tik faktines išlaidas, o ne tiesiog nuskaičiuodami dalį pajamų, dividendus priskiria tvarioms pajamoms ir pan.
Verta nepamiršti, kad paskolos sąlygos gali priklausyti ir nuo pasirinkto būsto tipo: jeigu norite pirkti loftą, kūrybines dirbtuves ar kitą neįprastą būstą, vieni bankai gali reikalauti tokio pat įnašo, kaip ir įprastam būstui, o kiti gali paprašyti 20 proc. ar net 30 proc. būsto vertės siekiančio pradinio įnašo.
Pasiruošimas: kokių dokumentų prireiks?
Siekiant paskolą gauti greitai ir sklandžiai, savarankiškai dirbantiems ar įmones turintiems asmenims tenka pateikti daugiau dokumentų nei samdomiems darbuotojams. Bankai siekia susidaryti išsamų vaizdą apie kliento finansinę padėtį, todėl vertina daugiau jūsų finansinio stabilumo aspektų. Tad sutaupysite laiko, jei dokumentus pasiruošite iš anksto.
Pagrindinių būsto paskolai reikalingų dokumentų sąrašas:
Jei turite įmonę (pvz., mažąją bendriją), papildomai gali prireikti:
Nors teisės aktai ir Lietuvos banko rekomendacijos skatina bankus savarankiškai dirbančių asmenų pajamas vertinti konservatyviau, situacija pamažu liberalėja. Didėjant laisvadarbių skaičiui, bankai vis palankiau žiūri ir į pajamas iš individualios veiklos ar iš nedidelės įmonės: „Tai tampa nauja norma. Be to, smulkieji verslininkai bei dirbantieji individualiai moka vis didesnius mokesčius, todėl manome, kad teikti geresnes sąlygas tokiems klientams yra sąžininga“, – teigia E. Arnatkevičius.
Pasak specialisto, teikiant paraišką paskolai, svarbiausias sėkmę lemiantis veiksnys – gebėjimas dokumentais įrodyti, kad jūsų pajamos yra stabilios ir tvarios. Turint stabilias pajamas ir kruopščiai pasiruošus, realu gauti norimo dydžio paskolą.
Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]